Ar bus efektyvi vykstanti investicinio arbitražo reforma?

2021 m. gegužės 27-28 dienomis įvyko Vilniaus universiteto Teisės fakulteto organizuota tarptautinė konferencija „Investicinio arbitražo reforma ir vidinių ES investicinių sutarčių nutraukimas“. Konferencijos metu apie investicinio arbitražo reformą buvo diskutuojama analizuojant įvairius jos aspektus.

Visų pirma buvo priminta, kad investicinių ginčų sistemos sukūrimas (ar netgi galbūt galima teigti – susikūrimas) buvo ganėtinai atsitiktinis. Ji iš anksto nuodugniai nebuvo išanalizuota ir įvertinta. Valstybės pradėjo sudarinėti tarptautines sutartis dėl abipusės investuotojų apsaugos su galimybe investuotojams ginčus prieš valstybę inicijuoti arbitraže, o investuotojai pradėjo šia galimybe aktyviai naudotis, nes daugumai investuotojų tai buvo priimtiniausia ginčų sprendimo forma. Taip tarptautinės teisės normų, reguliuojančių investuotojų apsaugą taikymas ir aiškinimas buvo perduotas į arbitrų – privačių asmenų – rankas. Toks ginčo sprendimo būdas, be abejonės, turi vieną privalumą – neutralumo, kadangi ginčą nagrinėjantys arbitrai neveikia jokios valstybės, o svarbiausia – valstybės, kuri pati yra ginčo šalimi, vardu.

Kita vertus, nemažai laiko gyvavusi investicinių ginčų sprendimo arbitraže sistema netruko išryškinti ir tam tikrų labai svarbių trūkumų. Sistemos dizainas ir arbitrų skyrimo praktika sąlygojo tai, kad arbitrais dažniausiai skiriami Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos teisininkai, kurie vertina ginčą labai siauruose investicijų apsaugos sutarties rėmuose ir neatsižvelgia į viešą interesą. Netgi tie arbitrai, kurie yra pakartotinai skiriami valstybių tampa suinteresuoti, kad tokios rūšies ginčai vyktų dažniau, todėl plečiamai aiškina jurisdikcines sutarčių nuostatas.

Pradėta diskutuoti apie tai, kad tokia sistema apskritai stokoja legitimumo, kadangi dėl valstybių veiksmų, kurie neretai yra acta iure imperii, teisėtumo sprendžia privatūs asmenys. Be to, arbitražo sprendimai nėra vieši, neturi precedento galios. Dar daugiau, su laiku pastebėta, kad vienodo turinio tarptautinės teisės normas panašiems veiksmams arbitražo tribunolai pritaiko nevienodai, kartais yra priimami netgi visiškai priešingi sprendimai. Taip pat, identifikuotos ir kitos problemos – itin didelių bylinėjimosi kaštų, paralelinių procesų galimybės, arbitrų nepakankamo neutralumo (kai tas pats asmuo, vienoje byloje veikia kaip arbitras, o kitoje – kaip vienos šalių atstovas, šiai problemai įvardinti susiformavo ir specialus terminas – double hatting).  Visos šios problemos, taip pat ir įvairi su ginčų nagrinėjimu arbitraže susijusi statistika buvo aptarta konferencijos metu, tiek iš globalios, tiek ir iš regioninės perspektyvos.

Regioniniu aspektu, žinoma, aktualiausias Lietuvai yra Europos Sąjungos lygmuo. Tad konferencijoje nemažai dėmesio buvo skirta ir jam, juolab, kad ir konferencijos vienu pagrindinių tikslų buvo aptarti ES dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo procesą bei jo pasekmes Lietuvai.

Reikėtų pastebėti, kad investicinių ginčų sprendimo reformos kontekste Europos Sąjungos lygmuo apskritai nusipelno būti išskirtas į atskirą klausimą. Po 2018 m. kovo 6 d. priimto ESTT sprendimo Achmea byloje dvišalėse investicijų apsaugos sutartyse esančios arbitražinės išlygos buvo pripažintos prieštaraujančiomis ES teisei. Tad jau 2020 m. gegužės 5 d. dauguma ES valstybių pasirašė susitarimą dėl dvišalių investicijų apsaugos sutarčių nutraukimo. Šis susitarimas šiuo metu yra pateiktas ratifikavimui Lietuvos Respublikos Seimui. Kartu, Lietuvos Respublika kartu su keliomis kitomis valstybėmis, kurios nepasirašė minėto susitarimo (Suomija, Švedija, Austrija), yra pradėjusi atskiras tokių sutarčių  nutraukimo procedūras.

Kalbėdami apie investicinių ginčų sprendimo reformą globaliame lygmenyje, mes dar esame tokios reformos ištakose (šiuo klausimu intensyviai dirba UNCITRAL III darbo grupė, su šios grupės darbo eiga ir rezultatais galima susipažinti čia), ES viduje investicinių ginčų sprendimų reforma, galima teigti, jau yra įvykusi: tarptautinių sutarčių nuostatos tiek ginčo esmei, tiek ir ginčo sprendimo procedūrai nebebus taikomos.

Kita vertus, Europos Sąjunga, aktyviai dalyvaudama UNCITRAL III darbo grupės procesuose, daro įtaką ir investicinių ginčų sprendimo sistemai už ES ribų. Ši įtaka pasireiškia ir per vadinamąsias naujosios kartos investicijų apsaugos sutartis, sudaromas su ne ES valstybėmis narėmis. Viena jų – Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimas kaip siekio reformuoti investicinių ginčų sprendimo sistemą pavyzdys buvo aptartas konferencijos metu, kartu apžvelgiant ir investicinių ginčų sprendimo sistemos specifiką Azijos regione. ES su ne ES valstybėmis sudarytas investicijų apsaugos sutartis turės ratifikuoti ir ES valstybės narės (pavyzdžiui, Seime 2021 m. gegužės 20 d. buvo priimtas Įstatymas dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimo ratifikavimo). Tokia situacija, kai tarptautinę sutartį pasirašo tiek pati ES, tiek ir ES valstybės narės, kelia ir labai sudėtingą galimos tarptautinės atsakomybės dėl sutarties pažeidimo klausimą, t. y. kuris subjektas – ar ES, ar konkreti valstybė narė sutarties pažeidimo atveju turėtų būti atsakomybės subjektu. Ši problematika, jos ištakos bei aktuali šio klausimo analizei teismų praktika taip pat buvo aptarta konferencijos metu.

Galiausiai, pereinant jau konkrečiai prie Lietuvos lygmens, konferencijos metu buvo aptarti ir konkrečiai su Lietuva susiję klausimai, t. y. buvo svarstoma dėl to, kuriems teismams – administracinės ar bendrosios kompetencijos – turėtų būti priskirti nagrinėti investiciniai ginčai, dėl kurių investuotojai nebeturės galimybės kreiptis į arbitražą, taip pat, kokia yra Lietuvos teismų praktika dėl jau anksčiau kilusių investuotojų ginčų, kurie buvo nagrinėjami Lietuvos teismuose. Buvo išsakyti ir pasiūlymai dėl galimų investicijų sritį reguliuojančių teisės aktų pakeitimų, nukreiptų tiek į ginčo procedūrinius aspektus, tiek ir į ginčui taikytiną teisę.

Konferencijos organizatoriai dar kartą norėtų padėkoti visiems konferencijos pranešėjams bei dalyviams. Tikimės, kad išsakytos idėjos bei požiūriai, kurie tam tikrais klausimais buvo visiškai skirtingi, paskatins ir toliau diskutuoti šia tema bei analizuoti įvairius su investicijų teise susijusius klausimus.

Su konferencijoje skaitytų pranešimų įrašais galima susipažinti čia.

Tekstą parengė VU Teisės fakulteto mokslininkės, arbitrės dr. Eglė Zemlytė ir dr. Inga Martinkutė