Teismai

Naujausia LAT praktika privatinės teisės srityje: nuo nekonkuravimo susitarimų komercinio atstovavimo atveju iki atstovavimo išlaidų priteisimo, kai prašymas pateikiamas po sprendimo už akių priėmimo

Nutartyje dėl civilinės atsakomybės draudimo klausimų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija pasisakė, kad draudikas, nustatydamas nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį ir spręsdamas klausimą dėl išmokėtinos draudimo išmokos dydžio, privalo, įvertinęs nustatytą socialinio draudimo teisinį reguliavimą, išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su socialinės draudimo išmokos išmokėjimu, t. y. ar yra pagrindas tokią socialinio draudimo išmoką mokėti, ar nukentėjęs asmuo yra kreipęsis į socialinio draudimo įstaigą, ar tokia išmoka jau yra išmokėta, ar nukentėjęs asmuo ketina ateityje kreiptis dėl šios išmokos ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinis reguliavimas sudaro draudikui sąlygas šias aplinkybes išsiaiškinti nepažeidžiant nukentėjusio asmens teisės į operatyvų draudiko sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Šias aplinkybes draudikas gali išsiaiškinti, tiek ir paprašydamas nukentėjusio asmens pateikti atitinkamą informaciją, tiek ir bendradarbiaudamas su socialinio draudimo įstaiga.

Socialinio draudimo išmoka, mokama pagal NADPLSDĮ nuostatas, ir laidojimo pašalpa, mokama pagal PMAĮ nuostatas, yra skirtingos teisinės prigimties ir paskirties išmokos, mokamos skirtingų subjektų iš skirtingų šaltinių. Todėl nors laidojimo pašalpa yra išskaičiuojama iš nukentėjusiam asmeniui atlygintinos žalos dydžio, nėra pagrindo šios pašalpos dydžio sumą vertinti kaip socialinio draudimo įstaigos nukentėjusiam asmeniui atlygintą žalą. Laidojimo pašalpa, mokama pagal PMAĮ, nėra socialinio draudimo išmoka ir dėl jos dalies socialinio draudimo įstaiga neįgyja regreso teisės į kaltą asmenį. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nors vertinant Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu ir kasacinio teismo suformuotą praktiką socialinio draudimo išmokos ir žalos atlyginimo santykio klausimu gali kilti painiavos dėl sąvokų vartojimo, atsižvelgiant į tai, kad pagal iki 2004 m. sausio 1 d. nustatytą reguliavimą socialinio draudimo išmoka, mokama pagal NADPLSDĮ nuostatas, buvo taip pat vadinama laidojimo pašalpa (į skirtingą sąvokos vartojimą atskirų NADPLSDĮ redakcijų kontekste yra atkreiptas dėmesys ir pačiame Konstitucinio Teismo nutarime), tačiau net ir esant sąvokų panašumui ir pagal tuo metu galiojusį reguliavimą nebuvo pagrindo sutapatinti laidojimo pašalpos, mokamos pagal NADPLSDĮ ir pagal PMAĮ nuostatas.

_____

Nutartyje dėl terminų kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, pažymėta, kad galiojantis teisinis reglamentavimas, expressis verbis suteikiantis darbo ginčo šaliai teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme ne tik tuo atveju, kai šalis nesutinka su DGK priimtu sprendimu išnagrinėjus darbo ginčą dėl teisės iš esmės, bet ir tuo atveju, kai DGK priima sprendimą neatnaujinti DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, nesuponuoja, kad atvejis, kai DGK pagrįstai atsisako atnaujinti praleistą kreipimosi į DGK terminą, procesine prasme galėtų būti prilyginamas situacijai, kai darbo ginčams privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka nebegalima pasinaudoti. Toks aiškinimas darbo ginčo šalies kreipimąsi į teismą DGK atsisakius atnaujinti DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą padarytų beprasmį, t. y. ši įstatyme įtvirtinta darbo ginčo šalies teisė taptų iš esmės neįgyvendinama. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pagal DK įtvirtintą teisinį reglamentavimą pasinaudojimu privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka laikytini ir tie atvejai, kai darbo ginčo šalis kreipėsi į DGK prašydama atnaujinti DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, tačiau šis prašymas DGK nebuvo patenkintas. Tokį aiškinimą patvirtina ir tai, kad CPK 412 straipsnis, kuris yra lex specialis (specialioji norma) bendrųjų CPK nuostatų atžvilgiu (CPK 410 straipsnio 1 dalis), nenustato bylos nutraukimo kaip išankstinio darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės.

_____

Nutartyje dėl nekonkuravimo susitarimų komercinio atstovavimo teisiniuose santykiuose teisėjų kolegija, įvertinusi CK 2.164 straipsnio nuostatas, iš esmės sutinka su atsakovės argumentais, jog CK 2.164 straipsnis neriboja šalių teisės nustatyti, kad kompensacija už nekonkuravimą prekybos agentui būtų mokama kartu su atlyginimu už komercinį atstovavimą. Taip pat sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad kompensacija, mokama galiojant sutarčiai, šalių sutarimu gali apimti ir tą kompensacijos dalį, kuri turėtų būti mokama po sutarties pasibaigimo. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kompensaciją už nekonkuravimą prekybos agentui mokant kartu su atlyginimu už komercinį atstovavimą ir neišskiriant tokios kompensacijos dydžio, jo tiksliai nenurodžius sutartyje, būtent atstovaujamajam tenka pareiga įrodyti tokios kompensacijos dydį, jo proporcingumą prekybos agentui nustatytiems veiklos suvaržymams ir kompensacijos mokėjimo prekybos agentui faktą. Dėl šios priežasties sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad turi būti objektyvi galimybė nustatyti, kokio dydžio kompensacija už konkuravimo draudimą yra įskaičiuota į prekybos agentui mokamą atlyginimą, kad būtų galima įvertinti, ar ši kompensacija nėra per maža lyginant su prekybos agentui nustatytais konkurencijos ribojimais. Draudimas konkuruoti nemokant adekvačios kompensacijos pažeidžia imperatyviąsias CK 2.164 straipsnio normas ir pablogina prekybos agento padėtį, todėl yra negaliojantis.

_____

Nutartyje dėl draudimo apeliacinės instancijos teismui priimti dėl apelianto blogesnį sprendimą pabrėžta, kad nors pagal CPK 340 straipsnio 1 dalį kasacine tvarka gali būti apskųsti ir peržiūrėti tik apeliacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai, sistemiškai aiškinant kitas CPK XVII skyriaus nuostatas darytina išvada, kad kasacijos objektas yra ne tik apeliacinės instancijos teismo, bet ir pirmosios instancijos teismo sprendimai bei nutartys. Dėl to, kai kasacinis skundas paduotas byloje, kurioje abiejų instancijų teismų procesiniai sprendimai dėl ginčo išsprendimo iš esmės yra vienodi, tai nepriklausomai nuo to, ar pats kasatorius kasaciniu skundu prašo peržiūrėti abu teismų procesinius sprendimus, kasacijos objektas yra tiek apeliacinės, tiek ir pirmosios instancijos teismų procesiniai sprendimai.  Nors nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai grindžiami iš esmės skirtingais motyvais, tačiau rezultato prasme yra vienodi (ieškinys atmestas). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad CPK 313 straipsnis nepažeistas.

_____

Nutartyje dėl daugiabučių namų savininkų bendrijos narių susirinkimo ir bendrijos valdybos teisę į bendrojo naudojimo objektų aprašą įtraukti patalpas, kurios priklauso atskiriems patalpų savininkams, pasisakyta, kad bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad, Bendrijos nariams visuotiniame narių susirinkime nutarimu patvirtinus Aprašą, visi Bendrijos nariai de jure įgijo teisę naudotis patalpomis, kurios DGNKPPSBĮ nėra pripažįstamos kaip pastato bendrojo naudojimo patalpos, nes nuosavybės teise priklauso atskiriems patalpų savininkams. Vadinasi, Bendrijos nariai daugumos narių pritarimu nusprendė, kad patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso atskiriems ketvirto aukšto patalpų bendraturčiams, priskiriamos pastato bendrojo naudojimo patalpoms, kuriomis gali naudotis visi daugiabučio namo gyventojai. Nagrinėjamu atveju nėra reikšminga aplinkybė, kad ginčo patalpa yra įregistruota kaip bendrojo naudojimo patalpa, kadangi teisinė juridinio fakto registracija atlieka tik turimos teisės išviešinimo funkciją, tačiau savaime nesukuria teisių ir pareigų, negali suvaržyti savininko teisių, jas perleidžiant kitiems asmenims. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendė, kad teismai, pripažindami ginčo patalpos įtraukimą į Aprašą teisėtu, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias daugiabučių gyvenamųjų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, nepagrįstai nekonstatavo, jog Bendrija, visuotiniame narių susirinkime nutarusi įtraukti atskiriems patalpos savininkams nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą į bendro naudojimo objektų aprašą, netinkamai naudojosi įstatymų suteiktomis teisėmis, taip pažeisdama ieškovės, kaip savininkės, teises.

_____

Nutartyje dėl actio Pauliana sąlygų, bankroto administratoriui ginčijant įmonės, kaip skolininkės, sudarytus atsiskaitymo sandorius, pasisakyta, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės, kaip trečiojo asmens, sudariusio su skolininku sandorį, sąžiningumo, nurodė, kad labiausiai tikėtina, jog atsakovė buvo nesąžininga, nes ji nevykdė verslo subjektams kylančios didesnio atidumo pareigos pasidomėti, ar ginčo susitarimais nepažeidžiami kitų ieškovės kreditorių interesai bei įstatymai. Tokią išvadą teismas padarė, remdamasis nustatyta aplinkybe, kad nuo 2017 metų pabaigos ieškovė iš esmės nutraukė atsiskaitymus su kreditoriais, bei trišalio susitarimo dėl atsiskaitymo tvarkos sudarymo faktu. Taigi, atsakovės nesąžiningumą pirmosios instancijos teismas iš esmės susiejo su tariama jos pareiga domėtis savo skolininko kreditorių interesais, bet nevertino aplinkybių, susijusių su objektyviojo sąžiningumo kriterijaus nustatymu, t. y. kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, tame verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, šios aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, nesiaiškino kokius interesus patenkinti siekė atsiskaitymą pagal ginčijamą mokėjimo pavedimą gavusi atsakovė, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jai, kaip verslo subjektui, bei jos pačios kreditorių interesams. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs pačios ieškovės, kaip skolininkės, veiksmus nesąžiningais, nusprendė, kad, ginčijamam sandoriui atitinkant vienašalio sandorio sampratą, atsakovės sąžiningumas nagrinėjimu atveju nėra reikšmingas. Taigi apeliacinės instancijos teismas atsakovės, kaip su skolininku sudariusio sandorį trečiojo asmens, sąžiningumo iš viso nenustatinėjo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atsiskaitymas yra sutarties vykdymas, atitinkantis sandorio požymius, nes juo siekiama teisinių padarinių – užbaigti prievolinius teisinius santykius, t. y. panaikinti civilines teises ir pareigas. Todėl sutarties vykdymo veiksmai gali būti ginčijami, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui. Tačiau taip pat yra pažymėta, kad, sprendžiant dėl civilinei atsakomybei būtinos sąlygos – neteisėtų veiksmų – nustatymo, reikšminga atsižvelgti ne tik į mokėjimo veiksmo, kaip vienašalio sandorio, nuginčijimo priežastis, bet ir į sutartį, kurią vykdant šis veiksmas atliktas, t. y. vertinti jį platesniame kontekste.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių tėvystės, pripažintos savanorišku pareiškimu, nuginčijimą, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas aplinkybes ir ypač į tai, kad pati Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, jog tėvystės vaiko atžvilgiu nuginčijimas neprieštarauja vaiko interesams, taip pat į tai, kad egzistuoja realios galimybės nustatyti biologinį vaiko  tėvą, nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri, siekdama apginti vaiko interesus, turėtų spręsti dėl reikalavimo nustatyti tėvystę pareiškimo šioje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiai institucijai įstatymu nustatyta kompetencija imtis priemonių, kad būtų apsaugotos vaiko teisės, taip pat ir teisė žinoti savo tėvus. Todėl tuo atveju, kai vaiko tėvas ar motina nesiima reikiamų priemonių vaiko interesams apsaugoti, neužtikrina vaiko teisės žinoti savo kilmę, tokių priemonių privalo imtis ir užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Bylą nagrinėję teismai, neišnaudoję visų galimybių imtis priemonių nustatyti vaiko biologinį tėvą, pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas. Tuo atveju, jei vis dėlto nagrinėjamoje byloje nebūtų galimybės nustatyti vaiko biologinį tėvą, pareiškimu pripažintos tėvystės nuginčijimo klausimas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, įskaitant ir aplinkybę, kad, nuginčijus tėvystę, vaikas gali likti be tėvo ir prarasti materialinį išlaikymą.

_____

Nutartyje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą, kai tokias išlaidas patvirtinantis dokumentas pateikiamas teismui nepriėmus baigiamojo sprendimo dėl ginčo esmės, pasakyta, kad nagrinėjamos bylos atveju Plungės apylinkės teismas klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo sprendė rašytinio proceso tvarka, ieškovė nebuvo informuota apie posėdį, nebuvo skirtas bylos nagrinėjimas, o tik rašytinio proceso tvarka priimtas sprendimas už akių dėl skolos ieškovei iš atsakovės priteisimo. Dėl to pripažintina, kad nagrinėjamu atveju rašytinis bylos procesas buvo baigtas priimant sprendimą už akių, t. y. bylos šalims neturint realios galimybės iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti dokumentus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes teismo procesas dėl ginčo esmės net ir nevyko. Dėl to ieškovė turėjo pagrindą teikti savo prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo jau po Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. sprendimo už akių priėmimo. Byloje nustatyta, kad ieškovės UAB „Parida“ atstovo advokato prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo teisme buvo gautas 2020 m. kovo 26 d., kartu su prašymu pateikiant ir dokumentus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, toks klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą 

Back to top button