LAT išnagrinėta byla dėl draudėjo ranka surašyto pareiškimo pripažinimo vienašaliu sandoriu
2023 m. liepos 19 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta byla, kurioje buvo sprendžiama, ar draudėjo ranka surašytas rašytinis pareiškimas turi būti laikomas vienašaliu sandoriu, kuriuo atsisakoma draudimo išmokos. Byloje nustatyta, kad draudėjas (ieškovas) ir draudikas (atsakovas) sudarė draudimo sutartį, pagal kurią draudėjas nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2020 m. vasario 10 d. apdraudė sau priklausantį gyvenamąjį namą. Draudimo liudijime buvo nurodyta, kad turtas apdraustas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, kitų rizikų. 2019 m. balandžio 8 d. ieškovo namas sudegė, o kitą dieną atsakovas gavo pranešimą apie įvykusį gaisrą.
Šio draudžiamojo įvykio tyrimo metu ieškovas ranka surašė ir pasirašė pareiškimą, kuriuo atsisakė draudimo išmokos, o draudikas, ištyręs įvykio aplinkybes, raštu pripažino įvykį nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti išmoką. Draudėjas nebesutiko su sprendimu atsisakyti jam išmokėti išmoką, todėl šį sprendimą apskundė Lietuvos bankui. Lietuvos bankas, išnagrinėjęs skundą, priėmė sprendimą – rekomendavo draudikui išmokėti sudegusio namo savininkui 50 proc. draudimo išmokos.
Draudikui pranešus, kad Lietuvos banko sprendimas nebus įgyvendinamas, draudėjas pateikė ieškinį pirmosios instancijos teismui. Ieškovas teismo prašė priteisti draudimo išmoką, palūkanas, procesines palūkanas ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies – priteisė dalį draudimo išmokos, palūkanas, procesines palūkanas ir tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas laikėsi pozicijos, kad draudėjo rašytinis pareiškimas nėra vienašalis sandoris, nes jis neišreiškė valios atsisakyti draudimo išmokos; draudėjas rašytiniu pareiškimu siekė ne atsisakyti draudimo išmokos, o išvengti atsakomybės dėl draudiko inicijuoto ikiteisminio tyrimo, per kurį buvo tiriamos visos su draudžiamuoju įvykiu susijusios aplinkybės. Be to, tolesni draudėjo veiksmai (raštų draudikui dėl priimto sprendimo paaiškinimo teikimas, sprendimo apskundimas atsakovui ir Lietuvos bankui, ieškinio pareiškimas) rodė priešingą ieškovo valią.
Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, sutikdamas su išvada, kad ieškovas nesudarė vienašalio sandorio. Teismas laikėsi pozicijos, kad rašytinis pareiškimas nėra vienašalis sandoris, nes jis neatspindėjo tikrosios ieškovo valios.
Draudikas, nesutikdamas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – draudėjo ieškinį atmesti. Kasacinėje byloje buvo keliamas klausimas, ar ieškovo ranka surašytas raštas, kuriame nurodoma, kad ieškovas atsisako draudimo išmokos, turi būti kvalifikuojamas kaip vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 1 ir 3 dalys). Šis sprendžiamas teisinis klausimas buvo susijęs su ieškovo valios, kaip vienašalio sandorio sudarymo požymio, nustatymu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į nuosekliai formuojamą praktiką, nurodė, kad vienas iš pagrindinių vienašalio sandorio sudarymo požymių yra asmens valia. Nagrinėjamoje byloje yra pagrindo ieškovo rašytinį pareiškimą laikyti vienašaliu sandoriu, kuriuo ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai atsisakė draudimo išmokos. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta faktinė aplinkybė – gramatiniu požiūriu netaisyklingas tekstas, t. y. padarytos kelios gramatinės klaidos, – nekliudo nustatyti tikrosios valios ir nepaneigia ieškovo valios aiškumo ir apibrėžtumo. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta aplinkybė, kad ieškovas, atsisakydamas draudimo išmokos, siekė išvengti atsakomybės dėl draudiko inicijuoto ikiteisminio tyrimo, kurio metu buvo tiriamos visos su draudžiamuoju įvykiu susijusios aplinkybės (įskaitant ir draudimo sutarties sudarymo, ir vykdymo aplinkybes), vertintina kaip sandorio sudarymo motyvas, bet ne ieškovo valią dėl prievolės dalyko nulemianti aplinkybė. Asmens valios atsiradimą nulėmę motyvai neturi teisinės reikšmės, nebent pačiu sandoriu jiems būtų suteikiama teisinė reikšmė. Nagrinėjamu atveju ieškovo motyvams sandoriu nebuvo suteikta teisinė reikšmė ir jie netapo viena iš sandorio sudarymo sąlygų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas draudėjo ieškinys, ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista ši dalis dėl ieškinio tenkinimo. Dėl šių panaikintų dalių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė naują sprendimą – draudėjo ieškinį atmetė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
