LAT: draudėjas turi teisę reikalauti, kad draudimo išmoka būtų išmokėta tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išaiškino, kad draudėjas, iš kurio teismo sprendimu yra priteistas žalos atlyginimas, nepraranda teisės reikalauti, jog jo civilinės atsakomybės draudikas įvykdytų savo sutartinius įsipareigojimus išmokėdamas draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui (naudos gavėjui).
Tarp šalių kilo ginčas dėl teisės į draudimo išmoką pagal statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Draudimo išmoką draudėjas (ieškovas) prašė priteisti iš civilinės atsakomybės draudikės trečiajam asmeniui (naudos gavėjui, nukentėjusiam asmeniui). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad iš draudėjo trečiajam asmeniui įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje yra priteistas žalos atlyginimas, tačiau nenustatyta, jog teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo draudėjas būtų įvykdęs. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, įpareigodamas draudikę sumokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą panaikino ir atmetė ieškinį, nusprendęs, kad draudėjas, reikalaudamas priteisti draudimo išmoką ne sau, o trečiajam asmeniui, pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynybos būdą, nes tokio reikalavimo patenkinimas nesukeltų jam materialiųjų teisinių padarinių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad draudėjas, pareiškęs reikalavimą draudikei dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagal šalių sudarytą civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, yra teisiškai suinteresuotas bylos baigtimi, nes draudimo išmokos išmokėjimas trečiajam asmeniui lemtų atitinkamo dydžio ieškovo turtinės prievolės trečiajam asmeniui pasibaigimą. Ieškovo teisinis interesas, kylantis iš draudimo sutarties, negali būti paneigtas vien dėl to, kad žalą patyręs asmuo pasirinko ginti savo pažeistas teises pareikšdamas reikalavimą draudėjui, o ne jo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudikei.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad ieškovo šioje byloje pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka tiek CK 6.191 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią sutartį trečiojo asmens naudai, tiek Lietuvos banko valdybos 2012 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 03-226 patvirtintas Statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. Kadangi byloje nenustatyta, jog ieškovas, iš kurio teismo sprendimu priteistas žalos atlyginimas, žalą trečiajam asmeniui būtų realiai atlyginęs, reikalavimas draudimo išmoką sumokėti trečiajam asmeniui atitinka ir Draudimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę dėl asmens, kuriam turi būti mokama draudimo išmoka, todėl negalėjo būti teismo atmestas dėl jo neatitikties teisės aktų nuostatoms.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo nebuvimo, iš esmės nenagrinėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su draudžiamojo įvykio sąlygų buvimu, kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
