E. Šileikis. Trys Konstitucijos pataisų projektai vieno Seimo posėdžio darbotvarkėje: nuoširdus tvarus kompromisas ar hipotetinė klasta?
Radijo žinių laidose 2022 m. sausio 18 d. ryte nuskambėjo sensacinga žinia, kad Seimo posėdyje ketinama balsuoti dėl trijų Konstitucijos pataisų. Atitinkami pradiniai Seimo darbo planavimo dokumentai išties patvirtino, kad būtent 2022 m. sausio 18 dienos, antradienio, rytas Seime pretenduoja tapti istorine ir galbūt teisiškai tvaria akimirka Lietuvos 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijos raidoje. Seimas ar jo vadovybė rytiniame posėdyje Nr. 135 pagal jo darbotvarkės pirminio varianto (Nr. SPDD-135)[1] pirmuosius tris punktus, regis, buvo atsakingai suplanavęs ir rengėsi vieningai balsuodamas pritarti net trims Konstitucijos pataisų projektams dėl: 1) tiesioginių savivaldybės mero rinkimų numatymo (pirmą kartą siekta aprobuoti tai numatančios Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141, 143 straipsnių pataisos projektą Nr. XIVP-640/2); 2) apkaltos būdu įgaliojimus praradusio asmens vėlesnio kandidatavimo po 10 m. Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose (taip pat pirmą kartą ketinta pritarti tai numatančios Konstitucijos 74 straipsnio pataisos projektui Nr. XIVP-619/2); 3) kandidato į Seimo narius minimalaus amžiaus sumažinimo nuo 25 m. iki 21 m. (antrą ir kartu paskutinį kartą planuota pritarti tokios Konstitucijos 56 straipsnio pataisos projektui).
Nėra svarbiausia, ar posėdžio darbotvarkė buvo įgyvendinta ir nebuvo keičiama, taip pat ar planuota pritarti Konstitucijos pataisai tik pirmą kartą arba jau antrą kartą, kaip tai numatyta Konstitucijos 148 straipsnio 3 dalyje. Todėl nereikėtų sureikšminti, kad darbotvarkė (jos vienas pirmųjų punktų), deja, buvo tikslinama ir keičiama, atsisakant ketvirtame punkte numatyto pradinio sumanymo dėl Konstitucijos 56 straipsnio pataisos (kandidato į Seimo narius minimalaus amžiaus mažinimo aspektu).[2]
Taigi tik pirmieji minėti du Seimo rytinio posėdžio darbotvarkės punktai įgyvendinti pagal ambicingą pradinį Seimo darbo planavimą. Sklandžiai balsuojant pirmą kartą priimti abu minėti Konstitucijos pataisų projektai.
Trečiasis pataisos projekto galutinio priėmimo sumanymas laikinai neįgyvendintas tarsi dėl gausybės kitų aktualijų (pvz., Seimo posėdžio darbotvarkėje numatyto nepritarimo Vaidoto Vaičaičio peticijai dėl karantino ir ekstremalios situacijos reglamentavimo tobulinimo) ir galbūt opozicinių parlamentarų noro „apsidrausti“ neliekant apgautiems, jei Seimo dauguma (valdanti koalicija) ateityje numarintų tiesioginius merų rinkimus, t. y. neištesėtų pažadų po antro pritarimo merų konstituciniam įtvirtinimui priimti tinkamą Vietos savivaldos įstatymą ir jame patikslintą mero valdingų įgaliojimų sąrašo veiksmingą reglamentavimą.
Nepalyginti svarbiau tai, kad pirmas priimtas minėtas projektas atspindi Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarimo dėl tik įstatyme numatytų tiesioginių merų rinkimų prieštaravimo Konstitucijai atitinkamą pozityvų įgyvendinimą, antrasis – Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2011 m. sausio 6 d. sprendimo ir Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komiteto (JT ŽTK) 2014 m. kovo 25 d. sprendimo įgyvendinimą.[3] Šiame kontekste skiriasi trečiasis atidėtas projektas, kuris gimė kaip viso labo Seimo 2020 m. rinkimus laimėjusių politinių jėgų prioritetas.[4] Juo neįgyvendinamas teismo sprendimas. Jis galėtų būti net grėsmingas vyresnius rinkėjus pritraukiančioms politinėms partijoms, kurias iki šiol tenkino kandidatui į Seimo narius keliamas 25 metų amžiaus reikalavimas.
Svarbu patikslinti, kad pirmieji du minėti projektai įveikė, anot LRT, „pirmąjį didįjį barjerą“[5] ir dar turės būti aprobuoti antrą kartą (po ne trumpesnės kaip 3 mėnesių pertraukos) tam, kad Konstitucijos pataisos procedūra būtų visiškai baigta. Tai 2022 m. gegužės ar birželio mėnesiais labai realu, nes Seime 2022 m. sausio 18 d. įvyko kažkas nerealaus, tarsi pirmaisiais dviem minėtais darbotvarkės klausimais būtų balsuojama dėl įžadų Kovo 11-osios Aktui atnaujinimo.
Reikiamas mažiausias 94 Seimo narių pritarimas viršytas su kaupu su beveik neįtikėtina „susilaikymo“ ir balsavimo „prieš“ statistika: pirma, nei vienas balsavęs tautos atstovas nesusilaikė (!) ir nebalsavo prieš (!), 130 kolegų pritariant projektui dėl konstitucinių prielaidų tiesioginiams savivaldybės mero rinkimams (projektas Nr. XIVP-640/2); antra, tik vienas tautos atstovas susilaikė ir nei vienas nebalsavo prieš, kai 131 kolega aprobavo projektą dėl apkaltos būdu iš pareigų pašalinto ar mandato netekusio asmens galimybės kandidatuoti praėjus 10 metų Seimo ir (net) Respublikos Prezidento rinkimuose (projektas Nr. XIVP-619/2).
Tokio Seime tvaraus pritarimo sulaukusio Konstitucijos pataisų projektų viename posėdyje „lietaus“ iki šiol, regis, nėra buvę. Pokytis radikalus ne tiek pagal Seimo palankumo sulaukusių Konstitucijos revizijos sumanymų skaičių ar Seimo rytinio posėdžio pradžią, kiek pagal „už“ balsavusių parlamentarų gausumą ir ypač visų trijų suplanuotų projektų specifinį turinį: apkaltos asmeniui negatyvių padarinių jo aktyviajai rinkimų teisei trukmė; tiesiogiai merų rinkimai; kandidato į tautos atstovus amžiaus kartelė (cenzas).
Formaliu požiūriu galima vertinti paviršutiniškai ir, tuo remiantis, teigti apibendrinančiai, kad visi trys projektai susiję su rinkimais. Todėl esą nieko keisto, kad Seimo darbotvarkės sudarytojai ir įgyvendintojai tuos tris Konstitucijos pataisų projektus tarkavo kaip susijusių sumanymų „paketą“.
Neformaliai ir konceptualiai tenka žvelgti plačiau ir giliau. Visi trys projektai skirtingi tiek politiškai, tik teisiškai. Jie apima netapačius ir specifinius aspektus, kurie susiję su pilietinės bendruomenės suvereniteto ir valstybės valdžios įgyvendinimu. Jie esminiai ir fundamentalūs valstybės politinės teisinės santvarkos lygmenyje ir raidos perspektyvoje.
Opozicija labiausiai priekaištavo dėl neaiškaus mero konstitucinio statuso ir ypač konkrečių mero įgaliojimų neįtvirtinimo konstituciniu lygmeniu, tačiau galiausiai sutiko, kad nėra kito varianto, kaip iš bėdos pritarti Konstitucijos pataisai ir pasitikėti Seimo daugumos žadamu Vietos savivaldos įstatymo tinkamu (opozicijai priimtinu) pakeitimu. Taigi ateityje turės paaiškėti, ar opozicija nebuvo nekorektiškai suviliota, „apgauta“.[6]
Deja, neatmestina ir net politiškai tikėtina, kad visuose, ypač pirmuosiuose dviejuose projektuose, kuriems pritarta pirmą kartą, gali būti užkoduota Seimo daugumos politinė klasta, tarsi ji būtų gėrybė pagal karaliaus dvaro intrigoms pataikavusio italų išminčiaus Makjeveli (Niccolo Machiavelli) doktriną. Jei tai pasitvirtintų, apgailėtinai išsipildytų Lietuvos Respublikos Prezidento tam tikriems Seimo ir Vyriausybės nariams 2021 m. viešai skirti įsėjimai ir nusivylimai, kad politika nėra vien tik klastos žaidimai.
Tokios destrukcijos galimybės įžvalga ar bent tikėtinos perspektyvos hipotezė nesunkiai pagrindžiama užaštrinto „gėdos nuplovimo“ arba „jokios gėdos nebuvimo“ suvokimo ir eskalavimo kontekste. Jei vienas patyręs Seimo narys pabrėžia Konstitucijos pataisoje esą atsispindintį „gėdos nuplovimą Seimo rūmuose“,[7] tai neabejotina, kad jam oponuojantys kolegos nepraleis progos ateityje pasistengti kategoriškai apginti tos gėdos konstatavimu suterštus parlamento rūmus.
Antrasis priimtas ypatingo tvarumo reikalaujantis ir, deja, dar labiau klastai prielaidas sudarantis aprobuotas Konstitucijos pataisos projektas – tai tarsi dešimtmečio teisinės mąstysenos sąstingio ar skausmo, kilusio po minėto Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 sausio 6 d. sprendimo, numalšinimo rimta pradžia. Ji akivaizdi, kadangi tokio tvaraus Seimo narių sutarimo apkaltoje nubausto asmens kandidatavimo tiek Seimo, tiek Respublikos Prezidento rinkimuose klausimu nėra buvę po garsiosios precedento neturėjusios apkaltos Respublikos Prezidentui 2004 m.
Galbūt todėl, kad 2021 m. neliko pašalintą valstybės vadovą rėmusios jo kadaise įsteigtos partijos (ji likviduojama) su gana bauginančiu „tvarkos“ plėšrūno vanago ar teisingo sakalo simbolika. Vietoj mįslingos smetoniškos „tvarkos“, dabar likviduojamos partijas teises perėmus kitai politinei grupei jos tapatumo vertybėse naujai nebauginančiai propaguojamas Lietuvos suverenumas (suverenitetas), nors jis minimas ne galiojančios Konstitucijos 1 straipsnyje, bet negaliojančio 1990 m kovo 11 d. priimto Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 1 straipsnyje, tarsi tuo būtų bandoma grįžti į 1990–1992 m. laikotarpį.
Šiame kontekste svarbu ir tai, kad parlamentarų sutarimo politinės ištakos dabartinėje antro minėto projekto formoje, kuri apima apkaltos padarinius 10 metų susaistytam (ribojamam) kandidatavimui Seimo ir Respublikos Prezidento rinkimuose, gana keistokai susiklostė 2021 m. vasarą dviem aspektais: a) ne Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, kurio vadovybė galbūt sunkiau „kontroliuojama“, bet Seimo Ateities komitete, kur nepalyginti mažau patyrusių „užsispyrusių“ teisininkų; b) tarsi išsyk sutapo su naujos Konstitucinio Teismo pirmininkės D.J. paskyrimu 2021 m. vasarą, tarsi ji būtų norėjusi ar galėjusi kažką viena nuveikti „negera“ be tos pataisos, o tai pataisai pajudėjus iš „mirties taško“ to nebedarys.
Šiaip pataisa galėjo ir turėjo būti svarstoma Seimo komitetuose išsyk po 2020 m. išrinkto Seimo struktūrinių padalinių suformavimo 2020 m. rudens/žiemos sesijos pabaigoje arba 2021 m. pavasario sesijos pradžioje, bet ne išsyk po to, kai Seimas neįtikėtai labai maža balsų persvara (regis, vos 6 balsų persvara) pagal Respublikos Prezidento teikimą paskyrė naują konstitucinės justicijos vadovę, dirbusią anksčiau Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja.
Kaip ten nebūtų, antros minėtos Konstitucijos pataisos perspektyva, net ir po antro būsimo Seimo analogiškai tvaraus pritarimo 2022 m. gegužės ar birželio mėnesiais, nėra visiškai aiški ir gali būti labai miglota po kitos Konstitucinio Teismo teisėjų rotacijos 2023 m., jei susidarytų „revanšistinė“ teisėjų dauguma, kuri, gavusi jos laukiančios atitinkamų Seimo narių kreipimąsi dėl tos Konstitucijos pataisos atitikties visai Konstitucijai ir jos vientisumui, norėtų atnaujinti ir tęsti Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komiteto bei Lietuvos Konstitucinio Teismo doktrinų įtampą, tuo esą apginant pastarojo teismo 2004-2014 m. griežtos nenumaldomos pozicijos autoritetą.
Tik prigeso, bet ne užgeso radikali teorija, kuri suponuoja, kad Seimui net po 11 metų pagal minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą netiesiogiai revizuojant Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimo argumentų dalį esą bus negatyviai „įveikta“ viso šio nutarimo (vientisos doktrinos) teisinė galia, kaip tai 2012 m. neįtikinamai manė ir net argumentuotai aprašė MRU prof. Vytautas Sinkevičius.[8] Tačiau smerktino Lietuvos konstitucinės justicijos „galios įveikimo“ nėra ir būti negali pagal tarptautinę teisę atitinkama apimtimi kuriančio EŽTT (iš dalies net JT ŽTK) doktrinos esmę bei prasmę. Anot, Juliaus Sabatausko, kuris buvo vienas iš kaltintojų (Seimo atstovų Konstituciniame Teisme) 2004 m. apkaltoje, „reikia būti aklam arba visiškai tyčia nesuvokti“.[9]
Kas kita, bet ne absoliučiai (visiškai) „kas kita“, – tiesiogiai Lietuvoje teisės sistemoje netaikomas (imperatyviai nesaistantis), bet visgi teisiškai gerbtinas ir bent svarstytinas minėtas Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komiteto 2014 m. kovo 25 d. sprendimas, kuris reikalauja, kad Lietuvos Respublika pašalintų neterminuotą (iki gyvos galvos galiojantį) draudimą apkaltos būtų įgaliojimus praradusiam asmeniui kandidatuoti visuotiniuose valstybės vadovo (Respublikos Prezidento) rinkimuose.
Tie, kurie baiminasi ar „privengia“ esą vis dar sunkiai prognozuojamo minėto „tvarkos“ vanago ar sakalo dalyvavimo valstybės vadovo rinkimuose, 2011–2021 m. blokuodavo ar torpeduodavo sunkiai pasiektą Seimo narių platesnį kompromisą (jis buvo subrandintas, regis, net du kartus) dėl išsamesnės Konstitucijos pataisos, kuria būtų kilniai garbingai reaguojama tiek į EŽTT, tiek į JT ŽTK sprendimą.[10] Jų oponentai, kurių baimės ar prisibijojimai nuo 2004 m. mažėjo ir dingo, neremdavo siauresnės pataisos dėl asmens kandidatavimo (po 10 ar 15 metų nuo apkaltos padarinio) tik Seimo rinkimuose. Visgi, matyt, įsigalėjo ir neišblėso šių eilučių autoriaus LRT portalui (žurnalistui Gyčiui Pankūnui) 2021 m. duotame interviu atskleista tam tikrų įtakingų politikų hipotetinė pozicija: kaip Mažeikių naftos privatizavimo dramoje, pasak tuometinio ūkio ministro, „ivanas nebus prileistas prie vamzdžio“, taip apkaltos būdu pašalintas prezidentas nebus prileistas prie jokio atsakingo posto.[11]
Beje, jau virš 17 metų nuo apkaltos 2004 m., tačiau Konstitucinis Teismas, matyt, iki šiol mano, kad tęsiasi tik Seimo, kuris nesugeba susitarti dėl Konstitucijos pataisos, neveikimo problema. Su tuo galima nesutikti.[12]
Šiame kontekste N. Makjevelio tyrinėta ir propaguota vadovavimo klasta, deja, gali pasireikšti Lietuvos 1992 m. Konstitucijos pataisų lygmenyje net minėto trečio – iš pažiūros nuoširdžiausio – atidėto projekto kontekste. Projektas, kuris daugiau ar mažiau neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluoto Konstitucijos pažodinio keitimo objektyvaus būtinumo („kai tai būtina“) reikalavimo ir mažina kandidato į Seimo narius amžiaus ribą nuo 25 iki 21 metų be aiškios neišvengiamos dingsties ar labai rimtos teisinės priežasties, – tai ne opozicijos, bet valdančios koalicijos (bent jos atitinkamos dalies) prioritetinis vertybinis sumanymas. Juo siekiama ne tik papildomai „demokratizuoti demokratinius rinkimus“, bet ir padidinti jauniausių rinkimų teisę turinčių asmenų, kurie paprastai (dar) nėra konservatyvūs ar „socialdemokratiški“, politinį aktyvumą, taip pat išplėsti atitinkamo (hipotetiškai liberalaus) elektorato gretas. Tai dar labiau supras (įtars) ir užblokuos opozicija, jei Seimo daugumos pagrindą sudarantys parlamentarai, siekiantys atitinkamų partijų (o ne visuomeninių rinkimų komitetų) „klausančių“ merų, 2022 m. gegužės ar birželio mėnesiais pagal antrą kartą aprobuotą merų rinkimų konstitucinio įtvirtinimo pataisą priims tokį Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą, kuris atspindės mero, kaip viso labo administratoriaus („ūkvedžio“), bet ne juridinio asmens statusą turinčios savivaldybės vadovo, statuso modelį.
Taigi galima ir tikriausia derėtų abejoti, ar nuoširdžiai tvarus ir partinės klastos nesukaustytas Seimo sumanymas bandyti įtraukti net tris Konstitucijos pataisų projektus ir šalia daugybę kitų sudėtingų ordinarinės teisėkūros klausimų (pvz., minėtą nepritarimą Vaido Vaičaičio peticijai dėl karantino ir pandemijos reguliavimo tobulinimo) į 2022 m. sausio 18 d. rytinio posėdžio darbotvarkės pradinį variantą.
Dr. Egidijus Šileikis yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros profesorius
[1] Ši Seimo posėdžio darbotvarkė (dokumento Nr. SPDD-135) paskelbta internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/97ccbba0753b11ecb2fe9975f8a9e52e?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=09167e44-2748-4cea-becf-3b3a15fe81a9
[2] https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35727&p_k=1&p_a=sale_darbotvarke&p_moment=20220118
[3] Daugiau žr., pvz.: https://www.liberties.eu/lt/stories/eztt-jt-sprendimai-neigyvendinti-lietuvoje/1250
[4] https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/grupe-parlamentaru-siulo-mazinti-amziaus-cenza-kandidatuoti-i-seima.d?id=83747315
[5] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1591318/seime-konstitucijos-pataisa-del-tiesioginiu-meru-rinkimu-iveike-pirma-barjera
[6] Žr. ten pat („Tam tikra prasme mes balsuosime tarsi užrištomis akimis. Ko gero, pasirinkimo nėra, tiesioginių merų rinkimų idėją reikia palaikyti, tačiau kas po ta idėja slepiasi, tikriausiai vieni valdantieji težino“, – antradienį per Seimo posėdį sakė „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. „Labai prastos kokybės projektas. Deja, neturime kitos išeities, nes po metų savivaldos rinkimai“, – tvirtino socialdemokratas Julius Sabatauskas“).
[7] „Gėda, kad jau berods du kartus ji buvo iki šitos stadijos priėjusi, ir niekaip Seimas ir Lietuvos politinis elitas nerasdavo savyje jėgų ir stiprybės priimti šitą Konstitucijos pataisą“, – sakė A. Mazuronis.“ (https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1591317/konstitucijos-pataisa-del-pakso-131-balsu-uz-perkope-pirmaji-priemimo-barjera).
[8] https://intranet.mruni.eu/upload/iblock/981/14_Sinkevicius.pdf
[9] „2011 metais EŽTT Didžioji kolegija priėmė sprendimą dėl prieštaravimo konvencijai amžino draudimo dirbti tam tikrą darbą ir užimti tam tikras pareigas, šiuo atveju Seimo nario. Noriu pasakyt, kad Žmogaus teisių teisme doktrina dėl amžino draudimo galioja net 11 metų ir reikia būti aklam ar visiškai tyčia nesuvokti, kad tas draudimas negali būti amžinas“, – kalbėjo Socialdemokratų partijos frakcijos atstovas Julius Sabatauskas“ (https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1591317/konstitucijos-pataisa-del-pakso-131-balsu-uz-perkope-pirmaji-priemimo-barjera)
[10] Aukščiau cituotas Seimo nario teiginys: „Gėda, kad jau berods du kartus ji buvo iki šitos stadijos priėjusi, ir niekaip Seimas ir Lietuvos politinis elitas nerasdavo savyje jėgų ir stiprybės priimti šitą Konstitucijos pataisą“, – sakė A. Mazuronis“ (https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1591317/konstitucijos-pataisa-del-pakso-131-balsu-uz-perkope-pirmaji-priemimo-barjera).
[11] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1384519/17-metu-po-pakso-apkaltos-specialioje-seimo-komisijoje-dirbes-politikas-prisimine-kas-galutinai-nuskandino-prezidenta
[12] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1144185/buves-kt-teisejas-apie-teisine-pakso-situacija-sita-istorija-tesis-25-ar-30-metu
