LVAT išnagrinėta byla dėl asmens pripažinimo pranešėju vertinimo reikalavimų
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2024 m. kovo 27 d. išnagrinėjo ginčą tarp pareiškėjo prokuroro ir atsakovo Generalinės prokuratūros dėl sprendimo, kuriuo nuspręsta nepripažinti pareiškėjo pranešėju. LVAT nusprendė, jog ginčytas sprendimas yra nemotyvuotas bei nepagrįstas, todėl jis buvo panaikintas, o Generalinė prokuratūra įpareigota priimti naują sprendimą pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas.
Pareiškėjas pateikė Generalinei prokuratūrai pranešimus apie savo tiesioginio vadovo sprendimą panaikinti nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą ir šį tyrimą perduoti kitam prokurorui. Pareiškėjas teigė, kad aukštesnysis prokuroras nepagrįstai siekia paveikti pavaldžius prokurorus kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl duomenų (mobilaus ryšio išklotinių) gavimo. Pareiškėjo vertinimu, tokia situacija prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2021 m. kovo 2 d. sprendime byloje C-746/18 suformuluotiems išaiškinimams.
Ginčijamu sprendimu buvo pripažinta, jog pagrindinis pažeidimas, apie kurį pranešė pareiškėjas, yra aukštesniojo prokuroro galimai neteisėtas sprendimas, tačiau pareiškėjo pateikta informacija neatitinka viešojo intereso kriterijaus ir pareiškėjo nurodytas pažeidimas negali būti siejamas su pamatinėmis konstitucinėmis vertybėmis.
Remiantis Pranešėjų apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Pareiškėjas nesutiko su išvada, kad jo pateikta informacija neatitinka viešojo intereso ir kad jo nurodytas pažeidimas nėra susijęs su pamatinėmis konstitucinėmis vertybėmis. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos Respublikoje netinkamai taikomos 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių), 15 straipsnio 1 dalies, siejamos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, nuostatos. Remdamasis Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatomis, pareiškėjas kartu prašė įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl pranešėjo statuso, nes jis informaciją apie pažeidimus pateikė siekdamas apsaugoti viešąjį interesą.
LVAT nusprendė, kad pareiškėjo atsakovui pranešimuose nurodytos aplinkybės ir jų sąsajos su viešuoju interesu užtikrinti įtariamųjų asmenų teises ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo tinkamai ir išsamiai vertintos, kaip, iš esmės, ir argumentavo pareiškėjas. Pareiškėjas pranešimuose dėstė argumentus, susijusius su galbūt pažeistu viešuoju interesu, t. y. jog ikiteisminių tyrimų organizavimo strategija gali nepagrįstai riboti įtariamųjų asmenų konstitucines teises (duomenų bei privatumo apsaugą), tačiau Generalinė prokuratūra tinkamai ir išsamiai neįvertino pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių bei jų sąsajos su viešuoju interesu užtikrinti įtariamųjų asmenų teises ikiteisminio tyrimo metu.
Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.
ESTT 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendime A. G. prieš Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, C-162/22, EU:C:2023:631 pažymėjo, kad, kiek tai susiję su nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslu, pagal proporcingumo principą tik kova su sunkiais nusikaltimais ir didelės grėsmės visuomenės saugumui prevencija gali pateisinti didelius Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų pagrindinių teisių suvaržymus, kaip antai susijusius su srauto ir vietos nustatymo duomenų saugojimu.
Įvertinęs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir ESTT jurisprudenciją, LVAT padarė išvadą, jog argumentai dėl pagrindo suteikti pranešėjo statusą turi būti paremti aktualių įstatymų nuostatų ir faktinių aplinkybių analize, o atitinkamos išvados negali būti formalios, neišsamios ir paremtos prielaidomis bei bendro pobūdžio teiginiais. LVAT vertinimu, ginčytas Generalinės prokuratūros sprendimas šių reikalavimų neatitiko.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija
