Komentarai

G. Strikaitė-Latušinskaja. Kaip keisis dabartinis teisingumo institucijų veikimo supratimas?

2020 gruodžio 2 d. Europos Komisija priėmė komunikatą „Teisingumo sistemų skaitmeninimo Europos Sąjungoje priemonių rinkinys“, jo tikslas nacionaliniu lygmeniu padėti valstybėms narėms stiprinti skaitmeninių technologijų diegimą įvairiose nacionalinėse teisminėse institucijose, o Europos lygmeniu – dar labiau pagerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Skatinimas nacionalinėms teisingumo sistemoms nedelsiant tapti skaitmeninėmis nėra netikėtas. Antai, pavyzdžiui, 2020 m. rugsėjo 9 d. „2020 m. Strateginio prognozavimo ataskaitoje“ pripažįstama, jog itin svarbu visoje Europos Sąjungoje skatinti viešojo administravimo institucijų ir teisingumo sistemų skaitmeninę transformaciją. O dar 2018 m. gruodžio 3 – 4 d. Strasbūre priimtoje Europos etikos chartijoje dėl dirbtinio intelekto naudojimo teisminėse sistemose ir jų aplinkoje skatintas dirbtinio intelekto naudojimas sprendžiant ginčus internetiniu (online) būdu. Žemiau pateikiamas sąrašas dokumentų, kuriuose kalbama apie technologijų ir teisingumo sistemų sintezę.

  • 2020 m. spalio 8 d. Europos Tarybos išvados Teisė kreiptis į teismą. Naudojimasis skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis;
  • 2020 m. rugsėjo 14 d. Komisijos paskelbtas novatoriškų technologijų naudojimo teisingumo srityje tyrimas;
  • 2020 m. rugsėjo 14 d. Komisijos paskelbta tarpvalstybinės skaitmeninės baudžiamosios teisenos tyrimas;
  • 2020 m. liepos 10 d. Europos Komisijos komunikatas 2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė (COM (2020) 306 final);
  • 2020 m. birželio 9 d. Europos Tarybos išvados dėl Europos skaitmeninės ateities kūrimo;
  • 2020 m. gegužės 27 d. Europos Komisijos komunikatas „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020) 456 final);
  • 2020 m. vasario 19 d. Europos Komisijos komunikatas „Europos duomenų strategija“ (COM (2020) 66 final);
  • 2020 m. vasario 19 d. Europos Komisijos baltoji knyga „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ (COM(2020) 65 final);
  • 2020 m. vasario 19 d. Europos Komisijos komunikatas „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (COM (2020) 67 final);
  • 2020 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atliktas pagrindinių teisių tyrimas „Jūsų teisės yra svarbios. Duomenų apsauga ir privatumas“;
  • 2019 m. gruodžio 3 d. Tarybos išvados dėl bendradarbiavimo civilinės teisenos srityje ateities;
  • 2019 m. spalio 7 d. Tarybos išvados dėl Eurojusto – Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padalinio – skaitmeniniame amžiuje;
  • 2019 m. vasario 18 d. Tarybos išvados dėl Suderinto Europoje kuriamo dirbtinio intelekto plėtros ir naudojimo plano;
  • 2019 m. gegužės 19 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro rekomendacija „Dirbtinio intelekto išlaisvinimas. 10 žmogaus teisių apsaugos žingsnių“;
  • 2019 m. Europos Tarybos konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų tvarkymu Konsultacinio komiteto gaires dėl dirbtinio intelekto ir duomenų apsaugos;
  • 2018 m. gruodžio 6 d. Europos Tarybos 2019–2023 m. e. teisingumo strategija;
  • 2018 m. gruodžio 6 d. 2019–2023 m. Europos e. teisingumo veiksmų planas;
  • Europos etikos chartija dėl dirbtinio intelekto naudojimo teismų sistemose, kurią 2018 m. gruodžio 3–4 d. priėmė Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisija (CEPEJ);
  • 2017 m. birželio 8 d. Europos Tarybos išvados dėl tolesnių veiksmų siekiant pagerinti keitimąsi informacija ir užtikrinti ES informacinių sistemų sąveikumą;
  • 2016 m. Europos Tarybos Venecijos komisijos parengtas teisinės valstybės kontrolinis sąrašas.
  • 2016 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, Europos Tarybos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo leidinys „Europos teisės į teisingumą vadovas“.

Sąrašas nėra baigtinis. Tai tik keli pavyzdžiai, kurie parodo, kad mes jau seniai laipsniškai artėjome prie to, ką COVID-19 pandemija paspartino.

COVID-19 pandemija išryškino Europos Sąjungos poreikį spartinti nacionalines reformas teisminių institucijų perkėlimo į skaitmeninę erdvę srityje. Lietuvoje taip pat pastebimas poreikis tobulinti nuotolinių teismų posėdžių veikimą, sąlygojamas teigiamo jų vertinimo visuomenėje: procesiniuose dokumentuose teismams ginčo šalys vis dažniau pažymi, kad neprieštarauja, jog byla būtų nagrinėjama nuotoliniu būdu per ZOOM platformą, o iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. veiklos apžvalgos matyti, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme per 2020 m. buvo išnagrinėta net 820 bylų daugiau, nei gauta – atitinkamai, gauta 2371, išnagrinėta 3191 (čia reikėtų turėti omenyje, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje buvo įvestas karantinas, nulėmęs nuotolinį (inter alia) teismų darbą bei nuotolinius teismų posėdžius). Darytina išvada, kad nuotoliniai posėdžiai niekur neišnyks net ir po pandemijos. Visgi, nuotoliniai posėdžiai nėra paradigminis pokytis.

Kalbant apie projektus, pakeisiančius esantį archajišką teisingumo sistemų supratimą, kaip ryškiausios Europoje paminėtinos Estijos ir Anglijos bei Velso iniciatyvos. Štai 2018 m. buvo paskelbta, kad Estijoje šiuo metu kuriamas roboto–teisėjo projektas, kurio pagalba būtų sprendžiami smulkūs (iki 7000 Eur) civiliniai ginčai, kylantys iš sutarčių. Anglijoje ir Velse vykdoma teismų reforma (The HMCTS reform programme), kuria siekiama reformuoti visą teismų sistemą iš esmės. Reformos programa siekiama sumažinti teismų krūvį, perkeliant veiklą iš teismų salių į skaitmeninę erdvę, plečiant vaizdo technologijų naudojimą, skatinant internetinį (online) ginčų sprendimą, asinchroninių teismų posėdžių, virtualios realybės, dirbtinio intelekto naudojimą. Abu paminėti beprecedenčiai projektai, tikėtina, rodys pavyzdį kitoms valstybėms.

Kalbant apie teisingumo sistemų ateitį, svarbu išanalizuoti ir europietiškosios vizijos lūkesčius. 2020 m. rugsėjo 14 d. Inovatyvių technologijų naudojimo teisingumo srityje tyrime buvo nustatyta, kad tarp Europos Sąjungos valstybių narių teisminėse institucijose populiariausi yra nuasmeninimas, sakytinės kalbos konvertavimas ir transkribavimas, mašininis vertimas, pokalbių robotai, procesų automatizavimas. O štai 2020 m. spalio 8 d. Europos Tarybos priimtose išvadose dėl naudojimosi skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis naudojantis teise kreiptis į teismą įtvirtinta, jog dirbtinio intelekto sistemos teisingumo sektoriuje ateityje gali būti pajėgios atlikti vis sudėtingesnes užduotis, pavyzdžiui, analizuoti, sisteminti ir rengti informaciją apie bylos dalyką, automatiškai surašyti žodinių bylų nagrinėjimų protokolus, atlikti mašininį vertimą, padėti analizuoti ir vertinti teisinius dokumentus ir teismų sprendimus, įvertinti sėkmingos bylos baigties galimybes, automatiškai nuasmeninti teismo jurisprudenciją ir teikti informaciją pasitelkdamos teisės srities pokalbių robotus. Iš to, kas nurodyta aukščiau, matyti, jog Europos Sąjungoje skatinamas tokių technologijų integravimas, kurios atlieka tam tikrus epizodinius veiksmus, palengvina ir pagreitina teisėjo darbą, bet nepakeičia paties teisėjo visiškai. Tai expressis verbis įtvirtinta ir minėtose Europos Tarybos išvadose: „Teismo sprendimą visada turi priimti žmogus ir šio veiksmo negalima pavesti dirbtinio intelekto priemonei.“ Taip pat ši mintis šiek tiek plačiau detalizuota 2020 m. gruodžio 2 d. Europos Komisijos komunikate „Teisingumo sistemų skaitmeninimo Europos Sąjungoje priemonių rinkinys“, kur pabrėžiama, jog dirbtinio intelekto priemonių naudojimas gali padėti teisėjams, tačiau neturi įsiterpti į jų sprendimų priėmimo įgaliojimus ar trukdyti teismų nepriklausomumui. Taigi nors ir analizuojama technologijų taikymo teisingumo vykdyme kryptis yra įtvirtinta soft law teisės šaltiniuose, matome, kad europietiška vizija apsiriboja tik tam tikrų funkcijų – sudėtinių sprendimo priėmimo dalių – delegavimu technologijoms, galutinio sprendimo priėmimo našta paliekama žmogui.

Naudodamiesi Liteko sistema, dalyvaudami nuotoliniuose teismų posėdžiuose pastebime, kaip pamažu transformuojasi mūsų teisingumo sistemų samprata. Sparti technologijų plėtra ir vis didėjantis sėkmingų jų pritaikymo skirtinguose sektoriuose pavyzdžių skaičius suponuoja, jog teisingumo sistemų perkėlimas į skaitmeninę erdvę toli gražu nebus paskutinis žingsnis. Klausimas, net ir įvertinus europietiško formuojamo požiūrio pradmenis, išlieka, kaip dabartinis mūsų teisingumo institucijų veikimo supratimas keisis? Galiausiai, kiek mes norime, kad jis keistųsi?

Goda Strikaitė-Latušinskaja yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros doktorantė. Informacija parengta 2021 m. spalio 8 d. skaityto pranešimo nuotolinėje PhD LAB konferencijoje, pagrindu.

Back to top button