Naujausios LAT nutartys: nuo garbės ir orumo gynimo iki bankroto administratoriaus teisių

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje dėl asmens garbės ir orumo, juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo ir jo santykio su saviraiškos laisve konstatuota, kad bylą nagrinėję teismai iš dalies nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sąvokų „žinia“ ir „nuomonė“ atribojimo, ir pripažino, kad atsakovo R. Žemaitaičio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje 2022 m. rugpjūčio 9 d. paskelbti ginčo sakiniai kvalifikuotini kaip atsakovo R. Žemaitaičio nuomonė. Kasacinis teismas nusprendė, kad net ir sutinkant, jog atsakovas R. Žemaitaitis inicijavo visuotinės svarbos viešą diskusiją, jis peržengė saviraiškos laisvės ribas, pasirinkdamas raiškos formą (kalbą), kupiną nepagrįstos polemikos ir insinuacijų, diskredituojančių ieškovą A. B. Tapiną.

LAT pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovui A. B. Tapinui pagrįstumo, įvertino neatitinkančių tikrovės žinių pobūdį (ieškovas A. B. Tapinas, be kita ko, kaltinamas nusikaltimo padarymu), atsižvelgė į tai, kad ginčo teiginiai paskleisti internete, trijuose skirtingomis dienomis skelbtuose įrašuose, taigi skelbti sistemingai, į situacijos socialinio jautrumo aspektą (kai asmuo kaltinamas kilniam tikslui itin susitelkusios visuomenės suaukotų pinigų pasisavinimu), į tai, kad ieškovas A. B. Tapinas vykdo visuomeninę veiklą, susijusią su visuomenės informavimu, o atsakovo R. Žemaitaičio paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai daliai visuomenės galėjo sukelti įtarimų ir nepasitikėjimą šia ieškovo A. B. Tapino vykdoma veikla. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad vien tik pažeidimo konstatavimas nebūtų pakankama satisfakcija, o ieškovui A. B. Tapinui priteistas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamo dydžio. LAT, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovei VšĮ „Laisvės TV“ pagrįstumo, nurodė, kad juridinio asmens dalykinė reputacija sietina su jo vykdomos veiklos sėkme, viešojo juridinio asmens veiklos atveju gali būti siejama ir su jos pobūdžiu, o dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimo patirta neturtinė žala – su neigiamomis pasekmėmis, kurių atsirado dėl sumažėjusių ar netgi prarastų galimybių juridiniam asmeniui vykdyti savo veiklą taip, kaip jis ją galėjo vykdyti iki dalykinės reputacijos pažeidimo. Kasacinis teismas konstatavo, jog teismai, nustatę dalykinės reputacijos pažeidimą, turėjo teisinį pagrindą priteisti ieškovei VšĮ „Laisvės TV“ neturtinės žalos atlyginimą.

______

Nutartyje dėl naujų įrodymų priėmimo ir ieškinio reikalavimų keitimo apeliacinės instancijos teisme priminta, kad nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinėje instancijoje nepriimti pagrįstai. Pabrėžta, kad procesas turi būti vykdomas nuosekliai, o dalyvaujantys byloje asmenys turi užtikrinti, kad įrodymai būtų pateikti laiku. Kasacinis teismas pasisakė, kad apeliacija yra ne nauja bylos nagrinėjimo stadija, o pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pažymėta, kad visi šalių įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme parengiamojoje proceso stadijoje, todėl vėlesnėse stadijose nauji įrodymai priimami tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, kad jie negalėjo būti pateikti anksčiau dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą apeliacijos modelį, leidimas padidinti reikalavimo apimtį, jeigu tai nėra šalutinis reikalavimas, neatitiktų apeliacijos procesą reglamentuojančių normų paskirties, nes tai reikštų apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tokiais aspektais, kurių nenagrinėjo ir netyrė pirmosios instancijos teismas.

Taip pat nutartyje pasisakyta, kad preliminarioji sutartis gali būti pakeista konkliudentiniais veiksmais, jei viena šalis savo elgesiu aiškiai leidžia suprasti, jog sutinka su naujomis sąlygomis, o kita šalis tuo remiasi. Teismas pabrėžė, kad nors rašytinio susitarimo pakeitimai paprastai turi būti atlikti raštu, konkretus šalių elgesys gali lemti faktinį sutarties pakeitimą, jei toks elgesys yra aiškus, nuoseklus.

______

Nutartyje dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis patvirtinta, kad atsakovė (įmonė) piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nutylėdama reikšmingus duomenis apie lenkto stiklo paketo gamintoją byloje dėl stiklo defektų. Dėl tokio elgesio įmonei skirtos 4000 Eur baudos kasacinis teismas nepanaikino. Įmonė, teikdama paaiškinimus teismui, informaciją apie tikrąjį stiklo gamintoją nutylėjo, teikė su ginčo dalyku nesusijusią informaciją, klaidino teismą ir proceso dalyvius ir tokie įmonės veiksmai pagrįstai pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnis taikomas ir bauda skiriama, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis arba veikimas prieš greitą ir veiksmingą bylos nagrinėjimą, o CPK 199 straipsnio 6 dalis taikoma, kai neįvykdomas konkretus teismo nurodymas pateikti rašytinį įrodymą. Šiuo atveju įmonei bauda buvo paskirta ne dėl to, kad ji neįvykdė konkretaus teismo įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus, o dėl jos elgesio viso proceso metu.

Taip pat pasisakyta, kad, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismui įstatymu nustatytus uždavinius, į tai, kad teisinė ginčo kvalifikacija yra teismo prerogatyva, pagrįstais pripažintini atsakovės kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakęs nagrinėti atsakovės atskirojo skundo argumentus dėl CPK 199 straipsnio 6 dalies taikymo, netinkamai vadovavosi CPK 306 straipsnio 2 dalimi ir 320 straipsniu. Atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl ginčo teisiniam santykiui taikytinos kitos, nei teismas taikė, proceso normos nelaikytini naujomis aplinkybėmis pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį ir tokių argumentų įvertinimas nebūtų pripažintas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų peržengimu. Kita vertus, pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kartu pabrėžta, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo atsakovės veiksmus pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, o CPK 306 straipsnio 2 dalies ir 320 straipsnio netinkamas taikymas neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui, todėl aptartas proceso teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties. 

______

Nutartyje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių terminus administraciniams aktams ginčyti, šių terminų praleidimo teisinius padarinius pasisakyta, kad, asmeniui praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (ABTĮ) nustatytą terminą administraciniam aktui ginčyti ir nepareiškus prašymo jį atnaujinti, teismas atsisako priimti asmens pateiktą reikalavimą arba nutraukia jau iškeltą bylą. ABTĮ nustatytas terminas administraciniam aktui ginčyti yra procesinis terminas, jam pasibaigus asmuo praranda teisę kreiptis į teismą dėl administracinio akto nuginčijimo, todėl paprastai teismas sprendžia klausimą, ar šis terminas nėra praleistas ieškinio priėmimo metu. Nustatęs, kad administracinio akto apskundimo terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, teismas atsisako priimti ieškinį, o šioms aplinkybėms paaiškėjus po bylos iškėlimo, byla nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu. Išimtiniais atvejais teismas gali atnaujinti šį terminą, tačiau toks klausimas gali būti sprendžiamas tik tuo atveju, jei jį praleidęs asmuo pateikia teismui prašymą, nurodo svarbias termino praleidimo priežastis ir pateikia jas pagrindžiančius įrodymus.

______

Nutartyje dėl prevencinio ieškinio sąlygų priminta, kad prevencinio ieškinio institutas gali būti taikomas susiklosčius dviem skirtingoms faktinėms situacijoms: 1) kai veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tačiau tokie veiksmai dar niekada žalos nesukėlė; arba 2) kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą reglamentavimą, jog teismas, spręsdamas dėl prevencinio ieškinio sąlygų, turi įvertinti būsimų veiksmų neteisėtumą, nepritaria ieškovės kasacinio skundo argumentui, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išplėtė ieškinio nagrinėjimo ribas, nurodydamas pirmosios instancijos teismui iš naujo vertinti siurblinės funkcinį ryšį su Gandingos hidroelektrine, kadangi ši aplinkybė yra reikšminga siekiant pagrįsti ar paneigti atsakovės būsimų veiksmų nutraukiant siurblinės veiklą neteisėtumo faktą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino svarbiausias faktines ir teisines bylos aplinkybes (aplinkybes, susijusias su siurblinės funkciniu ryšiu su Gandingos hidroelektrine, taip pat nustatinėjo būsimos žalos aplinkybę), padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo spręsti, jog bylos esmė pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus, įvertinus ir apeliacinės instancijos teismo teisę pašalinti trūkumus, susijusius su byloje nustatinėtinomis faktinėmis aplinkybėmis, byla negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas nustatė prevencinio ieškinio sąlygas, tačiau netinkamai įvertino įrodymus, turėjo teisę ir pareigą savarankiškai įvertinti byloje esančius įrodymus ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą.

______

Nutartyje dėl bankroto administratoriaus teisės paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutraukiama fizinio asmens bankroto byla, išaiškinta, kad bankroto administratorius, įgyvendindamas jam įstatymu suteiktą savarankišką kompetenciją, turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutraukiama fizinio asmens bankroto byla. Fizinio asmens bankroto instituto tikslas – subalansuoti nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių interesus, todėl bankroto administratorius, kaip valstybės įgaliotas asmuo, privalo veikti siekdamas šio tikslo. Bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyra nėra pasiekiama ne tik tada, kai netinkamai vykdomas mokumo atkūrimo planas ar kitu būdu pažeidžiami bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių interesai, bet ir tada, kai fizinio asmens bankroto byla nutraukiama nesant tam teisinio pagrindo, tokiu būdu atimant iš sąžiningo fizinio asmens galimybę atkurti mokumą. Fizinio asmens bankroto administratorius bankroto byloje neveikia kaip bankrutuojančio asmens ar jo kreditorių atstovas procesinio atstovavimo instituto pagrindu, o įgyvendina jam įstatymu suteiktą savarankišką kompetenciją. Dėl to jis pripažintinas turinčiu savarankišką procesinį teisinį suinteresuotumą ir gali naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, įskaitant ir teisę apskųsti teismo sprendimus ir nutartis.