LAT išnagrinėjo bylą dėl atsakomybės už klaidingų duomenų įrašymą į muitinės importo deklaraciją

Sausio 11 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje muitinės tarpininko atstovė J. V. Kauno teritorinės muitinės nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 211 straipsnio 1 dalį buvo nubausta 900 Eur dydžio bauda už tai, kad, būdama muitinės tarpininko atstovė, Kauno teritorinės muitinės Kauno oro uosto postui pateikė importo deklaraciją nurodydama ne tą importuojamų prekių buvimo vietą (deklaracijoje žymima kodu), dėl to patikrinti į deklaracijoje nurodytą vietą nuvykęs muitinės pareigūnas nerado prekių.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos J. V. atstovo skundą tenkino – Kauno teritorinės muitinės nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną J. V. nutraukė.

Kauno apygardos teismas, tenkindamas Kauno teritorinės muitinės atstovo skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo atmetė J. V. atstovo skundą, o Kauno teritorinės muitinės nutarimą paliko galioti nepakeistą.

Kreipdamasis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, J. V. atstovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad J. V. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip prekių deklaravimo tvarkos pažeidimas pagal ANK 211 straipsnį, tačiau atsakomybė už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą nustatyta ANK 212 straipsnyje. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną J. V. nutraukė, nes dėl jos veiksmų – deklaracijoje pažymint neteisingą kodą, rodantį prekių buvimo vietą, jokių neigiamų pasekmių neatsirado, klaida buvo išimtinai techninio pobūdžio, J. V. veiksmai šioje situacijoje nebuvo nei tyčiniai, nei neatsargūs ir nesiekė tokio neteisėtumo lygio, kad jai būtų galima inkriminuoti ANK 211 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą ir skirti administracinę nuobaudą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, jog tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 211 straipsnį, nepakanka nustatyti fakto, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka. Būtina nustatyti ir tai, kad pažeidėjas tokius veiksmus atliko ar jų neatliko tyčia arba dėl neatsargumo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, pildydama importo deklaraciją, J. V. iš dviejų automatiškai pasiūlytų kodų pažymėjo varnelę ties kodu, kuris susiejo prekių buvimo vietą su tos pačios krovinių pervežimo įmonės Kaune esančiu terminalu, nors prekės buvo Vilniaus terminale. Abu šie kodai, kuriuos sudaro po 15 simbolių, skiriasi tik vienu skaitmeniu. Byloje nėra duomenų, kad J. V., pildydama deklaraciją, prekių buvimo vietą pasirinko neįsitikinusi, kur realiai yra prekės (t. y. elgėsi nerūpestingai ar lengvabūdiškai), ar tyčia stengėsi nuslėpti prekių buvimo vietą. Bylos duomenys patvirtina, kad deklaruojamos prekės buvo atgabentos į kitą bendrovės terminalą, krovinys buvo tokios sudėties, kokia nurodyta deklaracijoje, nėra jokių duomenų, kad kokie nors kiti duomenys deklaracijoje buvo nurodyti teisingai. Neabejotina, kad deklaraciją pateikiantis asmuo privalo būti atidus ir užtikrinti pateikiamų duomenų teisingumą, tačiau šiuo atveju aptartos bylos aplinkybės nepaneigia, kad netinkamai pasirinktas prekių buvimo vietos kodas buvo dėl neatidumo padaryta techninė klaida, o ne nerūpestingumas, kaip administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad administraciniu nusižengimu laikoma kaltininko padaryta pavojinga veika, todėl taikant administracinę atsakomybę svarbu įvertinti konkrečios veikos pavojingumą. Byloje nepaneigta, kad dėl J. V. veiksmų iš esmės negalėjo kilti jokių neigiamų padarinių (pvz., nuslėpta dalis prekių, išvengta mokesčių, prekės neteisėtai pateko į apyvartą ar pan.).

Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija nusprendė, kad apylinkės teismas pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylą J. V. veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Priimtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pasisakė dėl valstybės institucijų veiksmų traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime padarė išvadą, kad J. V., nors ir pateikė Kauno teritorinei muitinei prašymą pataisyti deklaracijoje padarytą klaidą dėl prekių buvimo vietos, tokios teisės neteko, nes prašymą pateikė po to, kai muitinis tikrinimas buvo atliktas ir buvo nustatyta, kad deklaracijos duomenys neteisingi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokiais duomenimis grindžia šią savo išvadą. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra duomenų (patikrinimo akto), kuriais grindžiamas ir Kauno teritorinės muitinės nutarimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pasisakęs, kad nepritaria tokiai praktikai, kai prie administracinio nusižengimo bylos nėra pridedami visi reikšmingi duomenys, kuriais grindžiami teismų ar institucijų sprendimai byloje. Atitinkamų dokumentų (ar jų kopijų) nepridėjimas prie bylos ne tik varžo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, apsunkina jo galimybes skųsti ir ginčyti tam tikrus bylos duomenis, teismų ar institucijos nustatytas aplinkybes, bet ir pasunkina aukštesnės instancijos teismo galimybes tikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir (ar) teisėtumą.

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į muitinio patikrinimo, kurio metu buvo nustatyta, kad prekių deklaracijoje nurodytoje vietoje nėra, atlikimo aplinkybes. Jeigu importo muitinės įstaiga, tikrindama priimtą importo deklaraciją, nusprendžia, jog būtina fiziškai patikrinti jai pateiktas prekes ir (arba) paimti jų pavyzdžių, deklarantui apie tokį muitinės sprendimą pagal nustatytą tvarką turi būti pranešama. Nagrinėjamoje byloje apie tokį pranešimą nėra duomenų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad sąžiningas valstybės institucijų elgesys ir tinkamas jai priskirtų funkcijų vykdymas yra svarbus aspektas užtikrinant, kad asmenys galėtų tinkamai naudotis savo teisėmis.

Taip pat priimtoje nutartyje teisėjų kolegija pasisakė dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 211 ir 212 straipsnius taikymo. ANK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimą, kai atitinkamuose muitinei teikiamuose dokumentuose (deklaracijose, pranešimuose) yra pateikiama netiksli ir (ar) neišsami informacija arba kitaip suklaidinama muitinė. Šioje normoje yra kalbama apie pateikiamos deklaracijos turinį, kai dėl to kyla atitinkami įstatyme nustatyti padariniai. ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimą, kuris, be kita ko, gali būti padaromas ir prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, deklaravimu, pažeidžiant nustatytą tvarką. Sistemiškai aiškinant šias normas, tais atvejais, kai muitinės formalumų pažeidimas yra susijęs su netinkamu deklaracijos užpildymu, visų pirma turėtų būti sprendžiama dėl ANK 212 straipsnio taikymo. ANK 211 straipsnio nuostatos taikytinos tais atvejais, kurių neapima ANK 212 straipsnyje nurodytų veikų požymiai. Formalus griežtesnę atsakomybę nustatančios normos taikymas visais atvejais, kai administracinis nusižengimas padaromas netinkamai užpildant deklaraciją, prieštarauja teisingumo principui ir laikytinas netinkamu įstatymo taikymu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija