Darbuotojo teisės į atostogas naikinamasis terminas: Vokietijos ir Europos Sąjungos teisės darnos aspektai
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) 2022 m. rugsėjo 22 d. konceptualiai sutvirtino darbuotojo teisę į atostogas, jos sampratą pakylėdamas į labiau išplėtotos europinės doktrinos lygmenį. Tai atlikta ne tik Vokietijos, bet visų Europos Sąjungos valstybių narių darbo teisės harmonizavimo tikslu. Išaiškinta, kad nacionalinėje teisė terminuotai ir sąlygiškai garantuojama darbuotojo teisė į atostogas tam tikrai atvejais negali pasibaigti suėjus nacionaliniame įstatyme nustatytam trijų metų nepasinaudojimo šia teise – už tam tikro laikotarpio darbą – naikinamajam terminui.
Vokietijos teisėje nustatyta, kad darbuotojo, dirbusio darbą tam tikrą laiką, teisė reikalauti, kad darbdavys išleistų atostogų (jas suteiktų) baigiasi praėjus trims metams, kai darbdavys paragino pasinaudoti tokia teise ir jos apimamomis atostogų dienomis.
Nacionalinio teisino ginčo situacijoje pareiškėjas, kuris buvo atleistas iš darbo, reikalavo, kad darbdavys išmokėtų atostoginius už nepanaudotas atostogas, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti dėl padidėjusio darbo krūvio, tačiau darbdavys atsisakė tai užtikrinti dėl suėjusio termino, argumentuodamas, kad pasibaigė bendrasis pasinaudojimo atostogomis trijų metų terminas, taigi atleistas darbuotojas praleido terminą išeiti atostogauti ir gauti atostoginius už tam tikrą darbo laiką.
ESTT doktrininė pozicija iš esmės grindžiama vertybių balansavimu ir tai atspindinčia principine nuostata, kad darbdavys privalo užtikrinti realų minėtos darbuotojo teisės įgyvendinimą ir sukurti darbo vietoje tam tinkamas prielaidas. Tai suponuoja, jog darbdaviui tenka pareiga atsakingai: 1) paraginti darbuotoją laiku įgyvendinti teisę į atostogas; 2) įspėti darbuotoją apie nepasinaudojimo tokia teise negatyvius finansinius ir kitokius padarinius.
Teisinė esmė: jei darbdavys minėtos pareigos neįgyvendina nurodytais darbuotojo paraginimo ir įspėjimo aspektais, tai darbuotojo teisė į atostogas savaime nepasibaigia suėjus nacionalinėje teisėje nustatytam trijų metų naikinamajam terminui, o nacionalinis teismas (Vokietijos atveju – Federacijos darbo teismas, Budesarbeitsgericht) privalo individualizuoti nacionalinio ginčo situaciją minėtų darbdavio elgesio aspektų tinkamo įvertinimo pagrindu.
Dr. Egidijus Šileikis, VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros profesorius
