Naujausia LAT praktika: nuo nuostolių atlyginimo vartotojams iki šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl užsienio teismų sprendimų dėl išlaikymo priteisimo pripažinimą ir leidimą vykdyti Lietuvos Respublikoje pasisakė, kad iš skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų matyti, jog teismas analizavo suinteresuoto asmens teisės į tinkamą procesą užtikrinimą daugiausia išankstinio informavimo apie teismo procesą aspektu. Kitaip tariant, teismas vertino asmens informavimą taikydamas įprastam teismo procesui aktualų teisinį standartą. Šiame kontekste kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos Respublikos teismo procesinis sprendimas buvo priimtas sumariniame procese, konkrečiai – teismui priėmus teismo įsakymą.

Pabrėžta, kad bylą nagrinėjantis vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas (Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (Įstatymas) 4 straipsnio 5 dalis) patikrina, ar pareiškėjo pateikiami procesiniai dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos nacionalinėje proceso teisėje įtvirtintus bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (Įstatymo 4 straipsnio 4 dalis), ar prie prašymo pridėti Konvencijos 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti dokumentai. Prašymas peržiūrėti nutartį paduodamas Lietuvos apeliaciniam teismui. Prašymui nagrinėti sudaroma Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija, kuri peržiūri vieno Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo priimtą nutartį ir šiuo klausimu priima nutartį. Savo ruožtu pareiškėja, laikydamasi 2007 m. Hagos konvencijos procedūrų, dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties peržiūrėjimo turėjo kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą, o kasacine tvarka galėjo būti skundžiama tik po aptariamos peržiūros priimta Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nutartis. Taigi pareiškėja neturėjo teisės dėl ginčijamos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties paduoti kasacinį skundą. Tai sudaro teisinį pagrindą kasacinį procesą nutraukti.

Skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad ji įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Kadangi pareiškėja Lietuvos apeliacinio teismo nutarties apskundimo teise pasinaudojo tokiu būdu, koks yra nurodytas pačioje skundžiamoje teismo nutartyje, kasaciniam teismui šioje nutartyje išaiškinus, kokia tvarka turėjo būti skundžiama minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, Konvencijos 23 straipsnio 6 dalyje nurodytas prieštaravimo pateikimo terminas šalims skaičiuotinas nuo dienos, kada atitinkamam asmeniui, kaip to reikalauja Konvencijos 23 straipsnio 5 dalis ir Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, pranešta apie tinkamą teisės apskųsti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį įgyvendinimo tvarką – nuo šios kasacinio teismo nutarties įteikimo kiekvienai iš šalių dienos.

_____

Nutartyje dėl patirtų nuostolių atlyginimą nuotolinės sutarties, sudarytos elektroninio ryšio priemonėmis, neįvykdymo atveju, o konkrečiai – dėl vartotojo sumokėtų už bilietus lėšų grąžinimo, nuostolių neįvykus renginiui ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija, įvertinusi Taisyklių bei vartotojui pateikiamo bilieto nuostatas, padaro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju negali būti laikoma, jog informacija vartotojui yra pateikta aiškiai ir suprantamai. Perskaičius atsakovės Taisyklių 5.4 punktą ir biliete esančią informaciją susidaro įspūdis, kad, atšaukus renginį, pinigus už įsigytą bilietą turėtų grąžinti renginio organizatorė. Tačiau kituose Taisyklių punktuose nurodyti atvejai, kad ir atsakovė UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ grąžina pinigus už įsigytą bilietą. Taip pat nurodyta, kad ji ne tik gali grąžinti pinigus už bilietą, bet ir atlyginti nuostolius Taisyklėse nustatyta ir tokia galimybė, kad UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ pati gali nuspręsti dar kitokią, negu šiose Taisyklėse nustatyta, pinigų už bilietus grąžinimo tvarką. UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ su renginių organizatore taip pat gali susitarti, kokia tvarka jos norėtų grąžinti pinigus už bilietus. Taigi įvertinus šias Taisyklių nuostatas darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju vartotojas yra tokioje padėtyje, kai nėra aišku, į ką turėtų kreiptis renginio atšaukimo atveju dėl pinigų grąžinimo, nes Taisyklių nuostatos ir biliete pateikiama informacija yra prieštaringa, priklausoma nuo bilietų platintojos ir renginio organizatorės susitarimų, kurie vartotojui nėra žinomi. Vartotojas yra silpnesnioji šalis, inter alia, informacijos suvokimo lygmens požiūriu, ir į tai turi atsižvelgti verslininkai, vykdydami jiems priskirtą informacijos atskleidimo pareigą. 

Nagrinėjamoje byloje pareiga abiem atsakovėms atlyginti ieškovo patirtą turtinę žalą kyla iš skirtingų faktinių pagrindų. Tuo atveju, kai organizuotas renginys, į kurį bilietą įsigijo asmuo, neįvyksta dėl to, kad organizatorius neužtikrino paslaugos rezultato – nesuorganizavo renginio, atsakingas už pinigų grąžinimą ir galimų nuostolių atlyginimą vartotojams išlieka renginio organizatorius, taigi, atsakovės VšĮ „Baltic Music“, kaip renginio organizatorės, prievolė nagrinėjamu atveju kilo iš paslaugos teisinių santykių, neįvykus organizuotam renginiui dėl aktoriaus ligos. Atsakovė UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, kaip verslininkė, turėjo tinkamai vykdyti jai priskirtą pareigą suteikti vartotojui informaciją ir anksčiau nutartyje aptartais atvejais vykdyti finansines prievoles asmenims. Šiuo konkrečiu atveju šios pareigos tinkamai neįvykdė, savo veiksmais sukėlė ieškovui lūkestį, kad ji yra tas subjektas, kuris turėtų grąžinti pinigus už bilietą ir atlyginti nuostolius. Šių abiejų atsakovių netinkamas veikimas lėmė ieškovo patirtus turtinius nuostolius, todėl atsakovės VšĮ „Baltic Music“ ir UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ laikytinos solidariai atsakingomis ieškovui.

Šioje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 21 d. nutartimi buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas ir kreiptasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo, pabrėžta, jog teisinis reglamentavimas, standartinės šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygos, individualios sutartys nustato reikalavimus, kad šiluma ir (ar) karštas vanduo turi būti gaminami tinkamais šilumos gamybos įrenginiais. Pažymėta, kad šis reguliavimas nėra savitikslis, kadangi šilumos tiekimas vartotojams gali būti užtikrintas naudojant tiek tinkamus šilumos gamybos įrenginius, tiek ir tinkamai funkcionuojančius šilumos tiekimo tinklus. Todėl turi būti naudojami tokie šilumos gamybos įrenginiai, kurie būtų suderinami su šilumos tiekimo tinklais inter alia nekeltų realios jų sugadinimo tikimybės. Toks suderinamumas būtinas, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas šilumos tiekimas vartotojams, gedimų (avarijų) šilumos tiekimo tinkluose tikimybės minimalizavimas.

Pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarties esmę turi būti patiekta šiluma, jeigu ji gaminama šilumos gamybos įrenginiais, kurie yra tinkami ir suderinami su šilumos tiekimo tinklais. Tai, kaip laikomasi nurodytų reikalavimų, pagal kompetenciją kontroliuoja VERT. Taigi, pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų, t. y. nurodytų reikalavimų, laikymasis turi esminės reikšmės sutarčiai, o jų pažeidimas reiškia esminį sutarties pažeidimą, dėl kurio yra pagrindas sutartį vienašališkai nutraukti.

Šilumos ūkio, Energetikos įstatymuose ir juos detalizuojančiuose Sąvade, Apraše išdėstytas teisinis reglamentavimas, nustatantis, kokia tvarka ir veiksmų seka turėtų būti prijungti (potencialaus) nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos gamybos įrenginiai prie tiekėjo šilumos perdavimo sistemos. Apraše išdėstytos Standartinių šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygos. Standartinės šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygos yra individualių šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudėtinė dalis. Ieškovė prie atsakovės šilumos perdavimo sistemos tinklų prijungė naujuosius katilus, nesilaikydama sutarties sąlygų. Griežtas sutarties sąlygų ir jų turinį atskleidžiančių teisės normų laikymasis turi esminę reikšmę atsakovei, dėl to, ieškovei prijungus naujuosius katilus nesilaikant sutarties sąlygų, taip pat neištaisius pažeidimų po daugelį kartų pareikšto atsakovės ir VERT įspėjimų ištaisyti padėtį, atsakovė turėjo pakankamą pagrindą nebesitikėti, kad sutarties pažeidimai bus ateityje pašalinti, todėl juos vertinti kaip esminius ir dėl šios priežasties nutraukti sutartį. Darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisiškai pagrįstai nusprendė netenkinti ieškinio reikalavimo pripažinti 2020 m. rugsėjo 14 d. šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą neteisėtu.

_____

Nutartyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bylose pagal antstolio pareiškimus dėl baudų skyrimo, nuspręsta, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiama nutartimi priteisdamas iš antstolio suinteresuoto asmens naudai 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, netinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias nuostatas, dėl to nepagrįstai pripažino, jog antstolis, prašydamas skolininkui taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodytą baudą, piktnaudžiavo procesine teise kreiptis į teismą, todėl turi atlyginti suinteresuotam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendime dėl ginčo esmės nustatyta priemonė atlieka baudžiamąją funkciją – nustatytu terminu teismo sprendimo neįvykdžiusiam skolininkui taikomos tam tikros neigiamos poveikio priemonės. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę. Teisėjų kolegija neturėjo pagrindo daryti išvados, kad antstolio kreipimasis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu po baudos, nustatytos teismo sprendime, išieškojimo gali būti vertinamas kaip dvigubas nubaudimas, lemiantis pripažinimą, kad antstolis piktnaudžiavo procesine teise kreiptis į teismą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos.

CPK 771 straipsnio 6 dalis suteikia teisę antstoliui kreiptis į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo kaskart nustačius, kad pastarasis nevykdo sprendimo, įpareigojančio jį atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomojo nurodymo. Byloje nėra duomenų, kad antstolis netinkamai įgyvendintų jam suteiktą teisę, pakartotinai kreiptųsi dėl minėtos priemonės taikymo, piktnaudžiautų turima teise.