Institucijos

Įtariamųjų procesinės teisės Lietuvoje: užtikrintos įstatymo lygiu, praktikoje yra trūkumų

Pirmosios apklausos metu surinkti duomenys neretai tampa esminiais įrodymais teisme. Dėl to įtariamojo procesinių teisių užtikrinimas apklausų metu yra būtinas, siekiant sąžiningo ir teisingo baudžiamojo proceso. Kaip įtariamųjų procesinės teisės užtikrinamos kasdienėje praktikoje, aiškinosi Žmogaus teisių stebėjimo institutas, atlikęs tyrimą „Apklausų kambaryje: įtariamųjų procesinės teisės Lietuvoje“.

Tai pirmasis tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje, kurio metu stebėta, kaip policijos vykdomose apklausose užtikrinamos pagrindinės įtariamųjų teisės: teisė į informaciją, teisė į vertimą, teisė turėti gynėją, teisė tylėti ir kitos. Tyrimo metu stebėtos įtariamųjų apklausos, atlikti kokybiniai interviu su advokatais ir policijos tyrėjais. Tyrimo autorių dr. Erikos Leonaitės ir Karolio Liutkevičiaus teigimu, nors Lietuvos teisinis reguliavimas atitinka pagrindinius ES direktyvose įtvirtintus standartus, stebėtos apklausos ir atlikti interviu parodė problemas, kylančias užtikrinant įtariamųjų teises praktikoje.

Tyrėjai pastebi, kad apklausose susiduriama su sunkumais užtikrinant vertimą iš rečiau vartojamų kalbų. Tokiais atvejais vertėjų ieškoma per aukštąsias mokyklas, ambasadas, kartais ir pažįstamus. Dauguma tyrime apklaustų baudžiamojo proceso specialistų vertimo kokybę įvertino kaip nepakankamą – ypatingai akcentuotos problemos – vertimas pažodžiui, teisinių terminų neišmanymas.

ES ir Lietuvos teisės aktai reikalauja, kad prieš apklausą kiekvienam įtariamajam būtų įteiktas pranešimas apie teises – dokumentas, kuriame nurodomos pagrindinės įtariamojo procesinės teisės ir kaip jomis pasinaudoti. Šis dokumentas buvo įteiktas visiems tyrime stebėtose apklausose dalyvavusiems įtariamiesiems, tačiau paaiškėjo, kad nėra aiškios ir vieningos praktikos, kada ir kokia tvarka šis dokumentas turi būti įteikiamas. Tai lemia, kad kartais pranešimas įteikiamas tik jau prasidėjus apklausai, ir įtariamasis neturi galimybės susipažinti su savo teisėmis, taip paneigiant paties informavimo apie teises esmę. Situaciją apsunkina ir tai, kad pranešimo tekstas yra ilgas ir sunkiai suprantamas, jame naudojami sudėtingi teisiniai terminai, sunkiai suprantami neturintiems teisinio išsilavinimo.

„Kartais net skaitai ir pats nelabai supranti, kas ten surašyta. Man net kartais juokinga. Perteklinių žodžių labai daug. Pavyzdžiui, žmogus turi aštuonių klasių išsilavinimą. Na, kokie čia dažniausiai pakliūna? Ir jiems ką nors čia suprasti?“ – interviu metu apibendrino tyrime dalyvavusi policijos pareigūnė.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad įtariamieji ne visada tinkamai informuojami apie teisę turėti savo ar valstybės finansuojamą gynėją bei gynėjo atsisakymo pasekmes. Stebėtos apklausos parodė, kad gynėjo atsisakymas ne visais atvejais gali būti laikomas tikrai savanorišku: įtariamajam dažnai daromas tam tikras spaudimas, skatinant sutikti, kad pirmoji apklausa įvyktų be gynėjo, nurodant, kad gynėjo įtraukimas vilkins apklausą ir įtariamojo paleidimą į laisvę. „Dabar tik apklausiu ir paleisiu, advokatą galėsite pasisamdyti vėliau” – tokią taktiką ekspertai stebėjo ne vienoje apklausoje. Stebėtos apklausos atskleidė ir tai, kad jauno amžiaus, nuo tėvų paramos priklausomiems įtariamiesiems kilo sunkumų norint susisiekti su tėvais ir pasitarti dėl galimybės pasisamdyti advokatą. Panašios situacijos turėtų baigtis 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus BPK pakeitimams: gynėjo dalyvavimas tampa būtinu visais atvejais, kai asmuo yra sulaikytas. Deja, ekspertų teigimu, tai neišspręs kitos – kokybės problemos.

Stebėtose apklausose vos keliais atvejais valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo suteikta profesionaliai. Dauguma gynėjų buvo pasyvūs, nepadėjo įtariamajam (pvz. skaitė laikraštį), kai kurie net nepasisveikino su įtariamuoju. Keliais stebėtais atvejais tas pats gynėjas tuo pačiu metu dalyvavo dviejose apklausose, todėl net fiziškai nebuvo visoje apklausoje. Kritišką nuomonę apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybę išsakė ir kalbinti tyrėjai. „Yra tokių, kad jokios naudos tam įtariamajam, tik tyrėjui nebent, kad pliusą užsideda” – teigė viena tyrėjų.

Atsižvelgdami į tyrimo atskleistas problemas praktikoje, ekspertai pabrėžė būtinybę parengti paprastą, suprantama kalba surašytą pranešimą apie įtariamųjų teises. Taip pat įtvirtinti reikalavimą, kad įtariamojo apklausos metu būtų daromas garso ir vaizdo įrašas, kuris padėtų atskleisti apklausų metu padarytus proceso pažeidimus, o policijos tyrėjams leistų apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų. Siekiant aukštesnio įtariamųjų apklausų standarto, tyrimo autoriai taip pat rekomenduoja parengti vieningą apklausos vykdymo tvarką, kuria galėtų naudotis pareigūnai, bei sukurti nepriklausomą tinkamų kvalifikaciją įgijusių vertėjų registrą, palengvinantį  ir pagreitinantį reikiamos kalbos vertėjo paiešką.

Back to top button