LAT: viešojo pirkimo sąlygų teisėtumas ir tiekėjų galimybė jas ginčyti nesiejami išimtinai su viešojo pirkimo procedūrų stadija, bet apima ir sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų pasidalijimą
2022 m. balandžio 26 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą (Nr. e3K-3-202-969/2022) dėl viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo Lietuvos automobilių kelių direkcijos (atsakovė, perkančioji organizacija) vykdytame Tarandės tunelio statybos darbų pirkime.
Ieškovė UAB „Tilsta“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo sąlygas ir arba jas pakeisti įtvirtinant perkančiosios organizacijos pareigą sumokėti už papildomus darbus dėl techniniame darbo projekte esančių klaidų, arba įpareigoti atsakovę konkursą nutraukti ir skelbti jį iš naujo. Ieškovės vertinimu, dėl pirkimo metu paaiškėjusių techninio darbo projekto trūkumų ir neaiškių perkančiosios organizacijos paaiškinimų būsimam konkurso laimėtojui kyla rizika, kad jam teks neatlygintinai atlikti papildomus darbus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę nutraukti konkursą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, jog viešojo pirkimo sąlygos yra pakankamai aiškios tam, kad tiekėjai galėtų apskaičiuoti pasiūlymo kainą ir lygiateisiškai varžytis tarpusavyje, konstatavo, kad konkurso sąlygos yra teisėtos, todėl ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo perkančioji organizacija įpareigota nutraukti pirkimo procedūras.
Kasacinis teismas konstatavo, kad 2017 m. rengtas techninis darbo projektas neatitinka faktinės situacijos (jame nenurodyti kai kurie darbai: laikinos nuovažos ardymas, 4 m atkarpos kelio statyba, medžių ir krūmų šalinimo darbai) savo turiniu, o ne apimtimi, todėl pirkime atsiskaitymo būdas pagal fiksuotą įkainį nesumažina tiekėjams tenkančios finansinės rizikos vykdant sutartį. Perkančioji organizacija nepaneigė ieškovės argumentų, kad vykdant viešojo pirkimo sutartį gali reikėti atlikti pirmiau nurodytus darbus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygų neteisėtumas, susijęs su neaiškiu finansinės rizikos dėl papildomų darbų atlikimo paskirstymu tarp šalių, kyla ne tik dėl techninio darbo projekto ir darbų kiekio žiniaraščių neatitikties faktinei situacijai, bet ir dėl nekonkretaus pirkimo sąlygų, susijusių su atsiskaitymu už papildomus darbus, paaiškinimo.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal viešojo pirkimo sąlygas rangovo teisė gauti atlyginimą už papildomus darbus šiuo atveju priklauso iš esmės nuo perkančiosios organizacijos valios jam palankiai aiškinti ir taikyti sutarties nuostatas, t. y. atitinkamus darbus pripažinti papildomais ir už juos atsiskaityti.
Kaip nurodė teisėjų kolegija, atsakovės veiksmais, kuriais buvo nustatytos neaiškios ginčo pirkimo sąlygos ir jų turinys nepaaiškintas konkurso metu, šiuo metu žinomi viešojo pirkimo sutarties vykdymo probleminiai aspektai nesprendžiami, o perkeliami į šios sutarties vykdymo stadiją. Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmesti ieškovės reikalavimai dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, tiekėjai verčiami prisiimti nepateisinamas rizikas, o savo interesus nukreipiami įgyvendinti viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu, taip, be kita ko, kylant grėsmei, kad svarbus infrastruktūros rangos projektas nebus įgyvendintas laiku ir sėkmingai.
Kasacinis teismas konstatavo, kad ginčijamos pirkimo sąlygos yra neaiškios viešojo pirkimo sutarties šalių būsimų rizikų paskirstymo prasme, todėl neatitinka viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo bei racionalaus lėšų panaudojimo principų, tiekėjų konkurencijos užtikrinimo imperatyvų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
