Teismai

LVAT perduoda Konstituciniam Teismui vis daugiau su socialine apsauga susijusių klausimų

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šiais metais jau keturiose su socialine apsauga susijusiose bylose kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašydamas pateikti vertinimą dėl atitinkamų teisės normų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

  • LVAT 2021 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2170-968/2021 nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostata „jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teisėjų kolegijai šis klausimas kilo byloje, kurioje susiklosčiusios faktinės aplinkybės ir vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi paskaičiuotų bei skirtų valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų baudų dydis (atitinkamai 10 405 Eur ir 3 266 Eur) patvirtina, kad bauda (piniginė sankcija) už neteisėtai sumažintas valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas yra išties didelė, o pareiškėjas pateikė pakankamai svarius argumentus dėl ko, jo nuomone, ši bauda turėtų būti sumažinta (t. y. nurodė, kad dėl pažeidimo nebuvo jo tyčios, tokio dydžio bauda yra akivaizdžiai per didelė ir kt.). Tačiau dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuriuo įtvirtinta fiksuoto dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų bauda, nei mokesčių administratorius, nei teismas, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, negali individualizuoti šios griežtos nuobaudos.

Šį prašymą dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios baudos už neteisėtai sumažintą įmoką dydį, atitikties Konstitucijai Konstitucinis Teismas jau priėmė nagrinėti. Tačiau toliau aptariamose bylose pateiktų prašymų priėmimo klausimas Konstituciniame Teisme dar yra neišspręstas:

  • LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-854-1062/2021 nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymas tiek, kiek jame nenustatyta valstybinių pensijų mokėjimą administruojančios įstaigos pareiga perskaičiuoti asmens valstybinę pensiją, kai neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimas lemia, jog pareigūno ar kario paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkis, reikšmingas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos apskaičiavimui, pasikeičia (darbo užmokesčio vidurkis padidėja) ir patenka į 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį, bei išmokėti dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies mokėjimo susidariusį valstybinių pensijų dydžių skirtumą, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį, 52 straipsnį ir konstitucinį teisinės valstybės principą.

Toks klausimas teisėjų kolegija kilo byloje, kurioje pareiškėjui jo tarnybos metu iki atleidimo iš tarnybos buvo mokėtas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas). Pareiškėjas, pagal 2012 m. pateiktą prašymą dėl pareigūnų pensijos skyrimo pasirinkdamas darbo užmokesčio vidurkį, apskaičiuotą nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., nežinojo ir negalėjo žinoti, jog Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo pagrindu ir pagal Asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą perskaičiuotas darbo užmokestis lems, jog paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausias nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkis bus kitas (pareiškėjo teigimu, tai laikotarpis nuo 2011 m. kovo mėnesio iki 2012 m. vasario mėnesio). Taigi palankiausio laikotarpio pasirinkimas buvo sąlyginis ir nulemtas tuo metu egzistavusios situacijos. Teisėjų kolegijos manymu, pareiškėjas nepagrįstai atsidūrė nepalankesnėje padėtyje.

  • LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-935-552/2021 kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos laikinojo mokslininkų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kurioje numatyta, jog mokslinio darbo stažą sudaro tik asmens mokslinio darbo laikas Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir jame įtvirtintam konstituciniam asmenų lygybės principui.

Ginčas byloje kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus sprendimo, kuriuo pareiškėjui į mokslinio darbo stažą mokslininkų valstybinei pensijai gauti neįskaitytas laikotarpis, dirbtas docento pareigose nevalstybinėje mokslo ir studijų institucijoje UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“. Teisėjų kolegija šioje byloje įvertino, kad Lietuvos Respublikos gyventojai, kuriems suteiktas ar nostrifikuotas mokslo laipsnis ar pedagoginis vardas ir kurie dirbo mokslinį darbą kitose mokslo ir studijų institucijose bei nevykdė iš valstybės biudžeto finansuojamų mokslo programų, neturi teisės pretenduoti į valstybinę pensiją.

  • LVAT 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1100-815/2021 kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, kurioje nėra nustatytas draudimas taikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį pensijoms, paskirtoms ir pradėtoms mokėti iki 2019 m. liepos 1 d., neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šioje byloje pareiškėja prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos reikalavimą mokėti iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, ir priteisti iš Lietuvos valstybės žalos atlyginimą – tam tikrą sumą neišmokėtos pensijos. Teisėjų kolegija įvertino, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo pritaikyta Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, nes įstatymų leidėjas nenumatė jokių išlygų dėl šios nuostatos taikymo, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatyme nėra jokios normos, kuri nurodytų draudimą taikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį pensijoms, paskirtoms ir pradėtoms mokėti iki 2019 m. liepos 1 d.

Informaciją parengė VU Teisės fakulteto Mokslinė teminė grupė „Administracinės teisės sistemos pokyčiai: adaptyvios lyderystės viešajame administravime link”

Back to top button