Komentarai

G. Kryževičius. Ar Konstitucinio Teismo pirmininkas byloja konstitucinę tiesą?

Šis klausimas, man kyla stebint batalijas, įsižiebusias iš karto, kai tik buvo atnaujinta Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų rotacijos procedūra. Manau, atsakymas į jį neigiamas.

Argi teisinės bendruomenės narius, jau daug mačiusius panašių bandymų daryti įtaką teisėjų paskyrimams, dar galima kuo nors nustebinti?!  Man, teisėju dirbančiam visą mūsų nepriklausomos valstybės gyvavimo laikotarpį, teko matyti visko. Vis dėlto, metu, kai teisinė tvarka yra tapusi fundamentalia mūsų visuomenės vertybe, o teisės viršenybės imperatyvais retsykiais suabejojama tik neapdairių teisininkų-politikų retorikoje, pasirodo, kad visiškai toleruotinos veiklos yra poveikis naudojantis pozicijos autoritetu ir manipuliavimas teise, kai nepatogūs jos aiškinimo ir taikymo aspektai tiesiog nutylimi.

Kalbu tiesiai, nes nereikia, kaip sako mūsų turtinga kalbos dovanomis liaudies išmintis, ieškoti kvailių.

Imkime ir pasižvalgykime į KT pirmininko iniciatyvas ir jų kilmės kontekstą.

Štai „teisėjų pagal iškvietimą“ tema, kurią taip nuožmiai eskaluoja KT pirmininkas su draugiškai nusiteikusia aplinka ir pamaloninta žiniasklaida. Čia kalbu apie situacijas, kai, suprask, jei tave samdo teisės mokymams, tu tampi Konstitucijos pažeidėju, niekadėju ir tave galima vadinti teisėju pagal iškvietimą. Kokia pažįstama puolimo taktika! Ji ir anksčiau buvo naudojama panašių rotacijų teismuose metu, kai to kai kam reikėjo, vieno permanentinio KT pirmininko pasirinkto atstovo spaudai vieno tarptautinio renginio metu!

O juk tie, kas savęs nelaiko beviltiškais idealistais, kurių bent jau teisėjų bendruomenėje dėl darbų specifikos nėra daug, matau, kad jų nebedaug likę ir akademinėje bendruomenėje, gali pastebėti, kad KT viduje ta pačia tema teisuolio aureolė švystelėjo būtent tuo metu, kai užkulisiuose sklido kalbos apie po Konstitucinio Teismo teisėjų, tuo pačiu ir dabar jau amžino  pirmininko, rotacijos numatomas šio teismo pirmininkų galimas kandidatūras. Sutapimas? Na jau, atleiskit, bet tik visiškas naivuolis taip galėtų galvoti. Puiku! Paskleidė žinią! O ką gi daryti su tais ordinariniais teismais? Ir šiaip nieko doro tuose ordinariniuose teismuose! Čia dar A. Driuko kandidatūra teikiama. A. Norkūnas niekaip schemoje „neįsipaišo“! Puiki proga pasinaudoti situacija ir užsipulti teisėjus-mokytojus, teisėjus, kaip apibūdinta, pagal iškvietimą. Tiesiog pati savaime man prieš akis iškyla linksma/graudi istorija, paskelbta žiniasklaidoje, kaip jau žile pasipuošusį teisėją / pirmininką išsikviečiama!  Mūsų bendruomenėje tokių faktų pakaktų, kad tiestųsi ranka teisėjo mantiją pakabinti visiems laikams. Na, bet ten kiti standartai. Kiti standartų sargai! Yra svarbesnių reikalų! Tokių, kaip numatomų Konstitucinio Teismo pirmininkų kandidatūros. Norėčiau, kad padėjęs ranką ant Konstitucijos pirmininkas pasakytų, kad nerodė iniciatyvų proteguodamas jam lojalų kandidatą. Jei taip, norėtųsi žinoti mums, tokiems neišmanėliams, koks gi tokių iniciatyvų teisinis pagrindas? Iš kokių Konstitucijos nuostatų aiškinimų kyla tokios esamo Konstitucinio Teismo pirmininko galios?

Sumanytas ilgo veikimo planas. Pulkime teismų savivaldą! Pretekstas puikus. Čia dar galima žiniasklaidoje, lyg niekur nieko, apsimetus, kad nematoma situacijų skirtumų ir taikytinos teisės ypatumų, paminėti Vyriausiojo administracinio teismo pakankamai griežtą, tiesa, ne be išimčių, praktiką dėl valstybės tarnautojams ir pareigūnams taikytinos atsakomybės ir, taip manipuliuojant teise, garsiai apkaltinti Teisėjų tarybą neįvykdžius pareigos pagal Konstituciją.

O reikalas paprastas. Beje, sąmoningai neminiu to asmens, kuris kartu su Teisėjų Taryba kalamas prie sienos jau pakankamai ilgą laiką, nes tikiu, kad ta gyvenimo klaida jam „gulės akmeniu“ visą gyvenimą. Prašau elementaraus padorumo. Palikite tą asmenį ramybėje. Bent jau neminėkite jo pavardės. Būkite bent tiek korektiški. Kai vykdysite savo ilgalaikę programą, bandykite bent jau vardan žmogiškumo praleisti pavardę. Teisės taikymo aspektu noriu  „pirštu pabaksnoti“, kad teisėjų atsakomybės teisinių santykių bylos yra ne administracinių teismų jurisdikcijos sritis, todėl bet kokios paralelės su administracinių teismų procesiniais sprendimais neturi nieko bendra. Taigi, precedento požymiais net nekvepia. Bet apie tai net neužsimenama. O dar Seimo narys V. Bakas! Kaip jis „nuoširdžiai“ piktinosi, kad Teisėjų taryba nepaiso Vyriausiojo administracinio teismo  formuojamos praktikos! Štai kokią įtaką turi Konstitucinio Teismo pirmininko lūpomis skleidžiamos sąmoningais nutylėjimais pagrįstos „tiesos“. Tai ir yra poveikis naudojantis pozicijos autoritetu. Jau esu minėjęs, kad Teisėjų garbės teismas, kurį sudaro ir iškilūs visuomenės atstovai, nusprendė, kad už tokį poelgį nėra pagrindo atleisti teisėjo. Teisėjų Tarybai nusprendus priešingai, non bis in idem principas būtų pažeistas. Apie tai tyli visi teisuolių bendrijos atstovai. Tiesa, vienas sakė, kad Teisėjų garbės teismo sprendimas Teisėjų tarybos nesaisto. Bet taip ir nepasisakė, kaip jis matąs šią teisinę situaciją mano paminėto principo veikimo aspektu. Dar noriu pridėti. Šiuolaikinėje Teisėjų tarybos istorijoje, apie tai Jums, Pirmininke, gali papasakoti su visomis detalėmis, žinoma, jei išdrįs, Jūsų kolega, labai panašiu atveju teisės taikymo precedentas jau egzistuoja. Į detales nenoriu leistis gerbdamas brutaliai nužudyto kolegos šviesų atminimą.

Niekaip kitaip, kaip manipuliacijomis teise negaliu pavadinti Konstitucinio Teismo pirmininko minčių srautų.

Beje, nelabai į temą, bet kažkodėl kaip tik šiuo metu prisiminiau jo viešas pagyras, kaip jis puikiai ūkininkauja Konstituciniame Teisme. Kažkaip neįsivaizduoju, kad būdamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininku užsiimčiau ne teisingumo vykdymu ir teisingumo vykdymo koordinavimo veikla (pasitarimų ir diskusijų forma), o tvarkyčiau finansų, ūkio ir valstybės tarnybos reikalus. Kam tada reikalingas kancleris? Daug galėčiau pasakyti apie viešųjų finansų valdymo ir kontrolės sritį. Apsiribosiu tik išvada, kad biudžeto asignavimų grąžinimo baigiantis biudžetiniams metams faktas rodo negebėjimą tinkamai planuoti poreikių, o tai – nieko gero finansinės drausmės požiūriu. Tiek to, paliksiu šiuos reikalus ramybėje.

O dabar dar truputį apie tikrąją reikalų padėtį.

Kad Konstitucinio Teismo pirmininkui vieši pasisakymai ir, ko gero, vidaus teisės aktai prilygsta oficialiajai konstitucinei doktrinai, jau niekam iš mūsų ne naujiena.

Bet kaip vis tik su tuo nešališkumu? Šis iš Konstitucijos kylantis imperatyvas jam taikomas, ar ne?

Man geriausias pavyzdys yra situacija, kai Konstitucinio Teismo pirmininkui kilo poreikis legitimuoti savo ekspertinę veiklą Europos Sąjungos įgyvendinamuose projektuose. Pirmininkui reikia – bus! Nėra problemų! Suformuojama oficiali konstitucinė doktrina, kad tokiais atvejais teisėjai gali ir net turi būti ekspertais. Tokiu atveju ir gaunamas atlygis legitimus. Nelyginu vidaus mokymų ir dalyvavimo rytų partnerystės programose svarbos, reikšmingumo aspektais. Noriu tik pažymėti, kad spręsta situacijoje, kai pats esi suinteresuotas bylos baigtimi. Jei taip būtų ordinariniuose teismuose, skandalas neišvengiamas. Bet čia kita institucijos ir jos vadovo teisinė padėtis!

Ir dar kelios mintys. Besiklausant unisonų, kurių idėja: visi blogi, niekšai, neišmanėliai ir Konstitucijos pažeidėjai, o štai vienas, ir tik vienas teisininkas yra gelbėtojas, savęs kaskart klausiu, kur yra ta plonytė raudona linija, kurios peržengti niekam nevalia, o kitoje jos pusėje stovi „vyrai juodais kostiumais“ su „blizgančiomis“ darbo priemonėmis. Jei galima daryti įtaką teisėjų rotacijos procesams, dėl ko prasitęsia kadencija, kas gali paneigti, kad nesinaudojant bičiuliškais ryšiais su kai kuriais politikais, tarp kurių kaip matau yra ir tie, kurie berte beria, kaip tyčia, visa, kas tavo pasakyta, gal ir mes tokią „gerąją praktiką“ panaudokime? Juokinga ir graudu!

Nepagrįsti, savanaudiški išpuoliai, kurių kilmė ir tikslai bent jau man yra gerai suvokiami, telieka tai darančiųjų sąžinės reikalas.

Galiu prižadėti, kad pasveikinsiu dabartinį Konstitucinio Teismo  pirmininką, kai jo siekiai Seimui formuojant Konstitucinio Teismo sudėtį išsipildys, nes vakarykščiai įvykiai rodo, kad tikslas ranka pasiekiamas. Gal prie būsimų sveikinimų prisidės ir kiti garbūs teisinės bendruomenės atstovai?

Artimiausiomis dienomis kruopščiai analizuosiu V. Bako kalbas Seime.

Manau, kad pernelyg priartėjome prie kritinės ribos ir turime gintis jau teisinėmis priemonėmis!

Gintaras Kryževičius yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, ex officio Teisėjų tarybos narys

   

 

 

 

Back to top button