InstitucijosUniversitetai

Kodėl ES nedidelių sumų ginčų nagrinėjimo procedūra vis dar taikoma retai?

2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (Reglamentas), jau taikomas daugiau nei 10 metų, buvo priimti keli šio teisės akto patobulinimai, tačiau vis tiek ši procedūra išlieka retai taikoma. Yra pastebėta, kad kiek plačiau ši alternatyvi procedūra yra taikoma pietų ES valstybės narėse, tokiose kaip Italija, Ispanija, Slovėnija, ir taip pat Nyderlanduose, kuriuose nacionalinė smulkių ginčų nagrinėjimo procedūra turi senas tradicijas ir gana plačiai taikoma. Šiuo metu čia procedūra galima pasinaudoti 26 valstybėse narėse (Danija nedalyvauja Reglamento taikyme).  Tad yra būtina diskutuoti, kokios problemos lemia retą Reglamento taikymą.

Reglamentas šiuo metu taikomas tarpvalstybinio pobūdžio civilinėms ir komercinėms byloms, kai ieškinio suma, neskaičiuojant palūkanų, išlaidų ir sąnaudų, neviršija 5 000 EUR. Yra numatytos ir papildomos išimtys, kada šis ES teisės aktas negali būti taikomas, pavyzdžiui, netaikomas darbo teisės byloms, arba byloms dėl privataus gyvenimo ir asmeninių teisių pažeidimo, įskaitant šmeižtą. Praktikoje dažniausiai Reglamentas taikomas vartojimo teisiniuose ginčuose, kaip antai, reikalavimams dėl piniginių sumų grąžinimo, neįvykus turistinei kelionei ar neįvykus skrydžiams. Tad buvo ir yra siekiama, kad procedūra būtų paprasta ir greita. Yra pasitelkiamos 4 procedūros formos, kurias atitinkamai pildo, arba byloje dalyvaujantys asmenys, arba teismas.

Tačiau, deja, praktikoje nė visada galima sakyti, kad procedūros taikymas yra paprastas naudotojams.

Pirmiausiai, galima pažymėti, kad nėra paprasta ieškovui rasti visą aktualią informaciją, susijusią su valstybių narių kompetentingais teismais, nagrinėti šiuos ginčus, informaciją, susijusią su mokėtinu žyminiu mokesčiu. Be to, Lietuvoje galima pateikti užpildytas formas tik lietuvių kalba, kitomis kalbomis jos nepriimamos. Tuo tarpu kai kuriose valstybėse narėse priimamos ir formos, užpildytos anglų kalba ar vokiečių kalbomis, kas palengvina dokumentų surašymą. Tad siekiant, kad procesinius dokumentus būtų kuo paprasčiau pateikti visiems asmenims, būtų gerai planuoti kurti elektroninį vertimų centrą ES lygmeniu.

Reglamente yra numatyta, kad Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra yra rašytinė procedūra. Žodinį nagrinėjimą teismas surengia tik jei mano, kad remiantis rašytiniais įrodymais teismo sprendimo priimti neįmanoma, arba jei to prašo kuri nors šalis. Teismas tokį prašymą gali atmesti, jei mano, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, žodinis nagrinėjimas teisingam bylos nagrinėjimui nėra būtinas. Jei yra manoma, kad būtina surengti žodinį nagrinėjimą, jis turėtų būti surengiamas pasinaudojant tinkama nuotolinio ryšio technologija, pavyzdžiui, vaizdo konferencija arba telekonferencija. Tačiau realybėje teismai įvairiose valstybėse narėse dar vengia organizuoti nuotolinius teismo posėdžius. Reikia tikėtis, kad Covid-19 pandemija paskatins teismus ir šiose bylose žymiai plačiau naudotis technologijomis. Be to, yra būtina kurti sąsajas nedidelių sumų Reglamento su Reglamentu, nustatančiu elektroninį vartotojų ginčų nagrinėjimą (EGS) bei su alternatyviais ginčų sprendimo būdais, ypač vartotojų ginčų srityje.

Tyrime, atliktame šešiose ES valstybėse narėse ir skirtame nagrinėti Reglamento efektyvumą, siekiant, kad tarpvalstybiniai smulkūs ginčai būtų nagrinėjami kuo dažniau ir paprasčiau, taip pat yra siūloma svarstyti taikymo srities išplėtimą  į su darbo santykiais susijusių sumų, išlaikymo priteisimo ir kitus civilinius ginčus dėl piniginių sumų išieškojimą; taip pat harmonizuoti mokesčius, mokamus už ieškinius pagal Reglamentą; nustatyti teismams pareigą priimti užpildytas formas elektroniniu būdu. Taip pat siūloma būtinai gerinti aktualios valstybių narių pateiktos informacijos surinkimą ir pateikimą visuomenei.

Suprantama, kad norint, jog Reglamentas būtų taikomas kuo dažniau, yra būtina ir organizuoti daugiau mokymų teisininkams apie šią procedūrą ir jos galimybes, labiau tokį ginčų sprendimo būda reklamuoti ir visuomenei, taip pat vartotojų teisių gynimo institucijos turėtų būti aktyvesnės viešinant informaciją apie Reglamentą, jo tikslus ir privalumus.

Vebinaro „ES nedidelių sumų ginčų nagrinėjimo procedūra: quo vadis?“ įrašą galite pažiūrėti čia.

Tektas parengtas, siekiant pristatyti ES projekto SCAN (angl. Small Claims Analysis Net) tyrimo rezultatus. Projektą Lietuvoje įgyvendina VU Teisės fakulteto mokslininkai doc. dr. Rimantas Simaitis, doc. dr. Vigita Vėbraite ir Milda Markevičiūtė.

 

 

 

 

 

 

 

Back to top button