Naujausia LAT praktika civilinėse bylose apie vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų vaidmenį šeimos ginčuose ar sutarčių teisę

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija byloje dėl antstolio veiksmų šiam nurašant lėšas iš turto, kuriam taikytas turto areštas baudžiamojo proceso tvarka, aiškinimo ir taikymo, pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK 689 straipsnio 5 dalį, nes, esant duomenų apie skolininko lėšų areštą BPK nustatyta tvarka, antstolio nurodymas priverstinai nurašyti skolininko lėšas turėjo būti sustabdytas ir nevykdomas. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad, esant pritaikytam lėšų areštui baudžiamojo proceso tvarka, yra galimas apribotų lėšų nurašymas, netinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Kadangi nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl lėšų išieškojimo tvarkos, o iki 2020 m. sausio 1 d. galiojęs CPK 755 straipsnis reglamentavo tik teismo nuosprendžio, nutarties ar nutarimo dėl konfiskuoto turto realizavimo tvarką, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos, tai nagrinėjamu atveju šis iki 2020 m. sausio 1 d. galiojęs CPK 755 straipsnis negalėjo būti taikytas.

_____

Nutartyje dė antstolio civilinės atsakomybės pakartota, kad sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta ir ieškovas šių aplinkybių neginčija, kad ieškovas su antstoliu nebendradarbiavo, vykdymo proceso eiga aktyviai nesidomėjo, jokių dokumentų, prašymų neteikė, antstolio veiksmų neskundė. Be to, ieškovas taip pat yra savo darbdavės atstovas, jis pats vykdė išskaitas iš savo darbo užmokesčio, o darbo užmokesčio likusią po išskaitų dalį pervesdavo į banko sąskaitą, žinodamas, kad ji yra areštuota, o joje esančios lėšos nurašomos per PLAIS. Toks ieškovo elgesys, kai jis, tinkamai informuotas apie pradėtą vykdymo procesą ir žinodamas apie jam taikomas priverstinio vykdymo priemones, nebendradarbiauja su antstoliu, neatsiskaito su išieškotoju, negali būti vertinamas kaip sąžiningas. Tokiu būdu pats ieškovas, nesiekdamas bendradarbiauti ir kiek įmanoma veiksmingiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, savo veiksmais apsunkino savo padėtį.  Nagrinėjamu atveju nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios antstolio deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos.

_____

Nutartyje dėl preliminariojoje sutartyje nustatytų netesybų priteisimo pabrėžta, kad patirtus nuostolius vertinant kaip negautas pajamas arba patirtas išlaidas (turto sumažėjimą), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai. Preliminariosios sutarties 4.4 punkto nuostatoje, įtvirtinančioje sąlygos dėl dalių atpirkimo įtraukimą būsimojoje pagrindinėje sutartyje, nurodyta, kad pareiga atpirkti akcijas atsakovui atsiras, jei pirkėjas pateiks pardavėjui raštišką reikalavimą. Taigi, net ir sudarius pagrindinę sutartį ir į ją įtraukus nurodytą sąlygą, pareigai atpirkti akcinio kapitalo dalis atsirasti būtina dar viena sąlyga – pirkėjo raštiškas reikalavimas. Toks reikalavimas priklausytų nuo pirkėjo valios ir (ar) kitų aplinkybių. Taigi Preliminariojoje sutartyje nurodyta pagrindinės sutarties, kuri liko nesudaryta, sąlyginė nuostata dėl akcinio kapitalo dalių atpirkimo negali būti tinkamas pagrindas skaičiuoti pardavėjo nuostolius dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nes tokių pajamų tikimybė yra sąlyginė, o galbūt prarastos galimybės piniginė vertė pagrįsta ne realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis.    

_____

Byloje dėl rangovo pareigos vykdyti statybos darbus pagal statinio techninį projektą pasisakyta, kad apeliacinės instancijos teismas tyrė ir vertino subrangovės veiksmų atitiktį techniniam projektui, šį klausimą kėlė ieškovė apeliaciniame skunde, todėl tai nėra apeliacinio skundo ribų peržengimas. Neišnagrinėjęs šio klausimo, apeliacinės instancijos teismas nebūtų įvertinęs visa apimtimi apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrįstumo. Teismai sprendė ginčą ne dėl projekto dalies vadovo D. K. atsakomybės, o dėl rangovės atsakomybės, lemiančios rangovės ir jos draudikės prievolę atlyginti žalą. Teismai nesprendė ir nepasisakė tiesiogiai dėl D. K. teisių ir pareigų atsiradimo, pakeitimo ar panaikinimo. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismai pažeidė CPK 266 straipsnio nuostatas.

_____

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra verslininkės, turėjusios vienodas galimybes derėtis dėl Sutarties sąlygų ir turėjusios teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Byloje nenustatyta, kad Sutarties sudarymo metu ieškovė būtų buvusi priklausoma nuo atsakovės ir kad atsakovė būtų tuo nesąžiningai pasinaudojusi. Vadovaujantis sutarties laisvės principu, šalys turėjo teisę susitarti dėl netesybų už prievolės pateikti garantinį arba laidavimo raštą nevykdymą, toks susitarimas pats savaime nelaikytinas pažeidžiančiu CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsniuose įtvirtintus principus. Šalių sutartos netesybos, esant atitinkamam ieškovės reikalavimui, teismo galėtų būti mažinamos nustačius, kad jos, atsižvelgiant į prievolės pobūdį ir kitas aplinkybes, yra akivaizdžiai per didelės. Būtent pasitelkiant netesybų mažinimo institutą užtikrinama, kad netesybos netaptų priemone vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, teismas neturi teisinio pagrindo savo iniciatyva spręsti sutartimi nustatytų netesybų mažinimo klausimo ir kištis į sutartimi suderintą šalių valią, nebent šalių sudaryta sutartimi nustatytas netesybų dydis yra akivaizdžiai neprotingas. Tokio akivaizdumo negali pagrįsti vien Sutartyje nustatytas procentinis netesybų dydis. Kadangi atsakovės teisė sumažinti Sutarties kainą sulaikyta suma šalių sudarytoje Sutartyje nebuvo nustatyta kaip ieškovės prievolių šalinti garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius darbų trūkumus įvykdymo užtikrinimo priemonė, kaip pagrįstai vertino apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ir CK 6.73 straipsnio 1 dalies bei 6.258 straipsnio 2 dalies pažeidimo.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių asmeninio ūkio žemės įsigijimą, pabrėžta, kad sprendžiant dėl ieškovės teisės įgyti ginčo žemės sklypus nuosavybėn, atsižvelgtina į šias aplinkybes: iki asmeninio ūkio žemės naudojimo pažeidimo nustatymo praėjo 20 metų nuo to laiko, kai ieškovė buvo pripažinta atitinkančia asmeninio ūkio žemės įgijimo sąlygas; valstybės institucijos ne kartą pateikė rašytines išvadas apie ieškovės atitiktį įstatyme nustatytoms sąlygoms dėl žemės perleidimo sandorio su ja sudarymo galimumo ir priėmė administracinius aktus, kuriais nusprendė žemę ieškovei parduoti; atsakovė, priėmusi sprendimą parduoti ginčo žemės sklypus ieškovei, nesilaikė teisės aktuose nustatytos griežtos tvarkos ir terminų bei neinformavo ieškovės apie jos teisę sudaryti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis. Kadangi, atsakovės atstovams savo pareigas atliekant tinkamai, praėjus 3 mėnesiams nuo Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymo priėmimo jau turėjo būti sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys ir ginčo žemės sklypai turėjo būti perduoti ieškovės nuosavybėn, tai, šių sutarčių nesudarius dėl atsakovės neveikimo, ieškovei negalima taikyti iš to kylančių neigiamų padarinių. Dėl to faktas, kad ieškovė 2013–2015 žemę suteikė naudotis kitam asmeniui, nelaikytinas turinčiu įtakos jos teisei sudaryti žemės įsigijimo sutartį.

_____

Nutartyje dėl skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų vaidmenio ginčuose dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, pabrėžta, kad tiek teisiniai, tiek socialiniai vaiko teisių apsaugos aspektai yra glaudžiai tarpusavyje susiję, dėl to įstatyme įtvirtinta, jog visos institucijos, užtikrinančios vaiko teisių apsaugą, privalo tarpusavyje bendradarbiauti. Tai reiškia, kad institucijos, spręsdamos įvairius su tėvų valdžios įgyvendinimu susijusius klausimus, turi keistis tarpusavyje turima informacija, veikti išvien ir atidžiai bei lygiavertiškai vertinti abiejų tėvų galimybes ir pastangas, kiekvienam iš jų skirti tolygų dėmesį, taip pat padėti tėvams geriau suvokti tėvų valdžios lygybės principo turinį, tinkamo jo įgyvendinimo naudą vaikui bei keisti požiūrį į netinkamą šio principo įgyvendinimą ir imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinta tėvų ir vaikų teisė į šeimos gyvenimo gerbimą. Teisėjų kolegija nusprendė, kad tokiais atvejais, kai nagrinėjant bylą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo paaiškėja, kad kyla klausimas dėl pereinamojo laikotarpio bendravimui su vaiku nustatymo pasitelkiant psichologus ar kitus specialistus, tačiau vaiko tėvai tarpusavyje nesikooperuoja ir neteikia konkrečių tokio klausimo sprendimo būdų arba jų teikiami pasiūlymai neatitinka geriausių vaiko interesų, teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, turėtų pasitelkdamas už vaiko teisių apsaugą atsakingas institucijas ir įstaigas nustatyti tokias aplinkybes ir teismo sprendime nurodyti konkrečias tėvų pareigas, susijusias su susitikimų su vaiku vieta ar psichologo pasitelkimu, o esant būtinybei, išspręsti ir tokių paslaugų apmokėjimo klausimą. Nagrinėjamu atveju, teismui nustačius įpareigojimą VVTAĮT Marijampolės skyriui parinkti ir organizuoti nurodytu laiku ieškovo ir dukters susitikimų vietą, pasirūpinti šeimos psichologo dalyvavimu šiuose susitikimuose, toks teismo sprendimas yra nekonkretus, sudarantis prielaidas jo nevykdyti, todėl neatitinka nurodytų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad analizuojamu atveju byloje liko iš esmės neišnagrinėtas tiek klausimas dėl specialisto dalyvavimo atsakovo ir vaiko susitikimuose formos, laiko ir vietos, tiek kiti klausimai, susiję su psichologo kandidatūros parinkimu ir suteiktų paslaugų apmokėjimo tvarkos nustatymu.