BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodytas teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus siejamas su tuo, kad kyšio gavėjas veikia neperžengdamas savo įgaliojimų ribų, nepažeisdamas teisės aktų
VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius nuteistas už tai, kad iš paciento priėmė 50 Eur kyšį, kad šiam būtų išduotas trijų dienų nedarbingumo pažymėjimas. Direktorius nurodė Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus vedėjai, kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas, išduoti pacientui trijų dienų nedarbingumo pažymėjimą, atlikti kraujo tyrimus ir surašyti reikiamus dokumentus. Vykdydama direktoriaus nurodymą skyriaus vedėja tai ir padarė.
Kasacinis teismas, atmesdamas ligoninės direktoriaus kasacinį skundą, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteisė ligoninės direktorių už kyšininkavimą (BK 225 straipsnio 1 dalis).
Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos, už kyšininkavimą atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu ligoninės direktorius, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, nuteistas už tai, kad savo naudai tiesiogiai priėmė 50 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus: t. y. už paciento nusiuntimą, kad šiam būtų išduotas trijų dienų nedarbingumo pažymėjimas; veikdamas pagal susitarimą, ligoninės direktorius nurodė jam pavaldžiam asmeniui išduoti nedarbingumo pažymėjimą, atlikti kraujo tyrimus ir surašyti reikiamus dokumentus.
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus siejamas su tuo, kad kyšio gavėjas veikia neperžengdamas savo įgaliojimų ribų, nepažeisdamas teisės aktų. Teismai nustatė, kad ligoninės direktorius pasikvietė į kabinetą sau pavaldų VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės konsultacinės poliklinikos vedėją, nurodė, kad turi ligonį, kuriam reikia padėti; kadangi šis neturėjo siuntimo, konsultacinės poliklinikos vedėjas ligoninės direktoriui paaiškino, kad pagalbą galima suteikti priimamajame. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad ligoninės direktorius paskambino jam pavaldžiai VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriaus vedėjai ir pavedė apžiūrėti pacientą, padaryti tyrimus ir išduoti nedarbingumo pažymėjimą. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes, ligoninės direktorius pasirūpino paciento gydymo užtikrinimu, tačiau tai darydamas veikė ne kaip gydytojas, o kaip įstaigos vadovas. LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad tai darydamas ligoninės direktorius neperžengė savo įgaliojimų ribų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl ta aplinkybė, kaip nurodyta kasaciniame skunde, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nenurodyti konkretūs kasatoriaus įgaliojimai, teisės ir pareigos, už kurių atlikimą priimtas kyšis, nereiškia, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ligoninės direktorius iš paciento priėmė kyšį už jo nusiuntimą gydytis išduodant nedarbingumo pažymėjimą. Taigi ligoninės direktorius veikė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad priima kyšį už konkrečius savo veiksmus, ir norėjo taip veikti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
