Komentarai

J. Kalėdaitė. Nuo šiol – teismo įsakymas ir administraciniame procese

2019 m. rugsėjį Seimas priėmė Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimą, pagal kurį nuo 2020 m. sausio 1 d. administraciniame procese galės būti išduodamas teismo įsakymas.

Pakeitimai neaktualūs tiems viešojo administravimo subjektams, kurie administruoja konkrečius privalomuosius mokėjimus ar iš biudžeto (fondo) išmokamas sumas ir kuriems įstatymai suteikia galimybę šias sumas išieškoti ne ginčo tvarka (pavyzdžiui, Valstybinei mokesčių inspekcijai).

Pakeitimai aktualūs tik tiems viešojo administravimo subjektams, kurie sumų išsiieškoti ne ginčo tvarka negali. Tokiais atvejais administraciniams teismams pagal bendrąsias bylų teisenos taisykles tenka nagrinėti administracines bylas pagal šių viešojo administravimo subjektų prašymus. Didžiausią dalį tokių bylų sudaro prašymai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą priteisimo – Regionų apygardos administracinis teismas 2017 metais išnagrinėjo 4 199 su tuo susijusias bylas.

Tokioms byloms būdinga tai, kad: (i) pareiškėjo reikalavimai yra aiškūs ir kildinami tiesiogiai iš įstatymų ar savivaldybės norminių administracinių aktų; (ii) pareiškėjo prašomos priteisti sumos paprastai yra nedidelės (sudaro keliolika ar keliasdešimt eurų); (iii) didžioji dalis prašymų yra tenkinami administracinio teismo; (iv) pirmosios instancijos sprendimai retai skundžiami apeliacine tvarka.

Siekiant supaprastinti tokių bylų nagrinėjimą, taip pat atsižvelgiant į sėkmingą bendrosios kompetencijos teismų patirtį, administraciniame procese buvo įtvirtintas teismo įsakymo institutas. Pakeitimuose numatytos teismo įsakymo išdavimo administraciniame procese taisyklės yra iš esmės panašios į tas, kurios numatytos civiliniame procese. Skirtumai iš esmės yra susiję su tam tikrais administracinių bylų nagrinėjimo ypatumais, pavyzdžiui:

  1. Pareiškimo dėl teismo įsakymo padavimo terminai. Pareiškimas išduoti teismo įsakymą administraciniame procese nebus nagrinėjamas tuo atveju, jeigu bus pasibaigęs įstatyme numatytas terminas reikalavimui pareikšti. Tokia nuostata numatyta atsižvelgiant į tai, kad dėl specifinio administracinių ginčų pobūdžio teismai savo iniciatyva taiko įstatyme numatytus terminus, per kuriuos viešojo administravimo subjektai gali reikšti reikalavimus dėl sumų priteisimo (pavyzdžiui, bylose dėl vietinių rinkliavų priteisimo teismai savo iniciatyva taiko Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. nustatytą mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį).
  2. Nėra numatyta pareiškimo nenagrinėjimo pagrindo, susijusio su tuo, kad skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė yra užsienyje. Aplinkybė, kad skolininkas yra užsienyje, savaime nepaneigs fakto, jog tam tikri dokumentai jam gali būti tinkamai įteikti naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis.
  3. Nėra numatytos galimybės teikti pareiškimą dėl teismo įsakymo raštu: pareiškimas dėl teismo įsakymo galės būti pateikiamas tik elektroninių ryšių priemonėmis.
  4. Bylose dėl teismo įsakymo išdavimo nebus galimybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: pareiškėjas turės kreiptis į teismą bendra tvarka tuo atveju, jeigu manys, kad yra kilęs tokių priemonių taikymo poreikis.
  5. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nebus apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Be to, išduodant teismo įsakymą su pareiškimo pateikimu susijusios bylinėjimosi išlaidos nebus atlyginamos. Nepaisant to, išlaidų atlyginimo klausimas galės būti sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės, jei skolininkas pareikš prieštaravimus ir pareiškėjas teismui pateiks prašymą bylą nagrinėti pagal bendras teisenos taisykles.

Pakeitimai nenumato baigtinio reikalavimų, dėl kurių gali būti kreipiamasi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, sąrašo. Pakeitimuose įtvirtinta tik bendra taisyklė, kad galimybę išduoti teismo įsakymą numato specialieji įstatymai. Nors šiuo metu tokia galimybė numatyta tik Atliekų tvarkymo įstatymo 301 str. (įsigalios 2020 m. sausio 1 d.), tačiau tikėtina, kad ateityje bus priimti ir kitų specialiųjų įstatymų pakeitimai, užtikrinantys platesnes teismo įsakymo taikymo galimybes administraciniame procese.

Vertinant iš ūkio subjektų perspektyvos, teismo įsakymui tapus vykdytinu dokumentu, pasyvi ūkio subjekto reakcija (prieštaravimų nepareiškimas) lems priverstinį tokiam ūkio subjektui priklausančių lėšų nurašymą. Žvelgiant iš viešojo administravimo subjekto pusės, teismo įsakymo įtvirtinimas administraciniame procese užtikrins efektyvesnį ir veiksmingesnį lėšų, reikalingų valstybinių funkcijų vykdymui, surinkimą. Be to, padės sutaupyti administracinių teismų žmogiškuosius ir finansinius išteklius bei sudarys sąlygas sutrumpinti administracinių bylų nagrinėjimo terminus.

Justina Kalėdaitė yra advokatų kontoros PricewaterhouseCoopers Legal Bukauskas ir partneriai advokatė

 

Back to top button