Teismai

Naujausių LAT nutarčių apžvalga: kreditoriaus jūrinio reikalavimo tvirtinimo nemokumo procese iki daugiabučio namo butų savininkų teisių ir pareigų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl kreditoriaus jūrinio reikalavimo tvirtinimo juridinių asmenų nemokumo procese klausimą, kai su reikalavimu susijęs turtas (laivas) teismo areštuotas ir faktiškai yra Latvijos Respublikoje, o nemokumo byla iškelta ir laivas registruotas Lietuvos Respublikoje pabrėžta, kad pagal ES Reglamento 3 straipsnio, kuriame reglamentuojami tarptautinės jurisdikcijos nemokumo bylose klausimai, 1 dalį, valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių interesų vieta, teismai turi jurisdikciją iškelti skolininkui pagrindinę bankroto bylą. Pagrindinė bankroto byla gali būti tik viena. Pagal Reglamento 7 straipsnio 1 dalies kolizines normas nustačius, kad byloje turi būti taikoma Lietuvos teisė, nagrinėjamam ginčui išspręsti kaip sudėtinė Lietuvos teisės sistemos dalis taikytinos ir 1952 m. Konvencijoje bei 1993 m. Konvencijoje įtvirtintos tarptautinės teisės nuostatos, susijusios su jūrų laivų areštu, jūriniais suvaržymais ir įkeitimais.

Skiriami paprastieji, neužtikrinti jūriniais suvaržymais, ir privilegijuotieji, užtikrinti jūriniais suvaržymais, jūriniai reikalavimai. Dėl paprastųjų jūrinių reikalavimų reiškiami asmeniniai ieškiniai, o dėl privilegijuotųjų – ieškiniai in rem (pareiškiami ne skolininkui, bet skolininko turtui, t. y. laivui ar kitam su juo susijusiam turtui). Paprastieji jūriniai reikalavimai neturi prioriteto, palyginti su kitais skolininko kreditorių finansiniais reikalavimais. Tuo tarpu privilegijuotieji jūriniai reikalavimai vykdytini pirmiausia iš laivo, su kuriuo tas jūrinis reikalavimas susijęs, ar kito su tokiu laivu susijusio turto, vertės. Pagal 1993 m. Konvencijos 8 straipsnį, jūriniai suvaržymai yra neatsiejami nuo laivo, nepaisant jokio nuosavybės, registracijos ar vėliavos pasikeitimo; dėl to privilegijuotieji jūriniai reikalavimai gali būti reiškiami ne tik laivo savininkams, bet ir valdytojams, nuomininkams, operatoriams. Teisėjų kolegija nurodė, kad kreditoriaus reikalavimo kvalifikavimas kaip kilusio iš daiktinės teisės, patenkančios į Reglamento 8 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, ir (arba) kaip jūrinio reikalavimo, kuris užtikrintas jūriniu suvaržymu, yra reikšmingas jo tenkinimo eiliškumui. Konstatuota, kad ta aplinkybė, jog nemokumo bylos iškėlimo Lietuvoje metu ginčo laivas buvo areštuotas Latvijos teismo ir jis faktiškai yra Latvijos Respublikos teritorijoje, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nelemia jo buvimo Latvijos jurisdikcijoje, taigi ir to fakto, kad, sprendžiant klausimus, turinčius įtakos suinteresuoto asmens jūrinio reikalavimo kvalifikavimui, taikytinas Latvijos Respublikos jūrų kodeksas, kuriuo vadovaujantis nustatytinas ir šios kreditorės turimo jūrinio reikalavimo patenkinimo eiliškumas. 

_____

Nutartyje dėl teismo pareigos tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius įgyvendinimo prielaidas, taip pat įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo  pažymėta, kad teismas gali teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tik tuomet, kai yra konstatuojamos faktinės aplinkybės. CPK įtvirtintos šalies naštos įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, įgyvendinimas yra esminė prielaida teismo pareigai teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Našta įrodyti faktines aplinkybes tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas), o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų praeities įvykiams tiksliai nustatyti nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą.

Pažymėta kad teismas šalies įrodinėjamas faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas.

_____

Nutartyje dėl vartojimo sutarties kvalifikavimo vartojimo kredito išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuomos ar išperkamosios nuomos sutartyje nustatyta sąlyga dėl vartotojo pareigos įgyti nuosavybės teisę į sutarties objektą nebuvimo nėra su juo individualiai aptarta ir nėra sąžininga vartotojo atžvilgiu arba kitokios nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, jog ji buvo įtraukta į sutartį siekiant išvengti Vartojimo kredito įstatymo taikymo, teismas tokioms sutartims turi taikyti Vartojimo kredito įstatymo nuostatas. Pagal šį teisės aktą, vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus savo įsipareigojimus arba jų dalį pagal vartojimo kredito sutartį, o tai padaręs jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Nurodyta, kad ieškovė, nusprendusi prieš terminą išpirkti sutarties objektu esantį automobilį, turi teisę sumokėti mažiau palūkanų, t. y. tik palūkanų dalį, apskaičiuotą iki tos dienos, kai automobilis išperkamas prieš terminą. Kasacinis teismas padarė priešingą nei bylą nagrinėję teismai išvadą ir pripažino, kad ieškovė visiškai įvykdė prievolę atsakovei. Tačiau konstatuota, kad nustačius, jog automobilis jo išpirkimo momentu buvo areštuotas, ieškovės reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teisę į automobilį negali būti tenkinamas, todėl paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

_____

Nutartyje dėl daugiabučio namo butų savininkų teisių ir pareigų, susijusių su stogo, ant kurio įrengta terasa, priežiūra ir remontu,  nurodyta, kad stogo konstrukcija, ant kurios terasa įrengta, ir kitos išorinės terasos konstrukcijos yra bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė, jeigu terasos įrengimą ant plokščiojo stogo nulemia pastato konstrukcija ir terasos konstrukcijos yra stogo, t. y. pagrindinės namo konstrukcijos, saugančios pastato vidų nuo atmosferos poveikio, dalis. Tokiu atveju stogo ir ant stogo įrengtos terasos, kuri drauge su kitais stogo konstrukciniais elementais saugo pastato vidų nuo atmosferos poveikio, santykis yra kaip pagrindinio ir antraeilio daikto. Tokia terasa yra esminė pagrindinio daikto, t. y. stogo, dalis. Teismas, palikdamas nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, o priešieškinis – patenkintas, šioje byloje suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijos ir ant tokio stogo įrengtos terasos konstrukcijos, kurios pagal namo projektą yra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis, yra bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė ir tais atvejais, kai terasomis turi teisę naudotis tik dalies butų ar kitų patalpų savininkai. Todėl visų butų ir kitų patalpų savininkai turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti tiek daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijų, tiek ir ant tokio stogo įrengtos terasos konstrukcijų, kurios pagal namo projektą yra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis, priežiūros ir remonto išlaidas. Jeigu ant daugiabučio namo plokščiojo stogo įrengtos terasos konstrukcijos pagal namo projektą nėra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis ir terasa nėra bendrojo naudojimo objektas, pareiga apmokėti terasos priežiūros ir remonto išlaidas tenka turinčių teisę ja naudotis butų ir kitų patalpų savininkams.

_____

Nutartyje dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai šalis prieštarauja užsienio arbitražo sprendimo pripažinimui ir vykdymui teigdama, kad arbitražinio susitarimo galiojimas jai buvo nepagrįstai išplėstas, teismas, atsižvelgdamas į sprendimo pripažinimui prieštaraujančios šalies teismui pateiktus įrodymus, turi įvertinti, ar arbitražo sprendime nurodyti arbitražinės išlygos galiojimo išplėtimo motyvai nėra akivaizdžiai nepakankami pagal arbitražiniam susitarimui taikytiną teisę, išskyrus atvejus, kai iš prieštaraujančios šalies veiksmų arbitražo procese nustatoma, kad ji suteikė teisę arbitražui nuspręsti dėl arbitražinio susitarimo galiojimo jai išplėtimo. Šiuo atveju UAB „ARVI“ ir ko arbitražo proceso metu suteikė arbitrui kompetenciją nuspręsti, ar yra pagrindas išplėsti arbitražinio susitarimo galiojimą, šis klausimas buvo išspręstas daliniu arbitražo sprendimu, kurio UAB „ARVI“ ir ko neskundė. Daliniu arbitražo sprendimu konstatuota, kad arbitražinį susitarimą buvo pasirašiusi visiškai UAB „ARVI“ ir ko kontroliuojama Kipro Respublikos bendrovė, dėl to UAB „ARVI“ ir ko taip pat yra saistoma šio susitarimo.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad šalies sutikimas (aiškus ar numanomas) nagrinėti ginčą arbitraže yra būtina sąlyga tam, kad nebūtų konstatuotas Konstitucijoje įtvirtintos šio asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas. Tačiau tai savaime nereiškia, kad arbitražinio susitarimo nepasirašiusi šalis negali būti pripažinta saistoma arbitražinio susitarimo taikant šydo pakėlimo doktriną. Tokiu atveju teismui paliekama nuspręsti, kas konkrečiu atveju davė tokį sutikimą – formaliai nepriklausoma patronuojamoji bendrovė ar jos patronuojančioji bendrovė, veikdama per savo visiškai kontroliuojamą patronuojamąją bendrovę. Toks sutikimo su arbitražo kompetencija aiškinimas taikant šydo pakėlimo doktriną atitinka šios doktrinos taikymo tikslus – užkirsti kelią piktnaudžiavimui formaliai atskiru bendrovių teisiniu subjektiškumu ir apsaugoti sąžiningos šalies interesus. 

Back to top button