Paskelbtas septintasis metinis Konstitucinio Teismo veiklos pranešimas
Konstitucinis Teismas paskelbė septintąjį metinį veiklos pranešimą, kuriame apžvelgiama jo veikla 2020 metais.
2020-uosius Konstitucinio Teismo metus galima apibūdinti dviem žodžiais – istoriniai ir rekordų metai.
Rekordus aiškiai atspindi metų statistika: Konstituciniame Teisme 2020 metais gauta 248 kreipimaisi, išspręstas 239 kreipimųsi priimtinumo klausimas. Priimta rekordiškai daug Konstitucinio Teismo aktų – net 216 (ankstesniais metais didžiausias jų skaičius buvo 90). 2020 metais priimta ir daugiausia per pastaruosius penkerius metus nutarimų – aštuoniolika, tarp jų – pirmieji du nutarimai bylose pagal individualius konstitucinius skundus. Iš viso buvo įvertinta 30-ies teisės aktų atitiktis Konstitucijai. Dauguma jų, net 26 teisės aktai ar jų dalys, pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, ir tai dar vienas rekordas, palyginti su ankstesniais metais.
Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, pasaulį stabtelėti privertusi COVID-19 pandemija, šalies politinio gyvenimo peripetijos ir iki tol neregėtas gautų prašymų kiekis ne tik neparalyžiavo Konstitucinio Teismo, bet, priešingai, paskatino jį susitelkti ir dirbti dar intensyviau. Jo manymu, istoriniais Konstituciniam Teismui 2020 metus galima vadinti dėl keleto priežasčių: „Visų pirma dėl jo jurisprudencijos plėtros, kuri ne pirmą kartą skatina Lietuvos konstitucinės teisės mokslo raidą. Istoriniu laikyčiau Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą, kuris verčia iš naujo rašyti konstitucinės teisės vadovėlius. Jame pirmą kartą aiškiai išdėstyta konstituciškai reikšmingų aktų hierarchija, išskiriant tris pamatinius šiuolaikinės Lietuvos valstybės konstitucinius aktus – 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo“ ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad šie aktai yra pirminiai Lietuvos konstitucinės teisės šaltiniai, jie niekada negali būti pakeisti ar panaikinti.“ Šiame nutarime taip pat pabrėžta, kad Konstitucijos požiūriu Lietuvos valstybės pamatiniai konstituciniai aktai yra ikikonstitucinio ir net virškonstitucinio pobūdžio, nes juose įtvirtinti pamatiniai Lietuvos konstitucinės santvarkos principai – nepriklausomybė ir demokratija, nuo kurios neatsiejamas prigimtinis žmogaus teisių ir laisvių pobūdis, yra nepakeičiami ir negali būti panaikinti net referendumu.
2020 metai yra istoriniai, pasak D. Žalimo, ir dėl to, kad jais buvo patenkintas pirmasis individualus konstitucinis skundas. Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Architektų rūmų įstatymo nuostatos dėl atestuotų architektų, nesiverčiančių šia profesine veikla, privalomos narystės Lietuvos Respublikos architektų rūmuose pripažintos pažeidžiančiomis konstitucinę asociacijų laisvę.
„Taip pradėjo skleistis 2019 metais įtvirtinto individualaus konstitucinio skundo instituto potencialas: šis institutas tampa ne tik veiksminga priemone konkretaus asmens konstitucinėms teisėms ginti, bet ir suteikia galimybę kiekvienam asmeniui realiai keisti šalies teisės sistemą bei mažina peticijų Europos Žmogaus Teisių Teismui kiekį. Bene ryškiausiai toks individualaus konstitucinio skundo instituto potencialas atsiskleidė jau priėmus Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą, kuriuo patenkintas antrasis individualus konstitucinis skundas, susijęs su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu nutraukus teisės pažeidimo bylą, ir sudarytos prielaidos ateityje išvengti atitinkamų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų“, – teigia D. Žalimas.
Su visais 2020 metais Konstitucinio Teismo priimtais nutarimas išsamiau galima susipažinti šio metinio pranešimo 3 skyriuje, kuriame apžvelgiama pernykštė Konstitucinio Teismo jurisprudencinė veikla.
Apibendrindamas praėjusių metų Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, D. Žalimas išskyrė kelias nerimą keliančias teisėkūros ir teisės taikymo veiklos tendencijas. Pirma, kaip ir pastaraisiais metais, nėra prielaidų kalbėti apie gerėjančią teisėkūros kokybę.
„Greičiau priešingai – būtų galima teigti, kad ji prastėja, kartu prastėjant ir teisėkūros subjektų vidinei prevencinei teisės aktų projektų konstitucingumo kontrolei. Šią tendenciją liudija ne tik augantis Konstitucinio Teismo antikonstituciniais pripažįstamų teisės aktų skaičius, bet ir jų pripažinimo antikonstituciniais priežastys ir aplinkybės: teisinio reguliavimo neaiškumas, neįmanomas įgyvendinti teisinis reguliavimas, valstybės valdymo klausimo sprendimas Seimo protokoliniu nutarimu. Antra, iš kai kurių pernai priimtų Konstitucinio Teismo nutarimų matyti, kad ordinariniai teismai ir jų savivaldos institucijos ne visada taiko Konstituciją ir ja vadovaujasi“, – pažymi Konstitucinio Teismo pirmininkas.
D. Žalimas išskiria ir dar vieną aspektą, dėl kurio Konstitucinio Teismo veikla 2020 metais buvo ypač įsimintina – tai Konstitucinio Teismo patirtas politinis spaudimas, susijęs su laiku neįvykusia Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija ir kai kurių politikų mėginimais perkelti savo atsakomybę dėl to ant Konstitucinio Teismo teisėjų pečių.
„Tokio spaudimo akivaizdoje Konstitucinis Teismas pademonstravo išskirtinę vienybę, pirmą kartą savo istorijoje išplatindamas pareiškimą, kuriame paragino politikus susilaikyti nuo veiksmų, keliančių grėsmę konstituciniam valdžių padalijimo principui ir teismų nepriklausomumui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pradėtos skleisti abejonės dėl jo sudėties ir priimamų sprendimų legitimumo vertintinos kaip nepagrįstos, nes pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas turi veikti nepertraukiamai. Todėl naujų Konstitucinio Teismo teisėjų nepaskyrimas laiku negali paralyžiuoti Konstitucinio Teismo veiklos, ir Konstitucinio Teismo įstatyme yra atitinkamos nuostatos, laiduojančios kadenciją baigusių teisėjų (įskaitant pirmininką) įgaliojimų tęstinumą, kol į jų vietą nėra paskirti nauji teisėjai. Beje, įtaką Konstituciniam Teismui ir atskiriems jo teisėjams mėgino daryti ir kai kurie teisininkai, turėję interesų tam tikrose konstitucinės justicijos bylose ar padėję pareiškėjams pateikti prašymus Konstituciniam Teismui“, – pabrėžia D. Žalimas.
Metiniame 2020 metų veiklos pranešime apžvelgiama ir kita Konstitucinio Teismo veikla. Tarptautinio bendradarbiavimo srityje 2020 metai buvo įsimintini dėl naujo iššūkio. Tai – konstitucinių teismų panaudojimas naikinant europines teisės viršenybės, demokratijos ir žmogaus teisių vertybes. Turėtų būti ypač neramu, kad tai vyksta Lietuvos kaimynystėje. Šį kartą Baltarusijos konstitucinis teismas tapo diktatūros įrankiu, turėjusiu legitimizuoti suklastotus prezidento rinkimus ir masines represijas prieš šalies pilietinę visuomenę. Be abejo, paminėtinas ir Rusijos konstitucinis teismas, palaiminęs autoritarinį režimą įtvirtinančias šalies konstitucijos pataisas.
„Pagal savo gebėjimus ir kompetenciją prisidedame prie šių šalių pilietinės visuomenės atstovų pastangų siekti demokratinių permainų. Dėl to atsirado mano ekspertinė nuomonė dėl Baltarusijos konstitucinio teismo veiklos, parama naujos demokratinės Baltarusijos Respublikos konstitucijos rengimui, iniciatyvos taikyti sankcijas Baltarusijos konstitucinio teismo teisėjams ir šalinti Baltarusijos bei Rusijos konstitucinius teismus iš Europos konstitucinių teismų konferencijos“, – sako D. Žalimas.
Nors dėl COVID-19 pandemijos teko apriboti tiesioginį bendravimą, 2020 metais Konstitucinis Teismas daug dėmesio skyrė visuomenės teisiniam švietimui: išleista individualių konstitucinių skundų priimtinumo apžvalga, turinti padėti išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų pateikiant tokius skundus Konstituciniam Teismui, naujas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų rinkinys, turintis padėti suvokti jurisprudencinės Konstitucijos fenomeną, tobulinta interneto svetainė ir kt. Konstitucinio Teismo veiklos ir ypač atvirumo visuomenei rezultatas – dar labiau išaugęs visuomenės pasitikėjimas juo, ypač jei lyginsime su kitomis valstybės institucijomis ar teismais.
„Taigi ir po man tekusių papildomų metų eiti šias pareigas galiu didžiuodamasis pakartoti, kad palieku Konstitucinį Teismą kaip europinę, modernią, tvirtą autoritetą šalyje ir pasaulyje turinčią, visuomenei atvirą instituciją. Tikiuosi, kad negrįžtamai praeityje lieka tam tikru laikotarpiu buvęs uždarumas ir abejingumas visuomenei, nepagrįstos ir keistos privilegijos, nerašytos paprotinės taisyklės, išorinė priežiūra ir kontrolė, vertybiškai neutralus tarptautinis bendravimas“ – sako Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas.
Visą metinį Konstitucinio Teismo 2020 metų veiklos pranešimą galima rasti čia.
Konstitucinio Teismo informacija
