Tikslinamas ir plečiamas subjektų, turinčių teisę kreiptis dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, ratas

Nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigalioja Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalies pakeitimas, pagal kurį teisė kreiptis į administracinį teismą, prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, taip pat ir dėl konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumo, numatyta nebe Valstybės kontrolės pareigūnams, tačiau tik Valstybės kontrolieriui.

Keičiant ir kitus teisės aktus, nustatančius Valstybės kontrolės veiklą, prieita prie išvados, kad teisė kreiptis dėl norminių administracinių teisės aktų teisėtumo nėra būdinga Valstybės kontrolės pareigūnams. Greičiausiai dėl to, ABTĮ 112 straipsnio 1 dalimi suteikta teise Valstybės kontrolės pareigūnai aktyviai ir nesinaudojo. Nuspręsta tikslinti ABTĮ 112 straipsnio 1 dalį, nustatant tokią teisę išimtinai Valstybės kontrolieriui, kuris, skirtingai nei Valstybės kontrolės pareigūnai, turi įgaliojimus atstovauti Valstybės kontrolei inter alia teisme.

Europos Komisija, išanalizavusi Lietuvos teisę ir nustačiusi, kad sąlygos suinteresuotai visuomenei kreiptis į teismą dėl aplinkos apsaugos klausimų yra apsunkintos tais atvejais, kai skundžiamas sprendimas yra norminis administracinis aktas, taip neužtikrinant veiksmingos aplinkos teisės srityje suteiktų teisių teisminės apsaugos, pradėjo prieš Lietuvą formalią Europos Sąjungos teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, išsiuntusi oficialų pranešimą, įpareigojantį pašalinti nustatytus trūkumus teisinės gynybos srityje[1].

Pripažinus, kad iki šiol Lietuvoje nebuvo tinkamai užtikrinta Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, kuri ratifikuota 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimu 2005/370/EB (Orhuso konvencija), 9 straipsnio 3 dalis[2], ir kartu siekiant, kad būtų nutraukta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra prieš Lietuvą, buvo priimtas ir nuo 2021 m. liepos 2 d. įsigalioja ABTĮ 112 straipsnio 1 dalies pakeitimas, pagal kurį teisę kreiptis į administracinį teismą, prašydama ištirti, ar su aplinka susijęs norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, įgyja ir suinteresuota visuomenė, kaip ji apibrėžta Aplinkos apsaugos įstatyme[3].

Aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagal šį pakeitimą, teisę kreiptis į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo patikrinimo įgyja viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą bei kiti asmenys (vienas ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų), kuriems daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu[4].

Atkreiptinas dėmesys, kad naujuoju pakeitimu suinteresuota visuomenė įgyja teisę kreiptis į administracinį teismą ne dėl visų norminių administracinių aktų teisėtumo, tačiau tik dėl tokių, kurie susiję su aplinka[5]. O ir skirtingai nei kitiems ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, suinteresuotai visuomenei teisė kreiptis į administracinį teismą, prašant patikrinti bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumo, nenumatyta.

Informaciją parengė VU Teisės fakulteto Mokslinė teminė grupė „Administracinės teisės pokyčiai: adaptyvios lyderystės viešajame administravime link“

[1] https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/INF_20_859

[2] „<…> Šalis užtikrina, kad visuomenės atstovai, atitinkantys nacionaliniuose įstatymuose numatytus kriterijus, jeigu tokie yra, galėtų administracine arba teismo tvarka kreiptis dėl privačių asmenų arba valstybės institucijų, pažeidžiančių nacionalinių įstatymų nuostatas, susijusias su aplinkosauga, veiksmų ar neveikimo užginčijimo.“

[3] T. y. vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu. Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis (1 straipsnio 22 dalis).

[4] Aiškinamasis raštas (priedai): https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/2bf45df034a711eb8c97e01ffe050e1c?jfwid=-15kurjd7ky

[5] Pagal Pagrindinis komiteto pastabas, į aplinkos sąvoka įeina ir aplinkos apsauga, ir gamtos ištekliai (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/f5b32470b31711eba6328c92adabc234?jfwid=-15kurjb4pm).