LAT: preziumuojama, kad bendrovės vadovas, priimdamas verslo sprendimus, veikia geriausiais bendrovės interesais
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pasisakė dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo sprendžiant vadovo civilinės atsakomybės už priimtus verslo sprendimus klausimą.
Ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės už bendrovės vardu sudarytas sutartis taikymo atsakovui (buvusiam ieškovės vadovui). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, padarydamas išvadą, kad atsakovas priėmė verslo sprendimus nepažeisdamas fiduciarinių pareigų – teisėtai, sąžiningai, nesupainiojęs savo ir bendrovės interesų bei akivaizdžiai neviršijęs protingos komercinės rizikos. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bendrovės ieškinį tenkino iš dalies, konstatuodamas, kad buvęs bendrovės vadovas pažeidė fiduciarinę rūpestingumo pareigą, nes jis neįrodė, jog paslaugos bendrovei pagal sudarytas sutartis faktiškai buvo teikiamos. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mokėjimai pagal ginčo sutartis buvo atlikti be pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Kasacinis teismas pabrėžė, kad sprendžiant dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės taikoma prezumpcija, jog bendrovės vadovas, priimdamas verslo sprendimą, veikė geriausiais bendrovės, kuriai jis vadovauja, interesais. Ši prezumpcija gali būti paneigiama įrodant, kad bendrovės vadovas, priimdamas verslo sprendimą, veikė pažeisdamas fiduciarines pareigas. Tačiau fiduciarinių pareigų pažeidimo faktą turi įrodyti asmuo, reiškiantis reikalavimą taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę.
Kasacinis teismas įvertino tai, kad byloje teismų nebuvo nustatyta, jog atsakovas priėmė ginčo verslo sprendimus, prieš tai nesusipažinęs su visa reikiama informacija, konkretaus verslo specifika ir ypatumais Rusijos Federacijoje, neįvertinęs priimtų sprendimų galimų pasekmių siekiamos ekonominės naudos įmonei kontekste. Taip pat byloje nenustatyta, jog atsakovas veikė interesų konflikto sąlygomis, nesąžiningai, nelojaliai ir akivaizdžiai viršydamas normalios ūkinės komercinės rizikos ribas.
Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
