Po svarstymo pritarta nemokumo reformai: bus galima parduoti juridinį asmenį kaip kompleksą

Seimas po svarstymo pritarė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektui, kuriame numatoma leisti parduoti visą juridinį asmenį kaip kompleksą. Prieš tai darant bus privaloma pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti nemokumo administratoriaus nuomonę dėl juridinio asmens pardavimo.

Jei, parduodant visą juridinio asmens kompleksą, į turto masę bus įtrauktas ir įkeistas turtas, reikės gauti įkaito turėtojo sutikimą. Tai gali būti itin aktualu tais atvejais, kai parduodama įmonė, užsiimanti kompleksine veikla, pvz., viešbutis, kuriame veikia ir viešojo maitinimo įstaiga (restoranas, kavinė), sporto klubas, SPA zona ir pan.

Pagal šį alternatyvų turto pardavimo būdą galimas ne tik visos įmonės kaip komplekso, bet ir jos esminės dalies pardavimas. Todėl toks turto išskaidymas gali būti vienu metu ir naudingas nemokiai bendrovei (jeigu galima efektyviai atskirti veiklą), ir nenaudingas, nes, žvelgiant per finansų prizmę, komplekso išskaidymas gali turėti neigiamos įtakos kreditoriams.

Susitarti taikiai bus sudėtingiau

Nors iki nemokumo procedūrų teisme inicijavimo kreditorius ir skolininkas privalės bent pabandyti susitarti, vis dėlto susitarti taikiai jau bankroto procedūros metu taps sudėtingiau. Taip yra dėl projektu siekiamų stiprinti kreditoriaus teisių.

Šiuo metu galiojančioje Įmonių bankroto įstatymo redakcijoje numatyta, jog taikos sutartis bus laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašys kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos.

Tuo metu Įstatymo projekte numatoma, kad taikos sutartis bus laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo visi kreditoriai ir dar nemokumo administratorius, gavęs juridinio asmens dalyvių pritarimą.

Ši nuostata naudinga ta prasme, kad sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo bus įtraukiami ir savo interesus galės ginti visi kreditoriai, priešingai nei yra šiuo metu, kada dalis kreditorių, nors ir nepritaria taikos sutarties sudarymui ar sutarties sąlygoms, tačiau negali daryti tam jokios realios įtakos. Tačiau akivaizdu, kad gauti visų kreditorių sutikimą reiškia ilgesnį ir sunkesnį sprendimą bei kompromiso būtinybę.

Keičiasi kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka

Įstatymo projektas taip pat gerokai keičia kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiles bei eilių skaičių. Priėmus naująjį įstatymą, liktų tik dvi kreditorių eilės, neįskaitant kreditorinių reikalavimų, kurie užtikrinti turto įkeitimu ar hipoteka. Jų statusas nekinta, o reikalavimai tenkinama ta pačia tvarka, kaip ir numatyta šiuo metu.

Pirmąja eile siūloma tenkinti kreditorių, suteikusių juridiniam asmeniui tarpinį finansavimą, reikalavimai. Šis pakeitimas siejamas su tuo, kad restruktūrizavimo procese kreditoriai gali suteikti hipoteka ar įkeitimu neužtikrintą papildomą tarpinį finansavimą bendrovei. Todėl įmonei iš restruktūrizavimo proceso perėjus į bankroto procesą, šių kreditorių reikalavimai tampa prioritetiniais, t.y., įtraukiami į pirmąją kreditorių eilę.

Dar vienas svarbus pakeitimas – pirmoji kreditorių eilė, be darbuotojų reikalavimų, pasipildo Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Sodros reikalavimais. Taip pat į pirmąją eilę patenka ir iš bankroto metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos atsiradę neįvykdyti reikalavimai. Šiuo atveju esminis pokytis tas, kad darbuotojų reikalavimai, nors ir išlieka pirmoje eilėje, praranda savo prioritetiškumą ir bus tenkinami kartu su visais kitais pirmosios eilės kreditorių reikalavimas. Dėl tokio pakeitimo darbuotojų interesai gali būti pažeisti, nes, pvz., proporcingai skirstant gautas lėšas vargu ar darbuotojui išmokama suma bus didesnė nei kreditorių suteiktas papildomas tarpinis finansavimas. Nesumokėti mokesčiai taip pat, tikėtina, bus ženkliai didesni, nei darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ar kitos išmokos.

Antrąja eile bus tenkinami likusių kreditorių reikalavimai.

Įmonių restruktūrizavimo procese – esminės naujovės

Jau rašyta, kad bene reikšmingiausia ir esminė naujovė restruktūrizavimo procese – kreditoriams suteikiama teisė inicijuoti restruktūrizavimo procesą juridiniam asmeniui. Tai galės padaryti bet kuris kreditorius, kurio pradelstas reikalavimas viršija 10 MMA dydį. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus restruktūrizavimo proceso iniciatyvos teisė priklauso tik vienasmeniam arba kolegialiam valdymo organui (vadovui arba valdybai).

Negana to, projekte numatyta supaprastinta galimybė dėl kreditorių pritarimo parengtam restruktūrizavimo planui. Šiuo metu kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Tuo tarpu Įstatymo projekte yra numatyta, jog, siekiant pritarti parengtam restruktūrizavimo planui, pakaks paprastos daugumos, t.y., pusės kreditorinių balsų.

Tačiau vien tik balsų daugumos pokytis vargu ar palengvins pritarimo planui procesą.

Svarbu paminėti, kad dėl pritarimo restruktūrizavimo planui galės balsuoti ne visi kreditoriai, o tik tie, kurie bus restruktūrizavimo plano paveikiami, t.y., kreditoriai, kurių civilines teises ir/ar pareigas dėl juridiniam asmeniui suteikiamos pagalbos finansiniams sunkumams įveikti tiesiogiai sukurs, pakeis ar panaikins juridinio asmens restruktūrizavimo planas. Vadinasi, balsuoti galės tik tie, kurie suteikė pagalbą finansiniams sunkumams įveikti.

Dar daugiau, be anksčiau nurodytų naujovių atsiranda ir atskiros kreditorių grupės, kurios dėl pritarimo restruktūrizavimo planui turės atskirai balsuoti. Tai – hipotekos (įkeitimo) turėtojai bei likę kreditoriai. Nors šiais pakeitimais yra siekiama greitesnio bei efektyvesnio rezultato pritariant planui, vis tik galima įžvelgti riziką, jog vienas ar keli hipotekos kreditoriai turės galimybę stabdyti plano tvirtinimo procedūrą. Juk dažniausiai hipotekos kreditorius būna vienas, o ne jų daug. Tokiu atveju atsiranda galimybė stambiesiems kreditoriams blokuoti reikalingus sprendimus.

Apibendrinant, nemokumo reforma neabejotinai reikalinga ir daugelyje sričių išspręs dabar egzistuojančias problemas. Tačiau kartu projekte palikta ir tam tikrų neaiškumų, kuriuos ateityje turės „išgaudyti“ ir įstatymų leidėjas, ir teismai, ir nemokumo administratoriams atstovausiantys Nemokumo administratorių rūmai.
Tačiau aišku viena – šis projektas yra tvirtas žingsnis pirmyn įmonių nemokumo srityje.
Tekstą parengė Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD partneris, advokatas Egidijus Langys