Tarptautiniame seminare diskutuota apie konstitucinę sąmonę kaip Europos identiteto pamatą
Balandžio 8 d. vyko tarptautinis seminaras „Konstitucinė sąmonė kaip priemonė sprendžiant diskurso krizės ir demokratijos trūkumo Europos Sąjungoje klausimus”.
Šio tarptautinio mokslinio seminaro metu diskutuota apie Europos identitetą bei piliečių konstitucinę sąmonę, kalbėta, kad piliečių konstitucinė sąmonė yra Europos identiteto pamatas. Seminare buvo aptartos asmens teisių apsaugos perspektyvos, neatmetant vertybių pliuralizmo Europoje galimybės. Pristatyti pranešimai apie teisę į teisinės gynybos priemonę saviraiškos laisvės bylose, teisėjų drausminę atsakomybę, veiksmingą teisminę apsaugą pagal ES teisę, nacionalinį savitumą. Seminare, kuris buvo skirtas bendro Lietuvos ir Lenkijos mokslo projekto DAINA rezultatams pristatyti, dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai bei teisėjai.
Lodzės universiteto Žmogaus teisių teorijos ir filosofijos centro direktorius ir Lenkijos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas prof. Bartosz Wojciechowski nagrinėjo vertybių pliuralizmo įtaką klausimų, susijusių su LGBTQ, sprendimui. Ši problematika buvo pristatyta, analizuojant ir vertinant Lenkijos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Profesorius akcentavo, kad galima įvairiais būdais užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir kad tai neprieštarauja bendrajai Europos vertybių sampratai. Pavyzdžiui, gali būti įvairiai suformuluoti taikomi proporcingumo standartai, bet iš esmės visuomet atliekamas tinkamas proporcingumo testas ir įvertinama viešųjų ir privačių interesų pusiausvyra.
Mikalojaus Koperniko universiteto (Torunė) profesorė Milena Korycka-Zirk analizavo proporcingumo principo taikymą JAV ir Lenkijoje bylose, susijusiose su žmogaus teisių pažeidimais. Anot profesorės, Amerikos, kaip ir Lenkijos, teismų jurisprudencija taiko griežtesnį proporcingumo testą tam tikrų tipų bylose (pavyzdžiui, rasinės diskriminacijos), kai viešojo intereso turinys jau yra konkrečiai apibrėžtas, o kitų tipų bylose taiko švelnesnį proporcingumo testą ir patys atlieka viešojo intereso analizę. Tai reiškia, kad aiškindami žmogaus teisių turinį teismai interesų pusiausvyrą savarankiškai vertina tik tada, kai taiko švelnesnį proporcingumo testą.
Doc. dr. Vygantė Milašiūtė pagal EŽTK ir ES teisę nagrinėjo teisę į teisinės gynybos priemonę teisėjų ir prokurorų profesinės saviraiškos bylose, t. y. kai šie asmenys skundėsi, kad profesiniu požiūriu buvo nepalankiai įvertinti dėl to, kad išsakė teiginius, kuriais siekė prisidėti prie teisinės valstybės principo įgyvendinimo. Tokiose bylose teisminis bylos nagrinėjimas negali apsiriboti formaliais procedūriniais aspektais, ir turi būti išnagrinėtos priežastys, dėl kurių profesinėje aplinkoje buvo priimti teisėjų ir prokurorų žmogaus teises ribojantys sprendimai.
Prof. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė pasisakė už tokį teisėjų drausminės atsakomybės modelį, kai išlaikoma pusiausvyra tarp teisėjo atskaitomybės visuomenei už savo poelgius ir pagarbos teisėjo nepriklausomumui. Profesorė teigė, kad ES valstybės narės taiko gana įvairius teisėjo profesinės etikos modelius ir šis klausimas ilgą laiką buvo paliktas kiekvienos valstybės reguliavimui. Tačiau šiuo metu ES jurisprudencija teismų ir teisėjų nepriklausomumą priskiria prie ES tapatumo elementų. Teisėjų drausminės atsakomybės procedūrinių garantijų turinys konkretinamas, atsižvelgiant į teisėjų nepriklausomumo principą, kaip jis aiškinamas tarptautinėje ir ES jurisprudencijoje.
Doc. dr. Skirgailė Žalimienė teigė, kad ES teismų praktika, susijusi su ES sutarties 19 str., išplėtė ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio taikymo apimtį ir sustiprino teisę į teisminę gynybą pagal ES teisę. Kritikų teigimu, toks plečiamas Chartijos 47 straipsnio aiškinimas kelia grėsmę nacionaliniam konstituciniam savitumui, kuris gali apimti tam tikrus teismų veiklos organizavimo aspektus. Tačiau jeigu teismų nepriklausomumas yra Europos identiteto elementas, tai teismų veiklos organizavimo klausimai pagal nacionalinę teisę turėtų būti aiškinami taip, kad jie atitiktų iš ES teisės kylančius reikalavimus.
Mokslinis tyrėjas Paulius Griciūnas teigė, kad nacionalinio savitumo kategorija negali būti tapatinama su vienašale galimybe nukrypti nuo ES teisės. Šiuo atveju labai svarbus teisminis dialogas (prejudicinio sprendimo procedūra), kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas vertina ES valstybės narės teismo argumentus dėl nacionalinio savitumo, taikydamas proporcingumo testą, t. y. vertindamas, ar nacionalinio savitumo elementų turinys ir svarba gali lemti ES teisės taikymo ypatumus konkrečiu atveju.
Lodzės universiteto prof. Marek Zirk – Sadowski (buvęs Lenkijos Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas) pabrėžė, kad teisės aktų tekstą kontroliuoja įstatymų leidžiamoji valdžia, o teisės aktų reikšmę – teisminė, todėl teismų vaidmuo aiškinant teisės turinį yra ypač svarbus. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius akcentavo mokslo ir praktikos sinergijos svarbą, ypač įgyvendinant teisinės valstybės principą. VU Teisės fakulteto dekano prof. dr. Tomo Davulio teigimu, šis tarptautinis seminaras buvo puiki galimybė pasidalinti įžvalgomis apie naujausias tendencijas teisinės valstybės, žmogaus teisių apsaugos srityse, kurios šiandien yra ypač aktualios tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu.
