Pasiektas susitarimas dėl griežtesnės atliekų eksporto kontrolės

Europos Komisija palankiai vertina praėjusią naktį pasiektą Europos Parlamento ir Tarybos politinį susitarimą dėl atliekų vežimo, kuriuo bus užtikrinta, kad ES prisiimtų didesnę atsakomybę už savo atliekas ir neperkeltų savo aplinkosaugos problemų į trečiąsias šalis. Taisyklės taip pat palengvins atliekų kaip išteklių naudojimą. Susitarimu prisidedama prie Europos žaliojo kurso tikslo mažinti taršą ir skatinti žiedinę ekonomiką.

Plastiko atliekų eksportas iš ES į EBPO nepriklausančias šalis bus uždraustas. Tik tuo atveju, jei laikomasi griežtų aplinkos apsaugos sąlygų, atskiros šalys gali priimti tokias atliekas praėjus penkeriems metams nuo naujųjų taisyklių įsigaliojimo. Atsižvelgdami į pasaulines problemas, susijusias su didėjančiu plastiko atliekų kiekiu, ir į tvaraus jų tvarkymo iššūkius, šia priemone ES teisės aktų leidėjai siekia užkirsti kelią aplinkos būklės blogėjimui ir taršai trečiosiose šalyse dėl ES susidarančių plastiko atliekų.

Kitos perdirbti tinkamos atliekos bus eksportuojamos iš ES į EBPO nepriklausančias šalis tik tada, kai jos užtikrins, kad jos galėtų jas tvariai tvarkyti. Be to, dėl šiuolaikinių suskaitmenintų procedūrų bus lengviau vežti atliekas perdirbti ES viduje. Taip pat bus sustiprintas vykdymo užtikrinimas ir bendradarbiavimas kovojant su neteisėta prekyba atliekomis. Naujasis įstatymas papildys naująją Nusikaltimų aplinkai direktyvą, dėl kurios vakar taip pat buvo pasiektas politinis susitarimas.

Užtikrinti, kad atliekų eksportas iš ES būtų valdomas tvariai

Patvirtintomis atliekų eksporto priemonėmis bus nustatyti standartai, susiję su aplinkos ir visuomenės sveikatos problemų trečiosiose šalyse, kylančių dėl netvaraus kitur susidariusių atliekų tvarkymo, prevencija. Šis naujas reglamentas leis eksportuoti atliekas į EBPO nepriklausančias šalis tik tuo atveju, jei šios šalys informuos Komisiją, kad jos nori importuoti atliekas ir galės jas tvariai tvarkyti. Plastiko atliekų eksportas į EBPO nepriklausančias šalis nebus leidžiamas praėjus 2,5 metų nuo naujojo įstatymo įsigaliojimo, nebent šalis galėtų atitikti griežtas sąlygas – šiuo atveju importas būtų leidžiamas, bet tik praėjus penkeriems metams nuo naujųjų taisyklių įsigaliojimo.

Komisija taip pat stebės atliekų eksportą į EBPO šalis ir imsis veiksmų, jei dėl tokio eksporto paskirties šalyje kiltų aplinkosaugos problemų. Be to, visos ES įmonės, kurios eksportuoja atliekas už ES ribų, turės užtikrinti, kad būtų atliekamas nepriklausomas jų atliekas priimančių įrenginių auditas, įrodantis, kad jos tvarko šias atliekas aplinkai saugiu būdu.

ES atliekų rinkos potencialo išnaudojimas siekiant paskatinti žiedinę ekonomiką

Perdirbti ir pakartotinai naudoti skirtų atliekų judėjimas tarp valstybių narių yra labai svarbus ES pereinant prie žiedinės ekonomikos ir užtikrinant žaliavų tiekimo saugumą.

ES modernizuos dabartines atliekų vežimo procedūras, kad jos taptų labiau skaitmeninės. Taip pat bus supaprastintos ir veiksmingesnės paspartintos procedūros, taikomos tam tikriems reikalavimus atitinkantiems įrenginiams, kuriuos paskyrė valstybės narės. Taip atliekos bus lengviau vėl patekti į žiedinę ekonomiką visoje ES, nesumažinant būtino tokio vežimo kontrolės lygio.

Kova su neteisėta prekyba atliekomis

Siekiant sustiprinti ES atsaką į neteisėtą prekybą atliekomis, ES valstybės narės glaudžiau bendradarbiaus, o nusikaltėliams, užsiimantiems neteisėta prekyba atliekomis, bus taikomos labiau atgrasančios sankcijos. Komisija galės imtis veiksmų vietoje, kad padėtų valstybėms narėms atlikti tyrimus dėl tarpvalstybinių nusikaltimų, susijusių su neteisėta prekyba atliekomis, tiesiogiai dalyvaujant ES kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) šiais klausimais.

Neteisėta prekyba atliekomis yra vienas iš sunkiausių šiandieninių nusikaltimų aplinkai, kenkiantis ne tik aplinkai, bet ir teisėtam verslui. Be to, yra aiškus ryšys tarp neteisėtos prekybos atliekomis ir organizuoto nusikalstamumo. Manoma, kad iki trečdalio visų vežamų atliekų kiekis yra neteisėtas ir dėl to kasmet gaunamas didelis neteisėtas pelnas.

Dabar Europos Parlamentas ir Taryba turės oficialiai priimti reglamentą laikydamiesi pasiekto politinio susitarimo. Oficialiai priimtas reglamentas įsigalios dvidešimtą dieną jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje.

Komisija jau rengiasi greitam įgyvendinimui, pavyzdžiui, laiku užtikrindama, kad skaitmeninės procedūros pradėtų veikti, ir užmezgant ryšius daugiašaliuose ir regioniniuose forumuose, taip pat dvišaliu pagrindu, kad būtų teikiama parama šalims partnerėms, kurios deda pastangas, kad prisiderintų prie naujų eksporto reikalavimų. Taip pat tikimasi, kad tai paskatins geresnę atliekų tvarkymo praktiką ir labiau žiedinių modelių taikymą ES šalių partnerių ekonomikoje.

Naujasis reglamentas yra svarbus Europos žaliojo kurso, naujojo Žiedinės ekonomikos veiksmų plano, Nulinės taršos veiksmų plano ir naujosios 2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijos įsipareigojimas.

Atliekos gali būti vertingas išteklius, tačiau jas reikia naudoti atsargiai. Kai per sienas vežamos atliekos paskirties šalyse nėra tinkamai kontroliuojamos ir tvariai tvarkomos, jos gali pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai. Kita vertus, tokios atliekos gali turėti ekonominę vertę ir duoti naudos aplinkai. Taip yra tuo atveju, kai atliekos perdirbamos ir naudojamos kaip antrinės medžiagos, jomis pakeičiant grynąsias medžiagas ir taip prisidedant prie ekonomikos žiedinimo.

Tarptautinė prekyba atliekomis auga ir ES joje atlieka svarbų vaidmenį. Šiuo metu galiojantis Atliekų vežimo reglamentas priimtas 2006 m. Nuo jo priėmimo labai išaugo atliekų eksportas iš ES į trečiąsias šalis, visų pirma į šalis, kurios nėra EBPO narės. Dėl išsamių nuostatų, kuriomis būtų užtikrinta, kad atliekos paskirties šalyse būtų tvarkomos tvariai, stygiaus, tose šalyse prastai užtikrinamas reikalavimų vykdymas ir kyla aplinkos bei visuomenės sveikatos problemų.

Pasiūlymas dėl naujo reglamento dėl atliekų vežimo

Europos Komisijos tinklalapis, skirtas atliekų vežimui

Europos Komisijos informacija