ESTT: valstybių narių atstovų sprendimai, kuriais nustatoma nauja EMA būstinės vieta ir ELA būstinės vieta, yra privalomų teisinių pasekmių neturintys politiniai aktai, todėl dėl jų negali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo

2017 m. lapkričio 20 d. valstybių narių vyriausybių atstovai pasirinko Amsterdamo miestą vietoje Londono naujai Europos vaistų agentūros (EMA) būstinės vietai įkurti. 2019 m. birželį jie taip pat nusprendė, kad naujai įsteigtos Europos darbo institucijos (ELA) būstinės vieta yra Bratislavoje. Italija ir Comune di Milano ginčija valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimą nustatyti EMA būstinės vietą Amsterdame, taip pat Reglamentą 2018/17181, kuriame, priėmus šį sprendimą, nustatyta ši būstinės vieta šiame mieste. Europos Parlamentas ginčijo valstybių narių atstovų sprendimą nustatyti ELA būstinės vietą Bratislavoje.

Vakar priimtuose sprendimuose Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) atmetė visus ieškinius. Teisingumo Teismas pradėjo primindamas tai, kad valstybių narių vyriausybių atstovų kolektyviai priimtiems aktams negali būti taikoma Sąjungos teismo vykdoma teisėtumo kontrolė pagal SESV 263 straipsnį. Vis dėlto dar reikia, kad toks aktas iš tikrųjų nebūtų Tarybos, kaip Sąjungos institucijos, priimtas sprendimas. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas visų pirma nagrinėjo, ar kompetenciją, susijusią su Sąjungos įstaigų ir organų būstinės vietos nustatymu, turi valstybių narių vyriausybių atstovai, sprendimus priimantys bendru sutarimu pagal SESV 341 straipsnyje skelbiamą taisyklę, ar ją turi Sąjungos teisės aktų leidėjas.

Teisingumo Teismas nusprendė, kad SESV 341 straipsnis netaikomas Sąjungos įstaigos ar organo, kaip antai EMA ir ELA, būstinės vietos nustatymui. Taigi kompetenciją spręsti dėl EMA ir ELA būstinių vietos nustatymo turi Sąjungos teisės aktų leidėjas; jis šiuo tikslu turi imtis veiksmų, laikydamasis pagal šioje srityje reikšmingose Sutarčių nuostatose numatytas procedūras.

Be to, Teisingumo Teismas konstatavo, kad valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimai, 2017 m. lapkritį ir 2019 m. birželį priimti atitinkamai dėl naujos EMA būstinės vietos ir ELA būstinės vietos nustatymo, neturi būti kvalifikuojami kaip Tarybos aktai. Priešingai, šie sprendimai yra valstybių narių vyriausybių atstovų kolektyviai ir bendru sutarimu priimti aktai.

Ginčijami sprendimai Sąjungos teisėje neturi jokių privalomų teisinių pasekmių, nes juos valstybės narės priėmė srityje, kurioje Sutartyse nenumatyta jų veiksmų. Tai yra valstybių narių politiniai sprendimai, dėl kurių negali būti pareikštas ieškinys dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį.

Kiek tai susiję su ieškiniais dėl Reglamento 2018/1718, Teisingumo Teismas atmetė visus Comune di Milano ir Italijos vyriausybės argumentus, grindžiamus Parlamento įgaliojimų pažeidimais, taip pat šio reglamento neteisėtumu, kurį lemia tariamas procedūros, po kurios buvo priimtas 2017 m. lapkričio 20 d. valstybių narių atstovų sprendimas pasirinkti Amsterdamo miestą kaip naują EMA būstinės vietą, pažeidimas.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad šis sprendimas yra neprivalomo pobūdžio politinio bendradarbiavimo aktas, kuriuo gali būti ribojama Sąjungos teisės aktų leidėjo diskrecija. Taigi negali būti laikoma, kad Parlamentas, manantis esąs susaistytas ginčijamu sprendimu, šiuo atveju atsisakė savo teisės aktų leidybos įgaliojimų.

Teisingumo Teismas pridūrė, kad Parlamentas, nesutikęs su valstybių narių politiniu sprendimu perkelti EMA būstinę į Amsterdamą, gali prieštarauti dėl šio sprendimo įtraukimo į Sąjungos teisės aktą.

ES Teisingumo Teismo informacija