LAT kreipiasi į ESTT dėl „nepaprastų aplinkybių“ sąvokos aiškinimo pagal Europos vykdomojo rašto reglamento 23 straipsnį

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-701/2021 kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT, Teisingumo Teismas) dėl 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (Reglamentas 805/2004), nuostatų aiškinimo civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens bendrovės „Lufhansa Technik AERO Alzey GmbH“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo „Arik Air Limited“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Marekas Petrovskis, „Lufhansa Technik AERO Alzey GmbH“, „Asset Management Corporation of Nigeria (AMCON)“.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos antstolis Lietuvoje vykdo Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo įsakymą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas pagal Vokietijos teisę ir Europos vykdomasis raštas dėl 2 292 993,32 Eur skolos išieškojimo iš skolininko „Arik Air Limited“.

Bendrovė „Arik Air Limited“ nurodė, jog kreipėsi į Vokietijos kompetentingą teismą, prašydama Reglamento 805/2004 10 straipsnio pagrindu panaikinti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą ir nutraukti priverstinį išieškojimą. Prašymus grindė tuo, kad Europos vykdomojo rašto pažymėjimas išduotas neteisėtai, nes skolininkui nebuvo tinkamai įteikti Vokietijos Hiunfeldo apylinkės teismo procesiniai dokumentai, tuo pagrindu taip pat grindė prieštaravimų pateikimo terminų praleidimą.

Pareiškėjas „Arik Air Limited“ pateikė antstoliui prašymą sustabdyti Lietuvos Respublikoje vykdomąją bylą, iki įsiteisėjusiu Vokietijos teismo procesiniu sprendimu bus išspręsti skolininko prašymai panaikinti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą ir nutraukti priverstinį išieškojimą. Antstolis atsisakė sustabdyti vykdomąją bylą, o pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, skundė antstolio veiksmus teismui.

Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo skundo, o Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir priėmė priešingą procesinį sprendimą – tenkino pareiškėjo skundą ir nutarė sustabdyti vykdomąją bylą, iki įsiteisėjusiu kompetentingo Vokietijos teismo procesiniu sprendimu bus visiškai išspręsti jo prašymai.

Bylą nagrinėdamas kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento 805/2004 23 straipsnis iki šiol nėra išaiškintas Teisingumo Teismo praktikoje, konstatavo poreikį kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Teismas pabrėžė, kad šiame straipsnyje pateikiama nedaug nuorodų dėl sąlygų, kuriomis kompetentingas teismas ar institucija gali priimti sprendimą taikyti vieną iš jame nurodytų priemonių. Visų pirma, kasaciniam teismui būtų naudingos gairės, pagal kurias turi būti atliekamas „nepaprastų aplinkybių“ vertinimas – diskrecijos ribos, vertinimo dalykas – ar jį sudaro galimos kilmės valstybėje vykstančio teismo proceso baigties perspektyvos, galima prašomos taikyti priemonės nauda ir žala, ar ir kitos reikšmingos aplinkybės. Antra, atsižvelgiant į Reglamentu 805/2004 siekiamus tikslus bei poreikį balansuoti išieškotojo bei skolininko teises ir teisėtus interesus, taip pat aktualu įvertinti, kokio masto turi būti vykdymo valstybės vietos teismo atliekamas apskundimo patikrinimas, siekiant nustatyti „nepaprastų aplinkybių“ egzistavimą ar neegzistavimą, įskaitant įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Teismas taip pat klausė, ar galimas kelių poveikio priemonių taikymas vienu metu ir koks turėtų būti kilmės valstybės narės teismo sprendimų, panaikinančių kito sprendimo vykdytinumą ar jį sustabdančių, laisvo judėjimo Europos Sąjungoje mechanizmas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:

1. Kaip, atsižvelgiant į Reglamento 805/2004 tikslus, inter alia, tikslą pagreitinti ir supaprastinti valstybių narių teismų sprendimų vykdymą bei veiksmingą teisės į teisingą teismą užtikrinimą, turi būti aiškinama Reglamento 805/2004 23 straipsnio c punkte nurodyta „nepaprastų aplinkybių“ sąvoka? Kokia yra vykdymo valstybės narės kompetentingų institucijų diskrecija aiškinti „nepaprastų aplinkybių“ sąvoką?
2. Ar sprendžiant dėl Reglamento 805/2004 23 straipsnio c punkto taikymo reikšmingomis laikytinos aplinkybės, kaip susiklostė nagrinėjamoje byloje, susijusios su teismo procesu kilmės valstybėje, kuriame yra sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kurio pagrindu buvo išduotas Europos vykdomasis raštas, panaikinimo? Pagal kokius kriterijus turi būti vertinamas apskundimo procesas kilmės valstybėje narėje ir kiek išsamus turi būti vykdymo valstybės narės kompetentingų institucijų atliekamas kilmės valstybėje narėje vykstančio proceso vertinimas?
3. Koks yra vertinimo dalykas sprendžiant dėl Reglamento 805/2004 23 straipsnyje esančios sąvokos „nepaprastos aplinkybės“ taikymo – ar turi būti vertinama atitinkamos ginčo aplinkybės įtaka ginčijant kilmės valstybės teismo sprendimą kilmės valstybėje, ar analizuojama galima atitinkamos reglamento 23 straipsnyje nurodytos priemonės potenciali nauda ar žala, ar skolininko ekonominės galimybės įvykdyti teismo sprendimą, ar analizuojamos kitos aplinkybės?
4. Ar pagal Reglamento 805/2004 23 straipsnį galimas kelių šiame straipsnyje nurodytų priemonių taikymas tuo pačiu metu? Jei atsakymas į šį klausimą būtų teigiamas, kokiais kriterijais remiantis vykdymo valstybės kompetentingos institucijos turi remtis, spręsdamos dėl kelių minėtų priemonių taikymo pagrįstumo, proporcingumo?
5. Ar kilmės valstybės teismo sprendimui dėl vykdytinumo sustabdymo (panaikinimo) taikytinas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis režimas, ar taikomas teisinis režimas, panašus į nurodytą minėto reglamento 44 straipsnio 2 dalyje?

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija