LAT pasisakė dėl asmens, siekiančio atkurti teisėjo statusą, teisių ir Lietuvos Respublikos prezidento įgaliojimų santykio
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 20 d. išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiamas Eimučio Misiūno teisių pažeidimo klausimas.
E. Misiūnas 2015 m. Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu buvo paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju ir šias pareigas ėjo iki 2016 m., kai jo, kaip vidaus reikalų ministro, kandidatūra buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir čia jis iki 2020 m. ėjo ir Krašto apsaugos viceministro pareigas. 2020 m. gruodžio mėn. E. Misiūnas pateikė prašymą dėl teisėjo statuso atkūrimo, bet iki šiol nėra paskirtas į ankstesnes teisėjo pareigas.
Kreipdamasis į teismą ieškovas prašė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas nepagrįstai ieškovo nepaskyrė teisėju, įpareigoti Respublikos Prezidentą grąžinti jį į teisėjo pareigas bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovas teigė, kad Prezidentūra, išsakydama teiginius, jog ieškovas „metė teisėjo darbą dėl politinio posto“, „nesugebės būti nešališkas ir atsakingai vykdyti apylinkės teismo teisėjo pareigų“ ir kad būtinas „politinis atšalimas“, nesilaikė konstitucinio atsakingo valdymo principo. Ieškovo teigimu, Respublikos Prezidentas nepateikė jokių argumentų, sudarančių teisinį pagrindą neskirti jo į teisėjo pareigas, nes visus teisės aktų reikalavimus jis atitinka taip, kaip juos atitiko, kai pirmąkart buvo paskirtas teisėju.
Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismai atsisakė priimti E. Misiūno ieškinį, nes ieškovo reikalavimas pripažinti, kad Respublikos Prezidentas nepagrįstai jo nepaskyrė teisėju, ir įpareigoti Prezidentą tai padaryti nepriskirtas nagrinėti jokiam teismui, o teismai negali įpareigoti Respublikos Prezidento E. Misiūną paskirti teisėju. Teismai nurodė, kad reikalavimas priteisti už nepaskyrimo teisėju laiką negautą darbo užmokestį, kaip turtinės žalos atlyginimą, gali būti nagrinėjamas apylinkės teisme. Taip pat šiame teisme gali būti nagrinėjamas ir reikalavimas dėl garbės bei orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Kasaciniame skunde ieškovas teigė, kad, teismams atsisakius priimti ieškinį, jam nebuvo sudarytos teisinės galimybės ginti savo pažeistas teises.
Išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl reikalavimų pripažinti, kad Respublikos Prezidentas pažeidė teisės principus nepaskirdamas jo teisėju, konstatavo, jog tokie reikalavimai nesukelia teisinių pasekmių ieškovo teisėms ir pareigoms ir jie nelaikytini savarankiškais, todėl nenagrinėtini teisme. Spręsdamas dėl reikalavimo įpareigoti Respublikos Prezidentą grąžinti ieškovą į teisėjo pareigas, teismas akcentavo, kad teisėjų korpuso formavimas yra tokia Respublikos Prezidento veikla, kuri yra susijusi su jo įgyvendinama valstybės valdžia. Teismai neturi jurisdikcijos už šią valdžios instituciją priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtą valdžios instituciją išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu, teismai negali įpareigoti Respublikos Prezidentą skirti asmenį į teisėjo pareigas, todėl pritarė bylą nagrinėjusių teismų išvadai, kad šis reikalavimas nepriskirtas nagrinėti jokiam teismui ir teismai pagrįstai atsisakė nagrinėti šį klausimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad nors teisėjų korpuso formavimas yra Respublikos Prezidento valstybės valdžios įgyvendinimo sritis, dėl ko teismas negali už šią valdžios instituciją priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti išleisti aktus, susijusius su teisėjų skyrimu į pareigas, tačiau tai nepanaikina asmens, manančio, kad valstybės valdžia buvo įgyvendinama netinkamai, teisės reikalauti atlyginti dėl to patirtą žalą. Taip yra užtikrinama nacionaliniuose ir tarptautinės teisės aktuose garantuojama asmens teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos. Kartu teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareikšdamas ieškinį ieškovas nenurodė ieškinio sumos – konkrečios prašomos priteisti turtinės žalos dydžio. Ieškinio reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą pagal teismingumą būtų priskiriamas apylinkės arba apygardos teismui priklausomai nuo ieškinio sumos dydžio. Tuo atveju, jei reikalavimas atlyginti turtinę žalą pagal dydį būtų teismingas apygardos teismui, visus tris ieškinio reikalavimus (dėl turtinės žalos atlyginimo; dėl garbės ir orumo gynimo; dėl neturtinės žalos atlyginimo) pagal teismingumą turėtų nagrinėti apygardos teismas. Kitu atveju, jei reikalavimo atlyginti turtinę žalą dydis nesiektų apygardos teismo jurisdikcijai priskirtos ieškinio sumos, tuomet nurodyti trys reikalavimai pagal teismingumą būtų priskiriami apylinkės teismui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, turėjo ne atsisakyti priimti reikalavimą atlyginti turtinę žalą, o nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti – įpareigoti ieškovą ieškinyje nurodyti reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydį; jei ieškovui nurodžius reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydį paaiškėtų, kad dydis siekia apygardos teismo jurisdikciją, – šį reikalavimą priimti nagrinėti kartu su kitais reikalavimais dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė perduoti apygardos teismui spręsti ieškinio reikalavimo atlyginti turtinę žalą trūkumų šalinimo klausimą ir kartu nurodė iš naujo išspręsti ieškinio reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo, garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
