Komentarai

E. Šileikis. Kandidato V. Mizaro skyrimo teisėju vilkinimas: procedūros idealo fikcija

Civilinės teisės profesorius ir advokatas Vytautas Mizaras, kuris  Seimo Pirmininkės 2021  m. vasario 4 d. potvarkiu Nr. PP-26 ir  tą dieną registruotu Seimo nutarimo projektu Nr. XIVP-201 siūlomas kandidatu į Konstitucinio Teismo teisėjus, gali būti:

– arba gerbiamas ir mylimas dėl jo šilumos ir ramybės,

– arba nemėgstamas ir kritikuojamas dėl jo perdėto mandagumo ir korektiškumo.

Trečio varianto nėra, nebent juo pagal Seimo statutą būtų laikomas Seimo narių „susilaikymas balsuojant“, taigi nebalsavimas nei „už“ nei „prieš“.

Tokiame kontekste svarbu tinkamai įžvelgti, kokios „konstitucinės vertybinės koordinatės“ ar „konstitucinių principų hierarchijos“ lemia du ypatingus Seimo veikimo, kurio reikalauja Konstitucija,  sąstingio aspektus:

1) Seimas, kuris 2021 m. kovo 10 d. susirinko  į pavasario sesiją, per pirmąsias sesijos savaites nepradeda ir nebaigia minėto kandidato skyrimo teisėju procedūros, taigi neįgyvendina Seimo statuto trisdešimt antro skirsnio „Konstitucinio Teismo […] teisėjų […] kandidatūrų svarstymas, jų skyrimas“ nei pirminio bendresnio  kandidatūros pristatymo ir aptarimo Seimo posėdyje būdu, nei konkretesnio nagrinėjimo Teisės ir teisėtvarkos komitete ar Seimo narių frakcijose forma, juo labiau galutinio balsavimo pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto rekomendaciją lygmeniu;

2) kol ta procedūra nebaigta paskiriant kandidatą teisėju, toliau daugiau negu dvylika mėnesių diskredituojamas ir šiurkščiai pažeidžiamas konstitucinis devynių metų teisėjavimo Konstituciniame Teisme trukmės principas tuo aspektu, kad Konstitucinio Teismo teisėjo ir kartu pirmininko pareigas eina tas Seimo 2011 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. XI-1274 pagal Konstituciją „tik“ devyniems teisėjavimo metams paskirtas teisėjas, kurio „teisėjavimo kadencija“ baigėsi 2020 m. kovo „trečiąjį ketvirtadienį“ (žr. Konstitucinio Teismo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį) ir pagal paprastą nurodytą įstatymą mįslingai neterminuotai prasitęsė, kai į jo „vietą“  Seimas 2020 m. balandžio 21 d.  nepaskyrė kandidatės Ingridos Danelienės (net 59 Seimo nariams balsavus „prieš“ ir 20 parlamentarų susilaikius, kai tik 41 Seimo narys balsavo „už“) [1], kurią ankstesnis Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pasiūlė 2019 m. gruodžio 19 d. (tą dieną registruotas Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-4375), o 2021 m. sausio 14 d.  – kandidato Andriaus Kabišaičio, kurį minėtas Viktoras Pranckietis pasiūlė 2020 m. birželio 4 d. (tą dieną registruotas Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-4931).    

Šiame kontekste minėto Seimo 2011 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XI-1274 nuostata „paskirti […] Konstitucinio Teismo teisėju devyneriems metams [paryškinta mano – E.Š.]“ atspindi  apgailėtinai „netoliaregišką“ įsivaizdavimą ir „norminį efektą“ 2021 m. kovo mėnesio kontekste. Jau geriau Seimas 2011 m. nebūtų tame nutarime įrašęs žodžių „devyneriems metams“ arba juos 2021 m. kovo 10 d. pakeitęs žodžiais „dešimčiai metų“.

Visa tai galima bandyti suvokti ir paaiškinti įvairiausiais Konstitucinio Teismo įstatymo, kuris yra paprastas ir nėra konstitucinis, 4 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurios numato kadenciją baigusio teisėjo įgaliojimų prasitęsimą,  išaiškinimais ar išvedžiojimais ir tam skirtais „metodologiniais žongliravimais“.

Tos mįslingos ir pernelyg lanksčios minėto 1993 m. Seimo priimto Konstitucinio Teismo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos iš principo yra trys: (1) „kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio trečiasis ketvirtadienis“, (2) „ne vėliau kaip prieš tris mėnesius [paryškinta mano – E.Š.]  iki eilinės teisėjų kadencijos pabaigos“ [turi būti pateiktos naujų teisėjų kandidatūros], (3) „nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas“.

Deja, ne tiek pacituotas reglamentavimas, kiek jo kontraversiškas mokslinis politinis interpretavimas skatina ir verčia bandyti suvokti ir paaiškinti minėto Seimo neveikimo ir Vytauto Mizaro kandidatūros nesvarstymo (nebalsavimo dėl jos) 2021 m. kovo 10-26 d. fenomeną. Tai galima daryti dvejopai:

pirma, pagal politinius revanšizmo idealus tuo aspektu, dabartinis Seimas demonstratyviai atsilygina ankstesnės kadencijos Seimui, kuris tą patį darė (nieko nedarė) 2020 m. kovo 10 d. prasidėjusios sesijos pradžioje, kai „trečiąjį ketvirtadienį“ baigėsi trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kadencija, kuri dėl laiku nepaskirtų naujų teisėjų pagal minėtą paprastą įstatymą prasitęsė, o dviem teisėjams net labai prailgėjo (gerbiamam prof. Gediminui Mesoniui net aštuoniais mėnesiais), kai juos pakeitė naujai išrinkto Seimo 2021 m. sausio 14 d.  šiaip ne taip (po Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojų ir net  Respublikos Prezidento paraginimų) paskirti nauji teisėjai (gerbiama Giedrė Lastauskienė ir gerbiamas Algis Norkūnas); 

antra, pagal tuos teisinius visuomenės ilgalaikio susipažinimo su kandidatu idealus, kuriuos viešoje erdvėje ir privačiuose kolegiškuose pokalbiuose atskleidžia gerbiamas MRU profesorius Vytautas Sinkevičius, kuris atitinkamai dalyvavo rengiant Konstituciją ir minėtą paprastuoju įstatymų esantį Konstitucinio Teismo įstatymą, ir jam solidariai pritariantys jo kolegos.

Abu paaiškinimo variantai, šių eilučių autoriaus nuomone, ydingi ir nepriimtini Konstitucijos lygmenyje. Kodėl?

Pirmasis variantas ydingas tuo aspektu, kad skiriasi teisinės situacijos 2020 m. kovo ir 2021 m. kovo viduryje ir pabaigoje (ir skirsis tų bei šių metų balandyje ar gegužėje), kai teisėjavimo kadenciją baigusių trijų teisėjų ar tik vieno teisėjo  įgaliojimai yra prasitęsę tik kelioms savaitėms (ar keletui mėsių) ir net dvylikai mėnesių (ištisiems metams!).

Be to, skiriasi Lietuvos ir Europos Sąjungos medicininis teisinis patyrimas, kuris buvo tik pradėtas kaupti 2020 m. kovą ir yra nepalyginti labiau išvystytas 2021 m. kovą, reaguojant į pandemijos grėsmę (Lietuvoje 2020 m. kovą planuoto ir kitose valstybėse įvesto karantino ar nepaprastosios padėties kontekste).

Todėl politinis revanšizmas, kaip analogiškas demonstratyvus neveikimas  Konstitucinio Teismo  teisėjų ar teisėjo skyrimo procedūros vilkinimo būdu, yra konstituciškai netoleruotinas politinis infantilizmas 2021 m. kovo 10-26 d., jei tuo bandoma teisintis (legalizuotis) esą analogišku Lietuvos parlamentarizmo sąstingiu 2020 m. kovo 10 d. prasidėjusios tuometinės pavasario sesijos pirmosiomis savaitėmis.  

Šių eilučių autoriaus, kuris praeitų metų publikacijomis ir jose pažymėtu karantino veiksniu („rizikos faktoriumi“) iš dalies pateisino minėtą Seimo neveikimą 2020 m. kovą ir balandžio pradžioje[2], oponentai ir kritikai turėtų ne tik stebėtis, kodėl kitose publikacijose nenuosekliai kritikuojamas ir analogiškai nepateisinamas dabartinio naujo Seimo panašus neveikimas paskutinėmis rudens sesijos dienomis 2021 m. sausio pradžioje[3], bet ir gebėti korektiškai įžvelgti minėtą teisinių medicininių situacijų netapatumą 2020 m. ir 2021 m. kovą ar balandžio pradžioje.

Antrasis variantas ydingas tuo aspektu, kad gerb. prof. Vytautas Sinkevičius ar kiti (tebūnie ne visi) MRU kolegos populiarina ir propaguoja  visuomenės ilgalaikio susipažinimo su kandidatu idealus, kurie grindžiami ne Konstitucija ir joje įtvirtintu devynių metų teisėjavimo Konstituciniame Teisme trukmės principu, bet:

a) nurodytomis Konstitucinio Teismo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios 1993–2017 m. kontekste suponuoja, kad paprastai tam tikrų metų maždaug gruodžio viduryje turi būti pateikti visi trys kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus tam, kad Seimas per tris mėnesius  juos paskirtų teisėjais iki kitų metų kovo vidurio, kai „trečiąjį ketvirtadienį“ baigiasi trijų teisėjų kadencija. Antai Seimas, tarsi taupydamas dokumentams skirtą popierių, vienu teisės aktu (o ne trimis atskirais teisės aktais), t. y. 2002 m. kovo 5 d. nutarimu, kuris įsigaliojo tų metų kovo 19 d., paskyrė Armoną Abramavičių, Zenoną Namavičių ir Kęstutį Lapinską Konstitucinio Teismo teisėjais, o jų kandidatūros buvo iš anksto pateiktos (tikėtina atitinkamą 2001 m. gruodžio mėnesio dieną);

b) politine teisine tradicija tuo aspektu, kad 1995–2017 m. raida tarsi nuosekliai įtvirtino nerašytinę normą taisyklę, kad paprastai praeina trys mėnesiai nuo tos gruodžio vidurio dienos, kai Seimui rudens sesijos pabaigoje pateikiami visi trys kandidatai į Konstitucinio Teismo teisėjus, iki tos kitų metų kovo dienos, kai jie pavasario sesijos pradžioje skiriami teisėjais. Esmės esą nekeičią iki šiol vienintelė ir netgi su pačiu prof. Vytautu Sinkevičiumi tiesiogiai susijusi parlamentarizmo raidos išimtis, kai Seimas 1999 m. vasario (o ne kovo) 11 d. paskyrė Stasį Stačioką (tuometinį Seimo narį), Egidijų Kūrį ir Vytautą Sinkevičių Konstitucinio Teismo teisėjais. Apie tai abstrakčiai, bet neatsitiktinai ir pabrėžtinai užsiminė prof. Egidijus Kūris savo rezonansiniame interviu apie dangaus karalystės atėjimo ir Seime niekaip nepabaigiamos trijų Konstitucinio Teismo teisėjų rotacijos varžymąsi greičio (laiko) lygmenyje[4].

Taigi esminis konceptualus to trijų mėnesių idealo, dėl kurio esą galima ir net derėtų užtęsti (vilkinti)  prof. Vytauto Mizaro kandidatūros svarstymą, giluminis kausimas yra toks: kam reikalingi ir būtini tie trys mėnesiai. Minėti garbūs MRU kolegos, kiek šių eilučių autorius pamena,  atsako ar yra linkę atsakyti vienareikšmiškai: visuomenei susipažinti.

Tokį idealą būtų galima suprasti ir pateisinti, jei Konstituciją leistų Seimo Pirmininkei, Aukščiausiojo Teismo pirmininkei ir Respublikos Prezidentui teikti Seimui tokias Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, kurios visuomenei ir jos dalimi esančiai teisininkų bendruomenei beveik nežinomos ir todėl esą būtinas tris mėnesius trunkantis visuomenės susipažinimas ar apsipratimas su jomis.

Tačiau Konstitucija ir net Konstitucinio Teismo įstatymas suponuoja ir reikalauja, kad: a) nebūtų teikiami visuomenei nežinomi kandidatai, su kuriais visuomenė ir kartu teisininkų bendruomenė pradėtų susipažinti tik nuo kandidatūrų pateikimo dienos; b) būtų teikiami tik tokie nepriekaištingos reputacijos kandidatai, kurie plačiai žinomi dėl jų ne trumpesnės negu dešimties metų profesinės veiklos (teisėjavimo, dėstymo ir mokslinio tyrinėjimo, advokatavimo); c) kandidatūros teikimo dieną negali būti esminių nežinomybių, kas ir kur bei  ką reikšmingo nuveikė pastaruosius ne mažiau negu dešimt metų, teisėjaudamas, dėstydamas ir moksliškai tyrinėdamas, advokataudamas.

Pažymėtina, kad, Seimo Pirmininkei 2021  m. vasario 4 d. potvarkiu Nr. PP-26 ir  tą dieną registruotu Seimo nutarimo projektu Nr. XIVP-201 pateikus Vytautą Mizarą kandidatu į Konstitucinio Teismo teisėjus, tą pačią ir kitą dieną nei Vilniaus universitete, nei Lietuvos advokatūroje ar autorių teisių gynimą koordinuojančioje Kultūros ministerijoje iš principo nebuvo ir negalėjo būti poreikio pradėti tris mėnesius trunkantį „visuomeninį susipažinimą“ su siūlomo profesoriaus ir advokato biografija, monografijomis, vadovėliais ar kitokia veikla. Galbūt to reikia specialioms įgaliotoms slaptosioms tarnyboms, tačiau jos negali būti tapatinamos su visuomene ir negali rinkti galimus kandidatą „kompromituojančius duomenis“ ištisus tris mėnesis.  

IŠVADOS

Nei generalinio prokuroro, nei Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar kito Konstitucijoje nurodyto pareigūno, kuris siejamas su teisinio išsilavinimo, profesinio patyrimo bei nepriekaištingos reputacijos turėjimo reikalavimais, kandidatūra pagal Konstituciją nėra ir negali būti siejama su vieno mėnesio ar trijų mėnesių privalomu laikotarpiu „visuomenei susipažinti“, jei nėra ir negali būti rengiami kandidato, kuris nedalyvauja ir negali dalyvauti politiniame procese (Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimuose),  „susitikimai su visuomene“ bibliotekose, muziejuose, kino ar dramos teatruose.

Absurdiška bandyti konceptualiai sukurti ir pagrįsti išimtį, taikomą  tik kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus kandidatūroms, kurios pagal Konstituciją turi būti pakankamai žinomos suinteresuotai visuomenei jų pateikimo Seimui dieną.

Konstitucija ir net Konstitucinio Teismo įstatymas neužkerta kelio  ir sudaro prielaidas tam, kad Seimas pratęstos ar net nepratęstos rudens sesijos pabaigoje (atitinkamų metų gruodžio pabaigoje ar kitų metų sausio pradžioje) paskirtų tuos naujus Konstitucinio Teismo teisėjus, kurių kandidatūros buvo pateiktos Seimui vos prieš savaitę ar dvi savaites. Paskirti teisėjai per likusį laiką iki jų priesaikos ir naujų pareigų ėjimo pradžios dienos gali tinkamai pasiruošti, pvz., persikelti nuolat gyventi į Vilnių (pvz., iš Zujūnų) arba įsikurti arčiau Konstitucinio Teismo būstinės, į ją gabenti (persinešti) reikalingas knygas ar kitus asmeninius daiktus tam, kad darbo kabinete pirmą darbo dieną nieko netrūkto (ar trūktų kiek galima mažiau).

Suabsoliutintu trijų mėnesių terminu grindžiamas visuomenės susipažinimo su Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūromis idealistinis įsivaizdavimas sudaro ydingas ir grėsmingas prielaidas susidaryti situacijoms, kurios:

 a) kiltų ar kilo (kils), kai Seimui uždelsus ir vėluojant Konstitucinio Teismo teisėju paskirtas advokatas ar minėta advokatė Giedrė Lastauskienė, kaip pažymėjo prof. Egidijus Kūris minėtame rezonansiniame interviu, per kelias dienas ar net vieną dieną turėtų kažkaip suspėti išstoti iš advokatūros (gauti tai patvirtinančius dokumentus) tam, kad galėtų artimiausiame Seimo posėdyje prisiekti ir pradėti eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas (tai gali nutikti advokatui Vytautui Mizarui);

b)  beveik utopinės pagal teritoriją didesnėje valstybėse (pvz., Lenkijoje ar Vokietijoje arba JAV), kur siūlomi kandidatai iki tol paprastai nuolat nedirba ir negyvena valstybės sostinėje ar tame mieste, kuriame įsikūrusi konstitucinės justicijos institucija, taigi negali per dieną ar dvi dienas iš Krokuvos ar Lodzės sklandžiai ir tinkamai persikelti dirbti į Varšuvą, kur veikia Lenkijos Konstitucinis Tribunolas,  ar iš Berlyno į Karlsruhe, kur veikia Vokietijos Federacijos Konstitucinis Teismas;

Anksčiau ar vėliau Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėju galėtų ir turėtų būti skiriamas Klaipėdoje ar Telšiuose arba Marijampolėje  gyvenantis ir dirbantis pasiūlytas asmuo, kuris objektyviai negalėtų per dvi ar tris dienas po paskyrimo ir prisaikdinimo sklandžiai ir tinkamai persikelti į Vilnių tam, kad čia pradėti visu pajėgumu nuolat dirbti Konstituciniame Teisme. Toks pasiūlytas asmuo turėtų būti skiriamas Konstitucinio Teismo teisėju prieš mėnesį ar du mėnesius iki jo įgaliojimų numatomos pradžios, nelaukiant, kol įsivaizduojama mistinė visuomenė baigs tris mėnesius trunkantį susipažinimą su jo kandidatūra.

Konceptualus bandymas ilgalaikiu tris mėnesius trunkančiu „plačiosios“ visuomenės susipažinimu paaiškinti ir pateisinti Seimo 2021 m. kovą prasidėjusioje pavasario sesijoje vilkinamą Seimo Pirmininkės 2021 m. vasario 4 d. pasiūlyto kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus prof. Vytauto Mizaro svarstymo ir skyrimo procedūrą  yra idealistinė teisinė fikcija, turinti teisinio absurdo požymių. 

Absurdas tik didės, jei trys mėnesiai bus toliau pedantiškai tiksliai skaičiuojami nuo minėto Seimo Pirmininkės 2021  m. vasario 4 d. potvarkio Nr. PP-26  (tą dieną registruoto Seimo nutarimo projekto Nr. XIVP-201) taip, kad visuomenei per tris mėnesius esą pagaliau užtektinai susipažinus su profesoriaus ir advokato bei garbės konsulo Vytauto Mizaro kandidatūra, šis kandidatas galėtų būti Seimo posėdyje paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju (ir kitą ar dar kitą dieną Seimo artimiausiame posėdyje prisiekti) maždaug 2021 m. gegužės 3 ar 4 dieną, tuo užbaigiant dabartinio Konstitucinio Teismo pirmininko daugiau nei dešimties metų ir vieno mėnesio „teisėjavimo kadenciją“, nenumatytą Konstitucijoje ir liūdnai įsiterpsiančią į Lietuvos konstitucinės teisės istoriją.

Dr. Egidijus Šileikis yra VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros profesorius


[1] https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/seimas-atmete-visus-tris-kandidatus-i-konstitucini-teisma.d?id=84099865

[2] http://www.teise.pro/index.php/2020/03/21/e-sileikis-ar-triju-teiseju-punktualus-paskyrimas-svarbiau-nei-ju-ir-seimo-nariu-bei-seimo-kanceliarijos-darbuotoju-sveikata-ir-gyvybe/

[3] https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/konstitucijos-sargu-skyrima-atidejo-ir-naujas-seimas-teisininkas-pasipiktino-kad-tyciojamasi-is-svarbiausio-istatymo-56-1434422

[4] https://www.delfi.lt/news/daily/law/egidijus-kuris-atrodo-dangaus-karalyste-ateis-greiciau-nei-ivyks-kt-teiseju-rotacija.d?id=85724375

Back to top button