Netinkamai parengti pirkimo dokumentai skandina karinius laivus
Pastaruoju metu Lietuvos kariuomenei niekaip nesiseka įvykdyti viešųjų pirkimų, kurie susiję su laivų įsigijimu ir remontu. Prieš kelis mėnesius Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad Lietuvos kariuomenė netinkamai vykdė naujo teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivo pirkimo procedūras ir nepagrįstai nustatė laimėtoją. Praėjusią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, jog Lietuvos kariuomenė vėlgi netinkamai nustatė paskelbto laivų remonto pirkimo nugalėtoją ir pripažino, kad pirkimo sąlygos buvo netinkamai parengtos, todėl viešasis pirkimas apskritai turėtų būti nutrauktas. Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas teismuose nėra toks jau neįprastas, ypatingai tais atvejais, kuomet yra atliekama daug ir didelės vertės pirkimų. Vis dėl to, du vienas po kito sekantys pirkimai, kuriuose teismams tenka pripažinti Lietuvos kariuomenės sprendimų nepagrįstumą ir juos naikinti, skatina giliau paanalizuoti, ar nėra sisteminių problemų pirkimo organizavime.
Teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivo pirkimas
Teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivo pirkimą Lietuvos kariuomenė pirmą kartą paskelbė dar 2019 metais. Laivą buvo ketinama įsigyti atviro konkurso būdu, numatant, jog siūlomo laivo kaina negali viršyti beveik 40 milijonų eurų biudžeto. Tačiau, kaip matyti iš Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtų pranešimų, pirkimas buvo nutrauktas net kelis kartus, tiek dėl poreikio tikslinti esmines pirkimo sąlygas, tiek ir dėl to, kad nebuvo gauta nei vieno pirkimo dokumentus atitinkančio pasiūlymo. Galiausiai, pirkimas buvo vykdomas neskelbiamų derybų būdu, iš esmės nepakeitus pirkimo sąlygų, į šias derybas kviečiant pasiūlymus atvirajam konkursui teikusius tiekėjus. 2020 m. lapkričio pabaigoje buvo paskelbtas pirkimo laimėtojas. Tačiau, kaip matyti iš teismų sprendimuose nurodytų faktinių aplinkybių, šis Lietuvos kariuomenės sprendimas buvo ginčijamas, kadangi kitas pirkimo dalyvis buvo įsitikinęs, jog laimėjusiu pripažintas pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų. Lietuvos apeliacinis teismas (2021 m. gegužės 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-697-553/2021) konstatavo, kad pirkimo laimėtojas buvo nustatytas nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi pateiktas pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų.
Pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs ir be dviprasmybių
Vis dėl to, šiai analizei svarbus kitas aspektas – tinkamas pirkimo dokumentų parengimas. Vienas iš esminių bet kurio viešojo pirkimo reikalavimų – pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių, siekiant, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija galėtų nusipirkti tai, ko jai reikia. Nurodytas tikslas pasiekiamas tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka. Viešojo pirkimo reikalavimų apimtis (turinys) turi būti nustatoma iš potencialių dalyvių pozicijų, nes viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime įtvirtintų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų tikslas yra būtent užtikrinti Europos Sąjungoje įsteigtiems dalyviams galimybę dalyvauti juos dominančiuose viešuosiuose pirkimuose (pvz., LAT 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018). Aplinkybė, kad didesnioji dalis tiekėjų suprato pirkimo sąlygą kitaip nei mažuma, taip pat neleidžia besąlygiškai teigti, jog objektyviai visiems įprastinio rūpestingumo standartus atitinkantiems dalyviams ji buvo vienodai suprantama ir jų pritaikyta, o perkančioji organizacija turėjo galimybę gauti ir įvertinti tarpusavyje palyginamus pasiūlymus (pvz., AT 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).
Ginčas dėl laivo paskirties ir funkcionalumų
Kaip matyti iš jau minėto Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, ginčas be kita ko buvo kilęs dėl pirkimo sąlygų turinio aiškinimo: tiekėjas ir Lietuvos kariuomenė nesutarė kaip turėtų būti aiškinami techninės specifikacijos reikalavimai. Lietuvos kariuomenė byloje įrodinėjo, kad perkamo laivo funkcionalumai neturi būti tokie, kad pirkimu nebuvo siekiama, kad visos funkcijos: naftos surinkimas, paieška ir gelbėjimas, gaisrų gesinimas, vilkimo operacijos bei parama nardymo operacijoms, būtų atliekamos vienu metu, todėl pirkimo laimėtojo pasiūlymas visiškai atitiko siekiamą pirkimo tikslą ir pirkimo sąlygų reikalavimus. Tuo tarpu tiekėjas įrodinėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su šia pozicija, kad taikant skirtingus teisės aiškinimo metodus (lingvistinį, sisteminį ir teleologinį) yra gaunamas tas pats techninės specifikacijos aiškinimo rezultatas – laivas, kurį ketinama įsigyti, techninės specifikacijos apibrėžtas funkcijas turi vykdyti be papildomų atskiroms funkcijoms atlikti reikalingos sistemos (įrangos) montavimo darbų, t. y. visos siūlomo laivo sistemos (įranga) turi būti sumontuotos ir paruoštos jas panaudoti tuo pat metu ar nedelsiant vieną po kitos. Tai lėmė, kad pirkimo rezultatai buvo panaikinti.
Taigi, net ir sutinkant su pozicija, jog praktikoje tikrai retos arba mažai tikėtinos situacijos, kuomet tuo pat metu, nepertraukiamai ir nuolat nėra atliekamos visos perkamo laivo funkcijos turi būti atliekamos tuo pat metu, ir tikėtina, jog Lietuvos kariuomenė nesiekė tokio funkcionalumo lygmens, tai turėjo būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta pirkimo sąlygose. Tuo tarpu, to aiškiai neapibrėžus, o iš pirkime dalyvaujančio tiekėjo pozicijos šias pirkimo sąlygas suprantant kitaip, nesilaikyti paskelbtų pirkimo sąlygų yra negalima, jų privalu laikytis ir pagal jas vertinti gautus pasiūlymus. Visa tai lemia ne tik, kad pirkimo procedūros užtruko ilgiau dėl vykusio ginčo, tačiau ir tai, kad gali būti įsigyjamas teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivas, kurio iš tiesų nereikia pačiai perkančiajai organizacijai, arba jo kaina bus ženkliai aukštesnė vien tik dėl nebūtinų techninių reikalavimų.
Netinkamai parengti pirkimo dokumentai, sąlygojo būtinybę nutraukti laivų remonto pirkimą
Pirkimo dokumentų tikslumo ir aiškumo teisinė reikšmė buvo nagrinėta ir kitoje, praėjusią savaitę Lietuvos apeliacinio teismo paskelbtoje nutartyje (2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1095-553/2021). Šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos kariuomenės sprendimų, priimtų vykdant Hunt klasės priešmininio laivo „Skalvis“ (M53) bei paieškos ir gelbėjimo laivo „Šakiai“ dokinio remonto paslaugų pirkimą. Tiekėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės sprendimus motyvuodamas tuo, jog pirkimo laimėtojo (tiekėjų grupės) pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų – neturi reikalaujamų kokybės vadybos ir aplinkosaugos sertifikatų, kurie būtini atliekant laivų remonto darbus, tiksliau juos turi tik vienas iš jungtinės tiekėjų grupės narių, tuo tarpu remonto darbus atliks abu. Lietuvos kariuomenė byloje įrodinėjo, kad pirkimo dalyvio kvalifikacijos atitiktis pakankama, jeigu vienas iš pasiūlymą teikiančio dalyvio partnerių turi vadybos standartų atestatus. Kadangi vadovaujantis partneris ir pagrindinis rangovas, turintis ir taikantis vadybos standartus, bus projekto valdytojas, papildomas stebėtojas ir prižiūrėtojas, turintis tikslą, kad būtų užtikrinta ir griežtai laikomasi šio standarto reikalavimų sutarties vykdymo metu, todėl perkančioji organizacija sprendė, kad pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimai yra įgyvendinami.
Tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas su tokiu pirkimo dokumentų aiškinimu nesutiko. Teismai sprendė, kad pirkimo dokumentuose keliami kvalifikacijos reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu bei tikslu. Pirkimo tikslas buvo sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl dokinio remonto paslaugų, kurios turėjo būti atliekamos pagal kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, t. y. šiuos standartus patvirtinantys sertifikatai yra reikšmingi visoms su Pirkimo objektu susijusioms prievolėms įvykdyti. Byloje nustatyta, kad pirkimo laimėtojais pripažintos tiekėjų grupės abu nariai tiesiogiai dalyvaus paslaugų teikime. Apeliacinis teismas sprendė, kad tokiu būdu susidaro paradoksali situacija, kuomet tuo pačiu metu ir pagal tą pačią viešojo pirkimo sutartį analogiškas paslaugas teiks bendrovės, dalyvaujančios pirkime jungtinės veiklos sutarties pagrindu, iš kurių viena neturi teisės tokias paslaugas teikti, nes atitinkamų sertifikatų neturi. Atsižvelgiant į tai, teismai sprendė, jog pirkimo laimėtojas buvo nustatytas nepagrįstai ir neteisėtai.
Be to Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenė pirkimo dokumentuose sukūrė ydingą situaciją, kai aplinkos apsaugos vadybos ir kokybės vadybos sistemų standartai būtų taikomi ne visoms Pirkimo objektu apibrėžtoms paslaugoms, o tik kažkuriai tų paslaugų daliai, o tai reiškia, kad tam tikroje sutarties vykdymo dalyje nebus šių standartų taikymo. Todėl teismas sprendė, kad tokia situacija neleidžia tęsti pirkimo procedūrų ir pastarasis privalo būti nutrauktas.
Tik tinkamai pasirengus pirkimui, galima laiku įsigyti reikalingas prekes, paslaugas ar darbus
Šių dviejų Lietuvos kariuomenės vykdytų pirkimų situacijų analizė rodo, kad nepriklausomai nuo to koks pirkimo objektas yra perkamas, kokia jo svarba, ypatinga reikšmė turi būti skiriama pasirengimui pirkimui, pirkimo dokumentų tinkamam parengimui. Savalaikis pirkimo tikslo pasiekimas, nagrinėtais atvejais įsigytas naujas teršalų likvidavimo ir paieškos gelbėjimo laivas ar suremontuoti jau naudojami priešmininiai ar paieškos gelbėjimo laivai, yra galimas tik tuomet, kai pirkimo tikslas ir keliami reikalavimai tiek pačiam objektui, tiek ir pirkime dalyvaujantiems tiekėjams, aiškiai ir tiksliai apibrėžti pirkimo sąlygose. Vis dėl to, perkančiosios organizacijos vis dar neskiria pakankamo dėmesio pirkimo dokumentų tinkamam parengimui, kas lemia, kad yra nepasiekiamas pagrindinis viešojo pirkimo rezultatas – nėra įsigyjamos perkančiajai organizacijai reikalingos prekės, paslaugos arba darbai, nepriklausomai nuo to kiek strategiškai yra svarbus pirkimo objektas.
Tekstą parengė Advokatų kontoros „Cobalt” vyresnysis teisininkas Teisutis Jasiulionis
