Naujausia LAT praktika nuo termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo iki garbės ir orumo gynimo bylų teismingumo, kai twitter paskyroje užsienio valstybės subjektas paskleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių atsiskaitymą tarp viešojo darbų pirkimo sutarties šalių padidėjus pirkimo objekto apimčiai, pasisakyta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga kaip įmanoma tiksliau apibrėžti pirkimo objektą nesumenksta tik dėl to, kad viešojo pirkimo sutartis bus vykdoma ne pagal fiksuotos kainos, o pagal fiksuoto įkainio kainodaros taisyklę, juolab kad Direkcija nei Pirkimo, nei teismo proceso metu nenurodė aiškios pozicijos, kodėl ji nagrinėjamu atveju, esant aiškiam pirkimo objektui ir mažai tikimybei pakisti jo kiekiui ir turiniui, įtvirtino būtent tokią kainodaros taisyklę. Tiekėjai jiems VPĮ suteikta teise ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus turi naudotis neperžengdami socialiai atsakingo ieškovo veiksmų ribų, nepažeisdami bendrųjų teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, savo veiksmais nepagrįstai nesukelti neigiamų padarinių kitiems asmenims ar visuomenei; socialiai atsakingo elgesio imperatyvas suponuoja atitinkamas tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teises ir pareigas, kurių vykdymas subordinuotas viešojo intereso apsaugai. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Pirkimo ir Sutarties nuostatas bei kontrahentų elgesį jos vykdymo metu, priėjo prie teisiškai nepagrįstų teisinių išvadų.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, pabrėžta, kad  CK 3.152 straipsnio 2 dalis ieškinio senaties termino pradžią sieja su paties asmens, įrašyto kaip vaiko tėvo, sužinojimo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjimo aplinkybių, suteikiančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės, momentu, todėl CK 3.152 straipsnio 3 nuostata, suteikianti mirusio vyro įpėdiniams teisę pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, taikytina tik tais atvejais, kai asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, mirė nepasibaigus CK 3.152 straipsnyje nustatytam terminui, ir aiškintina kaip įtvirtinanti asmens, įrašyto kaip vaiko tėvo, teisę laisvai apsispręsti dėl tėvystės, o įpėdiniai šią teisę gali įgyvendinti tik tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas iki asmens mirties dar nebuvo pasibaigęs. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat jis apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas nėra vien tik biologinės tikrovės konstatavimas, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Asmens apsisprendimo teisė prisiimti šias pareigas, o paaiškėjus aplinkybėms, kad vaiko gimimo įraše nurodyta biologinė tėvystė neegzistuoja, ginčyti ar neginčyti tėvystę, visų pirma yra susijusi su pačiu asmeniu, kuris yra įrašytas kaip vaiko tėvas. Dėl to įpėdiniai teisę ginčyti mirusio asmens tėvystę gali įgyvendinti tik tais atvejais, jeigu asmens valia dėl tėvystės nuginčijimo buvo susiformavusi iki tokio asmens mirties ir asmuo nespėjo įgyvendinti savo teisės, ir tik tuomet, kai ieškinio senaties terminas iki asmens mirties dar nebuvo pasibaigęs. Ši teisė yra neturtinė teisė, todėl įpėdiniai turi teisę ją įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu asmens valia jau buvo susiformavusi, tik dėl mirties jis nespėjo jos įgyvendinti.

_____

Nutartyje dėl vartotojo teisių, kurias pažeidė rangovas, gynimo pasisakyta, kad  įstatymų leidėjas teisiniu reguliavimu, įtvirtindamas pažeistų teisių gynimo būdus, užsakovui, kuris yra vartotojas, t. y. silpnesnė sutarties šalis, nustatė didelę pasirinkimo galimybę. Nors reikalavimai neatlygintinai pašalinti trūkumus, pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas sietini su žalos atlyginimo institutu, kadangi šių reikalavimų patenkinimas reiškia, kad asmuo gaus pajamų arba nepatirs išlaidų, jie yra specialūs pažeistų teisių gynimo būdai, kurie gali būti pareiškiami tik tais atvejais, kai asmuo, kurio teisės pažeistos, siekia arba ateityje imsis priemonių darbų trūkumams pašalinti. Reikalavimas atlyginti nuostolius, kaip dėl darbų trūkumų pažeistų teisių gynimo būdas, skirtingai nei minėti reikalavimai, kurie yra specialūs pažeistų teisių gynimo būdai, gali būti pareiškiamas ir tais atvejais, kai asmuo dėl jo teisių pažeidimo patyrė nuostolių, tačiau neketina šalinti darbų trūkumų, kadangi atlikus darbus su trūkumais sukurtas objektas tiek de facto (faktiškai), tiek de jure (teisiškai) gali būti naudojamas pagal paskirtį. teisinis reguliavimas, suteikiantis galimybę pasirinkti dėl statybos darbų trūkumų pažeistų teisių gynimo būdą, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad užsakovas negali rinktis skirtingų pažeistų teisių, kurios pažeistos dėl skirtingų darbų trūkumų, gynimo būdų, t. y. kad tais atvejais, kai, siekiant pašalinti konkretų statybos darbų trūkumą, pvz., pareiškiamas reikalavimas pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba, pvz., atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, negali būti reiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, kurių atsirado dėl kito (kitų) statybos darbų trūkumo (trūkumų).

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių apgaulės turinį, banko pareigą atskleisti visas svarbias aplinkybes klientui dėl paskolos naudingumo, banko įmokų (neigiamų palūkanų) skaičiavimo pabrėžta, kad teismų nustatytos aplinkybės pagrįstai ir teisėtai teismų buvo pripažintos nesudarančiomis pagrindo pripažinti, jog ieškovai sutartis su atsakove sudarė dėl atsakovės apgaulės, atsakovei tyčia nutylėjus sandoriui sudaryti reikšmingas aplinkybes dėl Šveicarijos frankų valiutos kurso galimo svyravimo. Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad nors atsakovės pateikta informacija galbūt ir nėra visiškai išsami, tačiau CK 1.91 straipsnio kontekste ji vertintina kaip pakankama, kad ieškovai galėtų suprasti galimą Šveicarijos frankų valiutos kurso svyravimą ir dėl to galimą galutinės kredito kainos padidėjimą. Teismų nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė savo veiksmais tyčia siekė suklaidinti ieškovus, sąmoningai nuslėpė itin reikšmingą sutartims sudaryti informaciją ir būtent tai lėmė ieškovų apsisprendimą sudaryti ginčo sutartis, papildomus susitarimus. Tačiau bylą nagrinėję teismai, darydami išvadą, kad neigiamų palūkanų taikymas, t. y. matematinis grąžinamos kredito įmokos ir neigiamų palūkanų sudėjimas, nėra galimas, nes tai prieštarautų kredito sutarties esmei ir jos atlygintinumui, iš esmės netyrė ir nevertino pagal CK 6.193 straipsnio taisykles ieškovų ir atsakovės sudarytų kredito sutarčių sąlygų, susijusių su palūkanų ir kredito įmokų apskaičiavimu ir mokėjimu. Įstatymas nedraudžia šalims susitarti dėl neatlygintino kredito suteikimo ar netgi dėl neigiamų palūkanų taikymo, todėl teismų išvada, jog net negali būti susitarta dėl neigiamų palūkanų, padaryta netinkamai aiškinant ir taikant aptartas CK normas.

_____

Kitoje nutartyje dėl rangos teisinių santykių ir įrodinėjimo proceso pasisakyta, kad  procesinius santykius dėl rašytinių įrodymų reglamentuoja CPK 197–203 straipsniai. Nors šiose teisės normose tiesiogiai nėra pasisakyta dėl to, ar tiriamojo mokslinio pobūdžio tyrimą ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje atlikęs atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo turi ar neturi atitikti objektyvumo ir nešališkumo reikalavimus, tačiau teisėjų kolegija nusprendė, kad procesinis santykis yra reglamentuojamas įstatymų, teisės spraga, kurią reikėtų užpildyti taikant analogiją, neegzistuoja. Vadovaujantis nurodytose proceso teisės normose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, sistemiškai aiškinant CPK normas, darytina išvada, kad ginčo procesinį santykį reglamentuojančios teisės normos nenustato, jog aptariamą tyrimą atlikusiam ir rašytinį įrodymą sukūrusiam asmeniui turi būti taikomi objektyvumo ir nešališkumo reikalavimai.

_____

Nutartyje dėl tarptautinio teismingumo taisyklių, kai Lietuvoje reziduojantis asmuo pareiškia ieškinį Rusijos Federacijos piliečiui dėl garbės ir orumo gynimo (nurodyta, kad atsakovas savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje paskleidė tikrovės neatitinkančią, ieškovo garbę ir orumą žeminančią žinią, taip pat neteisėtai panaudojo ieškovo atvaizdą) pabrėžta, kad  Dvišalė sutartis “Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ neįtvirtina specialiosios jurisdikcijos taisyklių, skirtų konkrečiai difamacijai, juo labiau difamacijai internete. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog visuomenėje besiklostantys santykiai, ypač kiek jie yra susiję su technologijų skvarba ir vis didėjančia jų reikšme visuomenės gyvenime, abejose susitariančiose valstybėse nuo Dvišalės sutarties sudarymo 1992 metais sparčiai progresavo, Dvišalės sutarties nuostatos vertintinos atsižvelgiant į šiuolaikinio gyvenimo realijas, naujas informacijos sklaidos ir vartojimo (prieinamumo) formas. Siekdamas maksimaliai veiksmingo ir susitariančiųjų valstybių gyventojams patogaus Dvišalės sutarties taikymo, kasacinis teismas pasisakė, kokie yra tarptautiniai standartai atitinkamoje srityje. Dėl interneto decentralizacijos bei menkų tokio pobūdžio deliktų sąsajų su vieta difamacijos ginčai yra labai palankūs teisiniam reiškiniui, vadinamajam forum shopping. Taip yra todėl, kad šio delikto esmę sudaro informacijos perdavimas iš esmės neribotoje informacinėje erdvėje. Internetu daromo delikto atveju paviešintos informacijos sklaida yra didelė, todėl teoriškai galbūt šmeižikiška informacija trečiųjų asmenų gali būti sužinota bet kur, kur yra interneto ryšys. Dėl šios priežasties ieškovas gali siekti pasirinkti maksimaliai jam palankų teismą, todėl tokiose bylose yra ypač svarbu atriboti atvejus, kada subjektas sąžiningai naudojasi teise į teisminę gynybą, nuo atvejų, kai jis siekia užsitikrinti maksimaliai palankų teisinį režimą bylinėtis ar turi kitų tikslų. Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad ieškovas Lietuvoje turi reputaciją, kuri yra saugotina. Tokią išvadą suponuoja ieškovo gyvenimo Lietuvoje faktas, trukmė, turimas prieglobsčio statusas (Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovui suteikė prieglobstį). Šios aplinkybės rodo, kad ieškovo buvimas Lietuvoje nėra atsitiktinis ar epizodinis, šioje šalyje ieškovas turi interesų. Vis dėlto byloje trūksta duomenų dėl to, ar jo reputacijai Lietuvoje galėjo būti padaryta žala – t. y. ar Lietuvoje buvo pakankama ginčo teiginių apie ieškovą sklaida, ar ji buvo tik nominali, teorinė. teisėjų kolegija konstatavo, kad teismai nesiaiškino, ar ieškovo reputacijai Lietuvoje galėjo būti padaryta žala (ar Lietuvoje buvo pasiekta pakankama informacijos sklaida), todėl nepagrįstai sprendė, jog Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti pateikto ieškinio.