Teismai

LAT: nors tarša gyvsidabriu nesukėlė aiškiai apibrėžtos žalos ieškovų sveikatai, ji galėjo padaryti juos pažeidžiamesnius įvairioms ligoms, sukėlė jiems nerimo, netikrumo ir nesaugumo jausmą

2003 metų pradžioje ir 2012 metų gruodį tuomečiame Ukmergės teismo pastate buvo rasta gyvsidabrio. Ieškovų nuomone, valstybė ir atsakingi pareigūnai laiku ir tinkamai neatliko savo pareigų, nesiėmė būtinų veiksmų – teismas nebuvo laiku uždarytas, užterštose patalpose leista toliau dirbti.

Ieškovai (Ukmergės teismo teisėjas, teismo tarnautojai, advokatai, prokurorai) prašė iš valstybės jiems priteisti po 225 550 Eur neturtinės žalos atlyginimo, viena advokatė – 50 000 Eur, vienas advokatas – 14 367,96 Eur turtinės ir 226 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinius tenkino iš dalies: teismo darbuotojams priteisė po 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o prokurorui ir advokatams – po 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovų, nebedirbusių teisme 2012 m., kai buvo antrą kartą rasta gyvsidabrio ir buvo paskelbta ekstremali situacija, o teismas buvo perkeltas dirbti į kitas patalpas, ieškinius pirmosios instancijos teismas atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas visų ieškovų ieškinius tenkino iš dalies ir teismo darbuotojams priteisė po 50 000 Eur, o advokatams ir prokurorams – po 25 000 Eur.

Kasaciniais skundais ieškovai prašė jų ieškinius tenkinti visiškai, atsakovės atstovė – atmesti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atmetė ieškovų kasacinius skundus ir iš dalies tenkino atsakovės kasacinį skundą – ieškovams priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžius sumažino.

Teisėjų kolegija pripažino pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad 2012 m. rastas gyvsidabris teisme buvo likęs nepašalintas nuo 2003 m., taigi gyvsidabris išbuvo teismo pastato konstrukcijose beveik 10 metų.

Kasacinis teismas pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad valstybė nei per savo institucijas, nei kaip pastato savininkė nesielgė pakankamai rūpestingai, nesiėmė pakankamų priemonių, siekdama apsaugoti užterštame objekte dirbančius asmenis nuo pavojaus, ir nesuteikė jiems reikšmingos informacijos apie riziką sveikatai. Taip pat teisėjų kolegija sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad kaip neteisėti atsakovės veiksmai vertintina ir pavėluota teisme dirbusių, buvusių asmenų evakuacija, medicininių tyrimų atlikimas.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad žala ieškovams (neigiamas poveikis ieškovų savijautai ir sveikatai) buvo padaryta. „Nors tarša gyvsidabriu nesukėlė aiškiai apibrėžtos žalos ieškovų sveikatai, ji galėjo padaryti juos pažeidžiamesnius įvairioms ligoms, sukėlė jiems nerimo, netikrumo ir nesaugumo jausmą“, – konstatavo LAT. Vis dėlto, remiantis specialistų išvadomis, gyvsidabrio poveikis ieškovams nebuvo tokio masto, kad būtų buvęs konstatuotas specifinio gydymo poreikis. Nutraukus kontaktą su gyvsidabrio garais, kaip pagrįstai pažymėjo bylą nagrinėję teismai, ieškovų savijauta iš esmės neblogėjo, o kai kurių net gerėjo, nė vienam iš ieškovų dėl gyvsidabrio radimo jų organizme nebuvo nustatytas netektas darbingumas.

Kasacinis teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, rėmėsi ir Europos Žmogaus teisių Teismo praktika bylose, susijusiose su kenksmingu poveikiu darbuotojų ir gyventojų sveikatai, ir nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė nepagrįstai didelę sumą neturtinei žalai atlyginti.

„Nors neįmanoma įvertinti ir palyginti skirtingų ieškovų patirtų dvasinių išgyvenimų intensyvumo, neturtinės žalos dydį galima individualizuoti remiantis tam tikrais objektyviais kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kad neigiamas pasekmes sveikatai lemia kenksmingos medžiagos kiekis, poveikio trukmė, individualizuojant patirtos neturtinės žalos dydį turėtų būti vertinama darbo teisme trukmė, darbo funkcijų atlikimo vieta“, – pažymėjo teisėjų kolegija.

LAT sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, reikšmingos buvo apeliacinės instancijos teismo pažymėtos aplinkybės: radus gyvsidabrio teisme 2012 m. (atvėrus iki tol perdangoje buvusį ir tam tikra dalimi uždengtą gyvsidabrio taršos šaltinį ir šiam užteršus didesnį teismo plotą), teismo darbuotojai ir kiti jame buvę asmenys nebuvo evakuoti; dar savaitę dirbo be jokių apsaugos priemonių; žinojo apie tam tikrą patalpų užteršimą, matė tarnybų darbuotojus, vykdančius gyvsidabrio židinių radimo, likvidavimo darbus su specialiomis apsaugos priemonėmis (speciali apranga, respiratoriai ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tuo metu teisme dirbę ieškovai patyrė didesnę neturtinę žalą, jautėsi nesaugiai, patyrė bejėgiškumą, netikrumą dėl savo sveikatos.

Teisėjų kolegija nutarė, kad už visą 2003–2012 m. laikotarpį ar didžiąją jo dalį teismo darbuotojams ir tarnautojams priteistina po 16 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimo; ieškovams, šiuo laikotarpiu Ukmergėje dirbusiems advokatais, prokurorais, taip pat teismo darbuotojams (tarnautojams), dirbusiems mažiau nei pusę aktualaus laikotarpio, bet dirbusiems 2012 m., – po 8 tūkst. Eur; teismo darbuotojams, nebedirbusiems teisme 2012 m., ir trumpai dirbusiam prokurorui – po 5 tūkst. Eur.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Back to top button