Teismai

Kas yra ir kaip veikia kasacinių skundų atranka Aukščiausiajame Teisme?

Dėl įtariamos teisėjų korupcijos viešojoje erdvėje išsakyti komentarai apie kasacinių skundų atrankos sistemą parodo klausimo aktualumą. Šiuo metu Aukščiausiojo Teismo pirmininko sudaryta darbo grupė analizuoja atrankos procesus ir rengia pasiūlymus dėl jų tobulinimo.

Lietuvos teismuose per vienerius metus išnagrinėjama daugiau kaip 227 000 bylų. Iš jų apie 1000 – Aukščiausiajame Teisme. Tai sudaro apie 0,4 procento visų Lietuvos teismuose išnagrinėtų bylų.

Remiantis galiojančiais įstatymais Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama ne bet kuri byla, o tik tokia, kurią nagrinėti nutarė trijų teisėjų atrankos kolegija. Kasacinis skundas priimamas, jei įžvelgiama, kad dviejose teismo instancijose išnagrinėjus bylą galėjo būti padarytas teisės pažeidimas, kuris turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Panašiais principais dirba dauguma Europos aukščiausiųjų teismų.

Kiekvienais metais Aukščiausiajam Teismui paduodama arti 4 tūkst. kasacinių skundų. Tam, kad kasacinis skundas būtų priimtas nagrinėti, pakanka, kad už jo priėmimą balsuotų bent vienas iš trijų teisėjų. Kitaip tariant, jei bent vienas teisėjas įžvelgia rimtą teisės problemą, byla verta kasacijos. Svarstymas atrankos kolegijoje dėl paduoto kasacinio skundo priimtinumo yra vadinamas kasacinių skundų atranka.

Sprendžiant, ar priimti kasacinį skundą, byla nėra nagrinėjama iš esmės. Priimant ar atsisakant priimti kasacinį skundą nėra pasisakoma dėl to, ar teismai teisingai išnagrinėjo bylą, o tiesiog nurodoma, ar yra kasacijos pagrindai. Kasacinio skundo priėmimas nereiškia, kad skundžiamas teismo sprendimas kasacine tvarka bus pakeistas ar panaikintas.

Surašyti įstatymų reikalavimus atitinkantį kasacinį skundą, iškelti reikšmingą teisės problemą nėra paprasta. Būtent todėl daugelyje valstybių kasacinius skundus gali surašyti tik specializuoti kasaciniame procese advokatai, kurių skaičius yra ribotas. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kurioje yra apie 80 mln. gyventojų, kasacinius skundus gali teikti tik apie 60 advokatų. Lietuvoje, siekiant kuo platesnio kasacijos prieinamumo, tokio ribojimo nėra. Kasacinį skundą civilinėse bylose gali parengti bet kuris advokatas, o baudžiamosiose bylose – ir bet kuris proceso dalyvis be profesionalios teisinės pagalbos. Tai viena iš priežasčių, kodėl kai kurie kasaciniai skundai neatitinka įstatymo reikalavimų. Kita priežastis – rimta teisės problema egzistuoja toli gražu ne kiekvienoje byloje, nepriklausomai nuo to, kaip ją bandytų aprašyti skundą rengiantis asmuo.

Lietuvoje civilinėse bylose priimama nagrinėti apie 24 proc., baudžiamosiose bylose – apie 46 proc. paduotų skundų. Tai – aukšta priimamų skundų proporcija, lemianti didelį Aukščiausiojo Teismo darbo krūvį. Pavyzdžiui, Švedijoje iš 6200 kasacinių skundų per metus priimta 93 skundai, t. y. 1,5 proc., Estijoje iš 1200 kasacinių skundų priimama 200, t. y. apie 16 proc.

Ar kasacinių skundų atrankos procedūra pakankamai skaidri? Kasacinių skundų atrankos kolegijos sudaromos atsitiktine tvarka elektroniniu būdu, o šių kolegijų sudarymo tvarkos aprašas viešai paskelbtas Teisės aktų registre. Kiekvienos kolegijos sudėtis iš anksto skelbiama Teismo tinklalapyje, garantuojant suinteresuotų asmenų teisę žinoti teisėjų sudėtį ir, esant pagrindui, reikšti nušalinimą. Aukščiausiasis Teismas patvirtino Rekomendacijas asmenims, paduodantiems kasacinį skundą civilinėje ir baudžiamojoje byloje. Teisme analizuojama kasacinių skundų priėmimo praktika, daromi apibendrinimai, sprendžiant kasacinio skundo priėmimo klausimą pildomi vidaus administravimo dokumentai. Juose fiksuojama paduodamo kasacinio skundo atitiktis įstatymo reikalavimams, taip pat įvardijamos kasacijos pagrindus atitinkančios teisės problemos.

Ar yra kitų priemonių, kurios galėtų užtikrinti didesnį pasitikėjimą šia svarbia teismų sistemos procedūra? Jau įgyvendinamos paties Teismo iniciatyvos rodo, kad atrankos tobulinimo diskusija gyva. Aukščiausiojo Teismo pirmininko sudaryta darbo grupė analizuoja atrankos procesus ir rengia pasiūlymus dėl jų tobulinimo. Tarp kitų pasiūlymų svarstomas ir naujas atrankos modelis, pagal kurį būtų atsisakyta nuolatinių mėnesiui sudaromų atrankos kolegijų, skundų atranką perduodant visiems tuo metu bylas nagrinėjantiems teisėjams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Back to top button