Institucijos

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai: ką svarbu žinoti?

Nepilnamečiai – viena jautriausių ir pažeidžiamiausių visuomenės grupių. Jų vystymuisi ir asmenybės formavimuisi didelę įtaką daro ne tik vidiniai, tačiau ir išoriniai faktoriai – auklėjimas, aplinka, gyvenimo sąlygos ir kita. Žiniasklaidoje pasirodančios publikacijos, kai nepilnamečiai kaltinami padarę įvairaus pobūdžio nusikaltimus, susilaukia ypatingo visuomenės dėmesio, neretai stebimasi paskirtos bausmės griežtumu ar priešingai – atsakomybės lengvumu. Taigi, kuo ypatinga nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė? Pasakoja VU Teisės klinikos konsultantė Miglė Mackevičiūtė.

Nepilnametis baudžiamojoje teisėje

Visų pirma, nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės pagrindai yra taikomi asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sukakę 18 metų. Jei asmuo padarė nusikalstamą veiką būdamas nepilnamečiu, tačiau iki bylos nagrinėjimo teisme jam sukako aštuoniolika metų, asmuo bus teisiamas vadovaujantis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatomis.

Tiesa, tam tikrais atvejais, 18 metų riba gali būti išplėsta ir nepilnamečiu gali būti pripažintas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję iki 21 metų. Tai – ypatingi atvejai, kuomet teismas atsižvelgdamas į specialistų išvadas, socialinę brandą, asmens elgesį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus ir kitas aplinkybes pripažįsta, kad asmens branda prilygsta nepilnamečiui.

Migė Mackevičiūtė

Pavyzdžiui, vienoje Šiaulių apygardos teismo byloje, asmuo nusikalstamas veikas padarė sulaukęs 18 m. 5 mėn. tačiau buvo pripažintas nepilnamečiu. Jaunuolis gyveno su motina, broliais ir seserimis nakvynės namuose, jo dvasinis ir moralinis asmenybės brendimas nebuvo toks, kokį paprastai patiria kitas vaikas, gaunantis jo vystymosi sąlygoms būtiną dėmesį bei materialinį išlaikymą. Taigi, socialinės aplinkos vertinimas duoda pagrindą manyti apie nepakankamą asmens socialinę brandą.

Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad mažamečiai (asmenys iki 14 m.), nėra laikomi baudžiamosios teisės subjektais – asmenys pagal baudžiamąjį įstatymą atsako nuo 16 m., tačiau tam tikrais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 13 str. nurodytais pagrindais, asmenys gali atsakyti ir nuo 14 m.

Svarbu yra akcentuoti tai, kad kiekvienas asmuo bręsta skirtingai – tai reiškia, jog kelių asmenų, sulaukusių to paties amžiaus branda gali nebūti tapati. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta amžiaus riba yra orientuota į sociologinius, psichologinius ir kitus tyrimus, taip galima išvengti tam tikros didesnės diskriminacijos asmenų amžiaus klausimu.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės esmė

BK įtvirtintos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatos yra orientuotos į jaunų asmenų auklėjimą, grąžinimą į visuomenės gretas bei gyvenimo būdo keitimą. Visais atvejais siekiama, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtintos taisyklės būtų orientuotos į jaunų žmonių amžių, socialinę brandą, reakciją išorės poveikiams ir kita. Siekiama šalinti neteisėto elgesio priežastis, ugdyti asmenybę bei individualizuoti bausmę. Svarbu suprasti ir tai, kad minėtų tikslų turėtų siekti ne vien teismai, skirdami bausmes ar kitas poveikio priemones, bet ir visuomenė.

Kadangi nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė yra orientuota į asmens auklėjimą, visų pirma, vietoje bausmės turi būti sprendžiamas auklėjamųjų poveikio priemonių skyrimas. Auklėjamojo poveikio priemonėmis siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau, priešingai nei bausmė, kuri nepilnamečiam yra skiriama, kai kitos poveikio priemonės neatlieka savo tikslų, auklėjamojo poveikio priemonės yra orientuotos ne į asmens nubaudimą, o į asmens pataisymą, auklėjimą. Tai gali būti nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai, turtinės žalos atlyginimas ar pan.

Nepilnamečiams, palyginus su pilnametystės sulaukusiais asmenimis, yra gerokai išplėstos ir bausmės vykdymo atidėjimo ribos (plačiau BK 92 str.).

Laisvės atėmimo bausmės taikymas nepilnamečiams

Bausmių sistemoje nepilnamečiui gali būti skiriamos penkių rūšių bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir terminuotas laisvės atėmimas. Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pažymėjęs, jog nustatant nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimalų ir maksimalų dydžius, turi būti vadovaujamasi ne tik straipsnio, už kurį teisiamas nepilnametis sankcijoje nurodytomis ribomis, bet ir BK 91 str. 3 d., kurioje teigiama, kad, kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos straipsnio sankcijoje bei nuostata, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimt metų (BK 90 str. 5 d.). Neterminuota laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali būti skiriama.

10 metų terminas teismų praktikoje taikomas tik ypatingais atvejais, kai nustatoma, jog paskyrus švelnesnę bausmę ar mažesnį laisvės atėmimo laiką nebus pasiekti bausmės tikslai. Pavyzdžiui, nepilnametis asmuo, veikdamas bendrininkų grupe iš chuliganiškų paskatų, nužudė bejėgiškos būklės žmogų. Byloje buvo nustatyti tokie faktai: senyvo amžiaus nukentėjusysis buvo užkluptas netikėtai, smūgiuota buvo į įvairias kūno vietas, taip pat ir gyvybiškai svarbius organus. Teismas nuteisdamas nepilnametį asmenį, paskyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Nors yra labai svarbu atsižvelgti į asmens auklėjimą ir bausmės paskyrimą taip, kad būtų kuo mažiau neigiamai paveikta nepilnamečio asmenybė ar vystymasis, neišvengiama atvejų, kuomet yra paskiriama griežtesnė bausmė. Tačiau svarbu suprasti, jog jauno žmogaus nuteisimas laisvės atėmimo bausme veda prie recidyvo (pakartotinumo), o ne asmens auklėjimo ar pataisymo.

Apžvelgus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatas svarbu paminėti, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina aibę reikšmingų aplinkybių. Vertinama ne tik nepilnamečio branda, amžius, elgesys, bet ir nusikalstamos veikos pobūdis, jos padarymo aplinkybės, atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės ir pan. Visgi viešojoje erdvėje pasirodančios istorijos apie nusikaltusius nepilnamečius asmenis susilaukia ypatingos visuomenės reakcijos. Neretai yra akcentuojamos tik tam tikros bylos detalės, nesigilinant ar paliekant nuošaly kitas, kurios taip pat yra ypatingai svarbios ir turi reikšmę bausmės skyrimui. Tik tam tikrų aplinkybių akcentavimas, o kartais ir hiperbolizavimas duoda pretekstą skirtingų bylų palyginimams ar dvejonėms teisingumo reikšme.

Straipsnį parengė Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Miglė Mackevičiūtė. Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti individualią nemokamą konsultaciją, užduokite klausimą internetu arba užsiregistruokite į konsultaciją ( https://teisesklinika.lt/).

Back to top button