Visuotiniame teisėjų susirinkime pristatyta Teisėjų garbės teismo veiklos ataskaita
Šiandien, lapkričio 6 dieną, Visuotiniame teisėjų susirinkime Teisėjų garbės teismo pirmininkas Virgilijus Grabinskas pristatė nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. Teisėjų garbės teismo veiklos ataskaitą.
Per pastaruosius dvejus metus Teisėjų garbės teismas išnagrinėjo 4 drausmės bylas (2019 m. – 1 drausmės bylą, 2020 m. – 3 drausmės bylas). Visos ataskaitiniu laikotarpiu Teisėjų garbės teisme gautos drausmės bylos buvo iškeltos apylinkių teismų teisėjams.
Teisėjų garbės teismo pirmininko V. Grabinsko nuomone, nors pastaraisiais metais teisėjams keliamų drausmės bylų skaičius ir mažėja, tačiau tai rodo, kad aplaidus teisėjų darbas yra principingai vertinamas teismų bendruomenės, o nuolatinis dėmesys šiurkštiems įstatymo pažeidimams ir už tai skiriamos drausminio poveikio priemonės veikia kaip prevencinė priemonė.
Visuotiniame teisėjų susirinkime pristatytos ataskaitos duomenimis, Teisėjų garbės teismas nagrinėjo dvi bylas, kurios teisėjams buvo iškeltos už nedalykišką, nemandagų, nekorektišką elgesį su proceso dalyviais, kuriuo buvo ne tik pademonstruota nepagarba kitiems asmenims, pažeistas šių asmenų garbė ir orumas, bet kartu išreikštas ir tam tikras šališkumas, taip pat vienoje iš šių bylų buvo susidurta su pareigingumo principo nesilaikymu, vykdant tiesiogines teisėjo pareigas. Dar viena nagrinėta drausmės byla teisėjui buvo iškelta už vieną sunkiausių administracinių teisės nusižengimų – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Dar kitoje byloje teko susidurti su atveju, kai teisėja nevykdė įstatyme įtvirtintos imperatyvios pareigos teismo pirmininkui pranešti apie teismo procesus, kuriuose ji pati yra proceso šalis, teisėja nenusišalino nuo civilinės bylos, kurioje su viena iš šalių pati buvo įsitraukusi į teisminius ginčus, taip pat ji, pažeisdama konstitucinį teisėjo nepriklausomumo principą, kišosi į kito teisėjo teisingumo vykdymo veiklą. Už paminėtus drausmės pažeidimus Teisėjų garbės teismas priėmė tokius sprendimus: vienoje byloje dalis drausmės bylos buvo nutraukta, kitoje dalyje apsiribota drausmės bylos svarstymu; už drausmės pažeidimus teisėjams buvo skirta pastaba bei griežtas papeikimas; buvo pasiūlyta Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų.
Per dvejus metus Teisėjų garbės teismas gavo 5 prašymus dėl teisėjo garbės gynimo, išnagrinėjęs šiuos prašymus priėmė tokius sprendimus: vienoje byloje prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas, dviejose bylose buvo nutraukti nagrinėjimo procesai.
Teisėjų garbės teismo pirmininkas pažymėjo, kad teisėjų etikos ir drausmės užtikrinimas pirmiausia priklauso nuo pačių teisėjų sąmoningumo ir požiūrio į teisėjų etikos laikymosi svarbą bei teismų administracinės veiklos priežiūrą atliekančių subjektų ir savivaldos institucijų principingumo reaguojant į pažeidimus.
Teisėjų garbės teismas – teismų savivaldos institucija, nagrinėjanti teisėjų drausmės bylas ir teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo. Teisėjų garbės teismas yra atskaitingas Teisėjų tarybai ir Visuotiniam teisėjų susirinkimui. Teisėjų garbės teismą sudaro dešimt narių, iš jų šeši teisėjai ir keturi visuomenės veikėjai. Visuomenės atstovų įtraukimas į Teisėjų garbės teismo sudėtį vertintinas kaip pozityvus reiškinys, suteikęs galimybę į nagrinėjamus klausimus pažvelgti ne tik teisėjo profesionalo, bet ir stebėtojo iš šalies akimis, pasitelkiant visuomenės atstovų sukauptą profesinę patirtį tiek akademinėje, tiek mokslinėje, tiek žurnalistikos srityje.
Lietuvos teismų informacija
