Kai policijos pareigūnų funkcijos deleguojamos algoritmams – administracinių nurodymų surašymas

Prof. dr. J. Paužaitė-Kulvinskienė ir dokt. G. Strikaitė-Latušinskaja (VU Teisės fakulteto MTG Administracinės teisės sistemos pokyčiai: adaptyvios lyderystės viešajame administravime link narės) straipsnyje Automated Administrative Order in the Context of the Code of Administrative Offences[1] kalba apie administracinio nurodymo instituto automatizavimo administracinių teisės pažeidimų srityje atvejį ir su juo susijusias problemas Lietuvoje.

Automatizuota administracinių nurodymų surašymo galimybė Lietuvoje įvesta 2019-01-01 – atitinkamai pakeitus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), o įsigaliojo dar po metų – 2020-01-01. Nors 2017 m. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimas ANK yra reikšmingas žingsnis šiuolaikinėje teisės sistemoje, žiūrint iš šiandienos technologizacijos pozicijų, kyla konceptualių klausimų dėl pasirinkto teisinio reglamentavimo, susijusio su administracinės atsakomybės taikymu pasitelkus technologijas.

ANK buvo įdiegta naujoviška sankcionavimo sistema, kurios vienas iš institutų – nuo 2011 metų įtvirtintas administracinis nurodymas (ANK 610 str.), kaip tam tikras pažeidėjo “susitaikymas” su valstybe. Šis institutas susilaukė sėkmės, todėl buvo palaipsniui liberalizuojamos jo taikymo sąlygos vis platesniam administracinių deliktų sąrašui. Pastebėta tendencija, kad dažniausiai pažeidėjai ginčijo ne pažeidimo kvalifikavimą, aplinkybes, savo kaltę ar patį pažeidimo faktą, o tik paskirtos sankcijos (administracinės nuobaudos) griežtumą ir jos dydį. Tai sąlygojo automatizuoto atsakomybės taikymo proceso įvedimą, t. y., administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą ir nuobaudos skyrimą. Įstatymų leidėjas tokiu būdu siekė (i) supaprastinti tam tikrų administracinių nusižengimų administravimą; (ii) mažinti ekonomines ir laiko sąnaudas taikant atsakomybę už tam tikrus administracinius teisės pažeidimus; (iii) palengvinti daug žmogiškųjų išteklių ir išlaidų reikalaujančius darbus, kadangi vis daugėja saugaus eismo prevencijos ir kontrolės įrenginių.

Neginčytina, kad automatizacija turi daug privalumų, tokių kaip išlaidų optimizavimas, laiko taupymas, darbo krūvio mažinimas, o technologijų taikymas viešajame sektoriuje padeda geriau įgyvendinti tokius viešojo administravimo principus kaip efektyvumas, inovatyvumas ir atvirumas pokyčiams. Tačiau yra ir kita „medalio pusė“ – kaip užtikrinti, kad būtų palaikoma tinkama teisinė ir etinė bazė ir kad technologijų naudojimas nepažeistų teisinių vertybių ir principų? Dabartinis teisinis reguliavimas, susijęs su administracinių nurodymų automatizavimu, visgi kelia tam tikrų abejonių.

Pirmiausia, administraciniai nurodymai yra surašomi nedalyvaujant pareigūnui ar įgaliotai institucijai. Atitinkamai, užuot nurodžius dokumente jį išdavusio pareigūno rekvizitus, automatizuotų administracinių nurodymų atveju, nurodoma tik institucija, kur jis buvo surašytas. Natūraliai kyla klausimas – jei programinė įranga nėra prilyginama pareigūnui, kam kyla atsakomybė už netinkamą jos veikimą? Iš esmės pagal dabartinį teisinį reguliavimą Lietuvoje programinė įranga yra privilegijuotoje padėtyje, turėdama visas pareigūno teises, susijusias su administracinių nurodymų surašymu, tačiau neturėdama pareigų ir atsakomybės.

Natūraliai kyla klausimas – ar reikia algoritmams suteikti teisinį subjektiškumą? Teisinis subjektiškumas nėra siejamas su fizinio žmogaus egzistavimu. Antai 2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucijoje ir rekomendacijose Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų 59 (f) punkte įtvirtinta ambicija autonominiams robotams suteikti elektroninio asmens statusą[2]. Visgi, nacionalinėse teisinėse sistemose kol kas vengiama algoritmui suteikti subjektiškumą, t. y., laikoma, jog jos ne savarankiškai priima sprendimus, o veikia pagal juos užprogramavusio asmens nurodymus. Pavyzdžiui, programinės įrangos pagalba automatizuoto proceso metu „robotas“ geba pasirinkti reikiamą standartinį dokumento šabloną, reikiamose vietose įklijuoti reikiamas reikšmes (pavyzdžiui, ginčo nagrinėjimo terminą, vietą, dalyvio pavadinimą ir kt.), tačiau galiausiai atitinkamai darbuotojas peržiūri tokį sugeneruotą dokumentą. Tokiu būdu rizika, kuri gali kilti dėl netinkamo technologinio sprendimo veikimo, tenka asmeniui, kuris peržiūrėjo konkretų dokumentą. Teigtina, jog tokia technologijų taikymo viešajame sektoriuje praktika, kur yra tam tikros apsaugos priemonės, kol kas efektyviausiai atitiktų dabartinį technologinės plėtros išsivystymo lygį.

Nemažai klausimų kelia ir techninio sprendimo veikimo eiga, kaip yra faktiškai patikrinamos kai kurios iš šių administracinio nurodymo surašymo negalimumo sąlygų: (i) kai sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta didesnė negu vieno tūkstančio penkių šimtų eurų maksimali bauda; (ii) kai asmuo per metus padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, išskyrus tam tikras išimtis; (iii) kai asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, vengė patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo; (iv) kai administracinis nusižengimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; taip pat administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, kuri nėra visiškai atlyginta; (v) kai už asmens padarytą veiką nustatytas privalomas turto konfiskavimas; (vi) kai asmuo padarė administracinį nusižengimą, susijusį su naudojimusi specialiąja teise šios teisės neturėdamas arba kai ji iš asmens buvo atimta (ANK 610 str. 2 d.).

Iš naudojamos techninės administracinio nurodymo surašymo specifikacijos nėra aišku, kaip automatizuotu būdu yra patikrinama, ar tikrai nėra/yra tokios faktinės aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, ar nusižengimą asmuo padarė apsvaigęs, ar nusižengimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ar asmeniui buvo atimta specialioji teisė (vairuoti transporto priemones) arba ar jis jos neturėjo. Nors nustatant administracinio nusižengimo faktą yra daromos transporto priemonės nuotraukos arba vaizdo įrašas, kuriose (kuriame) užfiksuojami nusižengimai, arba nusižengimai užfiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis (ANK 611 str. 3 d.), šiai dienai algoritmas nevertina fiksuojamo asmens biometrinių duomenų, amžiaus, blaivumo būklės ir pan. Taigi, dalies ANK 611 straipsnio dėl administracinio nurodymo surašymo reikalavimų algoritmas galimai nepatikrina, tuo sukuriant nevienodus procedūrinius standartus, kadangi asmenys, padarę administracinius nusižengimus, kurie gali būti fiksuojami skaitmeninėmis priemonėmis, atsiduria palankesnėje padėtyje nei asmenys, padarę kitus administracinius nusižengimus.

Vertinant naujojo ANK adaptyvumą, reikia ypač pabrėžti jo procesinių normų atvirumą naujiems ir inovatyviems teisiniams instrumentams, kurie remiasi informacinių technologijų pritaikomumu teisėje. Kadangi administracinių nusižengimų bylų skaičius Lietuvoje tebėra pastoviai didelis, pilotinių automatizuotų procesų įvedimu siekiama spartesnio ir paprastesnio administracinės atsakomybės taikymo. Tačiau atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus santykių reguliavimo reformose svarbu nepamiršti balanso tarp teisinės ir techninės logikos standartų. Iš esmės, automatizuotas administracinių nurodymų išdavimas galėtų būti papildytas, perėmus kitų Lietuvos institucijų taikomą gerąją praktiką, t. y., palikus peržiūros funkciją valstybės tarnautojui/pareigūnui.

Informacija parengta knygoje Changements démocratiques et électroniques dans l’action publique locale en Europe: REvolution ou E-volution? Democratic and Electronic Changes in Local Public Action in Europe: REvolution or E-volution?( Institut Francophone pour la Justice et la Démocratie, ISBN : 978-2-37032-322-4) publikuoto Jurgitos Paužaitės-Kulvinskienės ir Godos Strikaitės-Latušinskajos straipsnio Automated Administrative Order in the Context of the Code of Administrative Offences pagrindu.

[1] „Changements démocratiques et électroniques dans l’action publique locale en Europe: REvolution ou E-volution? Democratic and Electronic Changes in Local Public Action in Europe: REvolution or E-volution?

[2] Europos Parlamento 2017 m. vasario 16 d. rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų (2015/2013(INL).