Ginčų sprendimas internete: ar teisingumo vykdymas persikels į elektroninę erdvę?
Ar dirbtinis intelektas pakeis teisėjus? Ar ginčų sprendimas persikels į internetinę erdvę? Kas bus atsakingas už algoritmų priimtus nutarimus? Į šiuos klausimus atsakymų ieškota VU Teisės fakulteto ir LR teisingumo ministerijos organizuotoje konferencijoje „Internetinis ginčų sprendimas: iššūkiai ir perspektyvos Lietuvoje”. Renginio dalyviai sutarė, kad platesnis technologijų taikymas ginčų sprendimo procese yra neišvengiamas, tačiau kelia ir daug iššūkių bei reikalauja atsakymų į teisinius bei etinius klausimus.
Tardama sveikinimo žodį, LR teisingumo ministro patarėja dr. Rasa Svetikaitė papasakojo, kaip teisingumo sistemoje šiandien integruotos technologijos tiek mokesčių srityje, tiek teisėjų darbe procesinių dokumentų teikimo, apklausų atveju. Pasak jos, visos šios naujovės teikia naudą, spartina ir efektyvina ginčų sprendimo procesą, bet ir sukelia naujus iššūkius. Tam pritaria ir VU Teisės fakulteto dekanas prof. Tomas Davulis. Esą progresas technologų srityje yra milžiniškas, bet kur yra jo pabaiga? „Visai neseniai vienas programuotojas Twitter paskelbė, kad jo žmona Apple Pay gavo 20 kartų mažesnį reitingą, nors ūkį jie veda kartu. Tai pavyzdys, kai algoritmai ne tik pakartoja tam tikras diskriminacijos formas, bet ir jas sustiprina. Dirbtinis intelektas gali būti pavojingas,”– teigia T. Davulis.
Dekano teigimu, teisininkai netolimoje ateityje turės iškelti klausimus, ar algoritmą galima laikyti teisingu ir pasitikėti jo sprendimu: „Už dirbtinio intelekto stovi žmogus, kuris gali būti vedamas ir gerų, ir blogų kėslų. Bet kas atsakys už tai, kas užkoduota dirbtinio intelekto sistemose ir už tai, kokius sprendimus jis priima? Manoma, kad į dirbtinio intelekto sprendimus reikia įtraukti daugiau skaidrumo, bet tai labai sunku pasiekti, nes tai sudėtinga ir dinamiška technologija, be to, ją supranta nedaug žmonių.”
VU Teisės fakulteto profesoriaus Vytautas Nekrošiaus nuomone, dėl šių sudėtingų aplinkybių būtina ne tik kelti klausimą dėl to, kokia apimtimi technologijos turėtų būti taikomos teisėje, bet ir susieti teisinį reguliavimą su etikos standartais. „Netikiu, kad dirbtinis intelektas pakeis teisėją, nebent standartizuotose bylose, kas jau vyksta ir dabar. O kai išauš ta diena, kai robotai spręs rimtas bylas, jie bus pranašesni už visą žmoniją, nes neturės emocijų. Jiem nerūpės jūsų jausmai ir požiūriai. O tada jau, Dieve, padėk mums.”
Pasak profesoriaus, Lietuvoje technologijų integracija ginčų sprendimo procese jau egzistuoja, todėl svarbu prieš žvalgantis tolyn, susitvarkyti tokias sistemas, kurias turime, užtikrinti kokybišką jų veikimą. Taip pat, V. Nekrošiaus nuomone, reikia pradėti ruoštis ilgam pereinamajam laikotarpiui technologijoms ateinant į mūsų gyvenimą.
VU Teisės fakulteto docentas Rimantas Simaitis apibrėžė, kad elektroniniu teisingumu laikomas technologijų įtraukimas į egzistuojančius teisinius procesus. Elektroniniu teisingumu galima laikyti ir automatizuotą baudų išrašymą, tačiau šiandien grynuoju ginčų sprendimu laikomas procesas, kurio metu ginčas sprendžiamas panaudojant dirbtinį intelektą ginče nuo a iki z. Tokia praktika pasaulyje jau pastebima, pavyzdžiui, Ebay buvo viena pirmųjų šį ginčų sprendimų būdą naudojusių platformų, per pirmuosius metus internetu išsprendusi daugiau nei 200 tūkst. atvejų. Tačiau, kaip sparčiai šios technologijos šuoliuos ateityje, prognozuoti sunku: „Oksfordo profesorius Richard Susskind sako, kad internetinis teismas kaip paslauga yra ateitis, kuri laukia visų teismų. Jie turės atsieti save nuo patalpų ir posėdžių salių, o labiau susitelkti į paslaugos teikimą internete, virtualioje erdvėje.”
VU Teisės fakulteto docentė Vigita Vėbraitė papasakojo apie rizikas ir grėsmes, kylančias ginčus sprendžiant internetu. Pasak jos, grėsmės gali kilti dėl netinkamai paruoštos ir išbandytos sistemos, nulemiančios neteisingus sprendimus. Taip pat iššūkių kelia svarbiausių procesinių principų taikymas, pavyzdžiui, kad ieškovas ir atsakovas galėtų tinkamai išdėstyti savo poziciją: „Internete pildomos formos paprastai būna trumpos, kas yra gerai, nes aiškiai surašai viską, bet tai kelia ir grėsmę, jog algoritmas negalės tinkamai įvertinti aplinkybių iš trumpos formos.” Taip pat klausimų kelia sprendimų kokybė, ar dirbtinis intelektas galės atpažinti ir išspręsti sudėtingus ginčus, kur galimai reikės įtraukti kitus suinteresuotus asmenis ar įvertinti viešojo intereso gynimo būtinybę. Taip pat docentė pabrėžė manipuliacijų rizikos ir kibernetinio saugumo grėsmės klausimus.
VU Teisės fakulteto doktorantės Miglė Žukauskaitė ir Milda Markevičiūtė pristatė ginčų sprendimo internete gerosios praktikos pavyzdžius ir papasakojo apie Nyderlandų bei Kanados bylų sprendimo praktiką internete. Pavyzdžiui, Kanadoje, tam tikrose provincijose visi ginčai iki 5000 dol. sprendžiami internete. Taip pat papasakota apie JAV ginčų sprendimų praktiką elektroninėje erdvėje, kai skirtingose valstijose ar net apygardose šio instrumento taikymas teismuose skiriasi.
Renginio metu įvairių valstybės institucijų atstovai taip pat pristatė interaktyvių ginčų sprendimų būdų praktikos taikymą bei technologijų panaudojimą internetinėje erdvėje tiek teismuose (pavyzdžiui, LITEKO), tiek Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, nagrinėjant ginčus dėl vartotojų teisių bei suteikiant informaciją apie vartotojų teisių apsaugą. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja dr. Egidija Tamšiūnienė pabrėžė ir emocinio intelekto svarbą, esą robotai negalės priimti tokio sprendimo, kokį priimtų žmogus, kadangi negalės empatiškai įsijausti. Be to, policijos atstovų pabrėžta, kad jau dabar baudos už administracinius nusižengimus daugiausiai administruojamos elektrononėje sistemoje.
Konferencijos dalyviai vienbalsiai pritarė, jog technologijų integravimas į ginčų sprendimų procesus tiek privatinėje, tiek viešojoje teisėje yra neišvengiamas, o ateityje bus atsakyta į klausimus, kokiu lygmeniu ir kokiomis aplinkybėmis dirbtinis intelektas ir kitos virtualios priemonės bus taikomos.
