LVAT: užsienio valstybės pilietybės netekimo sąlygos turi būti vertinamos jų realaus įgyvendinimo požiūriu

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausio 15 d. priimta nutartimi išnagrinėjo ginčą tarp pareiškėjo ir Migracijos departamento pilietybės srityje. LVAT panaikino byloje ginčytą Migracijos departamento sprendimą ir įpareigojo departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus.
Pareiškėjas, Lietuvos Respublikoje gyvenantis lietuvių kilmės asmuo, buvo įgijęs užsienio valstybės pilietybę, tačiau siekė įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjui supaprastinta tvarka suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę, jis kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas leisti prisiekti Lietuvos Respublikai. Migracijos departamentas nurodė pareiškėjui pateikti įrodymus apie užsienio valstybės kompetentingų institucijų sprendimą pripažinti pareiškėją netekusiu šios valstybės pilietybės. Pareiškėjas paaiškino, jog jis siekė įgyvendinti šią pareigą, tačiau to padaryti negalėjo, nes pareiškėjui buvo nurodyta atvykti į užsienio valstybės migracijos poskyrį, dėl ko jam grėsė baudžiamasis persekiojimas už karo prievolės nevykdymą. Dėl to pareiškėjas prašė atleisti jį nuo pareigos pateikti prašomus įrodymus, teigdamas, jog šios valstybės nustatyta tvarka neatitinka protingumo kriterijų. Byloje ginčytu sprendimu Migracijos departamentas atsisakė tenkinti šį pareiškėjo prašymą ir nurodė, jog nepateikus užsienio valstybės atsisakymą patvirtinančių nurodymų bus nagrinėjamas pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo klausimas.
LVAT, įvertinęs byloje nagrinėtą situaciją ir Pilietybės įstatymo nuostatas, pažymėjo, jog pareiškėjas turi pareigą per nustatytą terminą pateikti duomenis apie tai, kad jis atsisakė kitos valstybės pilietybės, tačiau ši pareiga netaikytina, jeigu kitos valstybės teisėje nustatytos jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros neatitinka protingumo kriterijų, šią aplinkybę vertinant įgaliotoms Lietuvos valstybės institucijoms. Byloje konstatuota, jog nagrinėtu atveju Migracijos departamentas visiškai neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, ar pareiškėjas, būdamas formaliai iki šiol registruotas užsienio valstybėje ir būdamas šaukiamojo amžiaus į karinę tarnybą, turi galimybę atsisakyti savo užsienio valstybės pilietybės, fiziškai nuvykdamas į šią valstybę, kuri, kaip visuotinai žinoma, yra priešiška NATO valstybėms.
Dėl to konstatuota, jog Migracijos departamentas atitinkamai nevertino, ar toks reikalavimas atsisakyti pilietybės yra protingas. Šiuo aspektu LVAT ypač pabrėžė tai, jog pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo, o, atsižvelgiant į Konstituciją ir Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, net nustačius lietuviams teisinį reguliavimą tapti Lietuvos Respublikos piliečiais lengvesnėmis sąlygomis (supaprastinta tvarka), negalima sudaryti ir reikalauti ypatingai apsunkinto teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo, neatsižvelgiant į individualias asmens aplinkybes.
Jeigu Migracijos departamentui nepakanka duomenų įvertinti, ar šiuo konkrečiu atveju užsienio valstybės teisėje nustatytos jos pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros neatitinka protingumo kriterijų, jis turi ne tik galimybę, bet ir pareigą kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas su prašymu pateikti kompetentingą išvadą šiuo klausimu. LVAT vertinimu, iki Migracijos departamentas neįvykdys LVAT nutartyje nustatyto įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo pareigos pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, šis departamentas neturi galimybių reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų duomenis apie kitos valstybės pilietybės netekimą iki 2025 m. sausio 19 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija