Garbės ir orumo gynimas nuo pažeidimų socialiniuose tinkluose
Sparti informacinių technologijų plėtra, įvairių socialinių tinklų populiarumas užtikrina asmens saviraiškos laisvę. Bet kuris asmuo iš bet kurios pasaulio vietos gali reikšti savo nuomonę, rašyti komentarus, talpinti nuotraukas ar vaizdo įrašus. Visa ši informacija tampa akimirksniu pasiekiama kitiems socialinių tinklų vartotojams geografiškai neapibrėžtoje teritorijoje. Be to, socialiniai tinklai sukuria neformalų įspūdį, atrodo, kad juose skleisti informaciją yra labai lengva ir paprasta, todėl apie atsakomybę už savo žodžius dažnai net nesusimąstoma. Visa tai lemia, kad vis dažniau susiduriama su fizinio asmens garbės ir orumo ar juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimais, ir tokių pažeidimų skaičius socialiniuose tinkluose kasmet vis didėja.
Ką daryti, sužinojus, kad kitas asmuo socialiniame tinkle paskleidė apie jus informaciją, kuri yra melaginga, įžeidžianti, menkinanti jūsų garbę ir orumą ar juridinio asmens dalykinę reputaciją?
Pagal LR civilinio kodekso 2.24 str. 1 d. asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, kurie žemina jo garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės, taip pat reikalauti atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Turtinė žala gali pasireikšti pajamų sumažėjimu ar netekimu, patirtomis išlaidomis. Neturinė žala yra patirti išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, reputacijos pablogėjimas ar kiti nepatogumai, įvertinti pinigine išraiška. Taip pat galima reikalauti pašalinti tikrovės neatitinkančius, garbę ir orumą žeminančius duomenis iš socialinio tinko vartotojo paskyros. Siekiant taikaus ginčo situacijos sureguliavimo patartina kreiptis tiesiogiai į duomenis paskleidusį asmenį ir pareikalauti garbę ir orumą žeminančių teiginių paneigimo bei jų pašalinimo. Nepavykus susitarti taikiai arba siekiant gauti žalos atlyginimą dėl tokių duomenų paskleidimo, veiksminga pažeistų teisių gynyba galima tik pareiškus ieškinį teismine tvarka.
Ar galima baudžiamoji atsakomybė už orumo įžeidimą?
2015 m. dekriminalizavus įžeidimą, baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už fizinio asmens šmeižimą, t. y. už melagingos informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti asmenį, paskleidimą (LR baudžiamojo kodekso 154 str.). Priklausomai nuo pažeidimo sunkumo gali grėsti bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 ar 2 metų. Už šią nusikalstamą veiką asmuo atsako tik tada, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar prokuroro reikalavimas. Svarbu pažymėti, kad juridinis asmuo dėl pažeistos dalykinės reputacijos gali gintis tik civilinės teisės priemonėmis pareikšdamas ieškinį.
Kada garbė ir orumas ginami?
Asmens garbė ir orumas (dalykinė reputacija) yra ginami nustačius visas šias aplinkybes: (i) duomenų paskleidimo faktą (pvz., patalpinus įrašą ar komentarą socialinio tinklo paskyroje, jis tampa prieinamas kitiems asmenims); (ii) tai, kad paskleisti duomenys yra susiję su konkrečiu asmeniu; (iii) duomenys žemina asmens garbę ir orumą (dalykinę reputaciją) (pvz. kalbama apie asmens negarbingą poelgį, netinkamą elgesį šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą komercinę veiklą, kuri menkina konkretaus asmens gerą vardą visuomenėje); (iv) paskleisti duomenys neatitinka tikrovės (pvz. kai nurodomi faktai, kurie tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams, iškraipomos ar nutylimos įvykių sąsajos ir pan.).
Kaip atriboti žinią nuo nuomonės?
Svarbu atriboti paskleistą žinią nuo nuomonės, kadangi galima reikalauti paneigti tik paskleistas žinias, bet ne asmens išsakytą nuomonę. Atribojant žinią nuo nuomonės yra atsižvelgiama į išsakytų teiginių kontekstą, komentare ar įraše panaudotas formuluotes, vertinama, kaip kiti socialinio tinklo vartotojai galėjo suprasti paskleistus duomenis: ar kaip neginčytiną faktą ar kaip pateiktą asmeninį tam tikrų aplinkybių vertinimą. Socialinių tinklų pobūdis lemia, kad juose dažniausiai yra reiškiamos nuomonės, o ne žinios. Tačiau ir nuomonę reikia reikšti etiškai ir sąžiningai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neetiška, neparemta jokiais faktais arba tam tikrus faktus sąmoningai nutylint reiškiama nuomonė, kuri suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas apie asmenį, gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą.
Kas atlygina žalą?
Asmens patirtą turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti asmens garbę ir orumą žeminančius duomenis paskleidęs asmuo, o ne socialinio tinklo valdytojas, kuris nėra atsakingas už jo administruojamoje platformoje talpinamą turinį. Tokiuose ginčuose aktuali tampa informaciją paskleidusio asmens identifikavimo problema, kadangi neretai socialinių tinklų vartotojai naudojasi slapyvardžiais, neatskleidžia savo kontaktinės informacijos. Nesant galimybės nustatyti konkretaus pažeidėjo, nebus galima pareikšti ir ieškinio.
Tekstą parengė advokatų kontoros „Cobalt” vyresnioji teisininkė Rūta Andriulevičiūtė
