LAT: tuo atveju, jeigu darbuotojui mokėti dienpinigiai neatliko jo išlaidų kompensavimo funkcijos ir buvo įskaitomi į minimalų komandiruojamam darbuotojui mokėtą darbo užmokestį, dienpinigiai turėtų būti įtraukiami skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį žalos jo sveikatai padarymo atveju
Balandžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą ( Nr. e3K-3-123-1075/2023) , kurioje spręsti klausimai dėl subjekto, atsakingo už darbuotojo sveikatai sukeltą žalą, dienpinigių įskaitymo skaičiuojant darbuotojo negautas pajamas ir žalos atlyginimo priteisimo periodinėmis išmokomis.
Šioje byloje ieškovas nurodė, kad kai jis buvo komandiruotas atlikti statybos darbų užsienyje, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, ieškovas patyrė sužalojimų ir neteko dalies darbingumo. Ieškovas prašė priteisti iš savo darbdavės ir jį, kaip komandiruotą darbuotoją, priėmusios bendrovės negautas pajamas (negautą darbo užmokestį) už laikotarpį nuo nelaimingo atsitikimo iki kreipimosi į teismą, taip pat prašė priteisti kompensaciją periodinėmis išmokomis už vėlesnį laikotarpį jam esant nedarbingam.
Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš dalies patenkino ieškovo reikalavimą priteisti jo negautą darbo užmokestį už laikotarpį iki kreipimosi į teismą, tačiau netenkino reikalavimo atlyginti jo negautas pajamas periodinėmis išmokomis už vėlesnį laikotarpį. Teismai pripažino, kad bendrovė, kurios teritorijoje buvo atliekami darbai, nėra atsakinga už ieškovui kilusią žalą, nes šios bendrovės ir ieškovo nesiejo darbo santykiai, todėl negautas pajamas priteisė iš ieškovo darbdavės. Teismai nustatė, kad, apskaičiuojant darbuotojo negautas pajamas, į jo darbo užmokestį nėra įskaitomi jam mokėti dienpinigiai, o negautos pajamos, mokėtinos periodinėmis išmokomis, negali būti priteisiamos darbuotojui, kuriam darbingumo lygis yra nustatytas terminuotai, nes tokiu atveju jis gali keistis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, išaiškino, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje nustatyta pareiga užtikrinti komandiruotiems darbuotojams tokias pačias darbo sąlygas (įskaitant ir sąlygas dėl darbuotojų sveikatos, darbo saugos ir higienos, kaip darbuotojams, dirbantiems valstybėje, į kurią jie yra komandiruojami) yra taikoma darbuotojus į užsienio valstybę komandiruojančioms įmonėms. Tačiau tokia pareiga nekyla komandiruojamus darbuotojus priimančioms įmonėms.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad. Tarybos direktyvoje dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo Nr. 89/391/EEB ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, kuriuo įgyvendinama ši direktyva, nustatyta kelių darbdavių atsakomybė už darbuotojui sukeltą žalą yra taikoma, kai dviejų ar daugiau darbdavių darbuotojai atliko bendrus darbus ir šie darbai buvo atlikti toje pačioje darbo vietoje (-ose), nes tokiu atveju objektyviai kyla poreikis koordinuoti darbuotojų veiklą, o jos nesukoordinavus, kyla didesnė rizika ir grėsmė darbuotojų sveikatai ir saugai. Todėl būtent dviejų ar daugiau darbdavių darbuotojų bendrų darbų atlikimas toje pačioje darbo vietoje (-ose) lemia papildomas darbdavių pareigas ir specialų darbdavių pareigų darbuotojų atžvilgiu pasiskirstymą, o tai reiškia ir papildomą jų atsakomybę. Tačiau aplinkybė, kad asmenys sudaro rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo, kaip šioje konkrečioje byloje, nereiškia, kad užsakovo ir rangovo darbuotojai atliks bendrus darbus toje pačioje darbo vietoje, net jei ir rangos sutartyje nustatyta užsakovo pareiga pasirūpinti reikiamomis darbo priemonėmis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė ir dėl to, kad tuo atveju, kai žala buvo padaryta į kitą valstybę komandiruotam darbuotojui, apskaičiuojant dėl sveikatos sužalojimo priteistinas negautas pajamas, darbo teisinių santykių nuostatos, reglamentuojančios darbo užmokesčio sudėtį, turi būti aiškinamos kartu su direktyvos Nr. 96/71/EB nuostatomis. Pagal šioje direktyvoje išdėstytą reglamentavimą, dienpinigiai (komandiruotpinigiai) yra laikomi minimalaus darbo užmokesčio dalimi, išskyrus atvejus, kai jie yra mokami kompensuojant su komandiruote susijusias faktiškąsias kelionės, buto ir maisto išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu darbuotojui mokėti dienpinigiai neatliko jo išlaidų kompensavimo funkcijos ir buvo įskaitomi į minimalų komandiruojamam darbuotojui mokėtą darbo užmokestį, dienpinigiai turėtų būti įtraukiami skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį žalos jo sveikatai padarymo atveju.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad dėl sveikatos sužalojimo žalą patyręs asmuo, nepriklausomai nuo to, terminuotai ar neterminuotai jam yra nustatytas konkretus darbingumo lygis, turi teisę reikalauti atlyginti žalą mokant periodines išmokas, tačiau šių išmokų priteisimo laikotarpis priklauso nuo to, kokiam terminui jam yra nustatytas netekto darbingumo lygis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad kai yra sprendžiamas klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo periodinėmis išmokomis asmeniui, kuriam yra terminuotai nustatytas nedarbingumo lygis, žalos atlyginimas turi būti priteisiamas iki jo pabaigos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškovo reikalavimas priteisti negautas pajamas už laikotarpį iki kreipimosi į teismą ir atmestas reikalavimas priteisti žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
