Komentarai

E. Burbaitė. ESTT spręs dėl advokatų pareigos pranešti apie tarpvalstybinius mokestinius susitarimus

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) pirmą kartą spręs dėl 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvos (ES) 2018/822 (DAC6)[1], kuria numatoma pareiga tarpininkams (įskaitant advokatus) pranešti mokesčių administratoriams (MA) apie tarpvalstybinius susitarimus, galimai turinčius mokesčių vengimo požymių[2].

Faktinės kreipimosi į ESTT aplinkybės

DAC6 nustato kriterijus, kuriuos atitinkantys tarpvalstybiniai susitarimai turi būti pranešami MA. Pagal bendrą taisyklę, jei apie praneštiną susitarimą žino Europos Sąjungoje (ES) veikiantis tarpininkas (teisininkas, auditorius, konsultantas, ekspertas ir pan.), pareiga pranešti, visų pirma, kyla jam. Jei tokių tarpininkų nėra arba jie gali remtis pagal teisės aktus numatyta profesine paslaptimi, prievolė pranešti perkeliama mokesčių mokėtojui.

DAC6 Belgijoje buvo perkelta atlikus 2013 m. birželio 21 d. dekreto pakeitimus (Dekretas). Belgija pasinaudojo DAC6 numatyta teise valstybėms narėms nuo informavimo pareigos atleisti advokatus[3]. Dekrete nustatyta, kad advokatas nuo prievolės pranešti atleidžiamas tuomet, kai jis kitą dalyvaujantį tarpininką (jei jo nėra – mokesčių mokėtoją) raštu informuoja, jog negali įvykdyti prievolės pranešti, ir nurodo to priežastis – tada ši prievolė pranešti automatiškai perkeliama kitam tarpininkui (jei jo nėra – mokesčių mokėtojui).

Prejudicinis klausimas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su DAC6 suderinamumu su ES pagrindinių teisių chartijos (Chartija) 7 str. (teise į privatų gyvenimą) ir 47 str. (teise į teisingą bylos nagrinėjimą). Pareiškėjai (Flandrijos advokatų rūmai ir kt.) klausia, ar nėra pažeidžiamos šios bei Belgijos Konstitucijoje numatytos teisės, kai advokatas, veikdamas kaip tarpininkas DAC6 prasme, privalo kitam tarpininkui (kuris nėra advokato klientas) pranešti informaciją, kurią advokatas apie savo klientą sužino vykdydamas pagrindines savo profesijos užduotis: atstovaudamas klientui teisme, teikdamas teisines konsultacijas, taip pat ne bylos proceso metu.

Akivaizdus pareiškėjų argumentas – pranešimo reikalavimo neįmanoma įvykdyti nepažeidžiant profesinės paslapties. Dekretas įpareigoja informaciją apie klientą atskleisti trečiajam asmeniui, su kuriuo advokato nesieja jokie santykiai. Be to, ginčijamas ir pranešimo reikalavimo proporcingumas – duomenų pranešimą galima užtikrinti nustatant, kad pats klientas turi informuoti kitus tarpininkus ir iš jų reikalauti įvykdyti prievolę pranešti.

Flandrijos vyriausybės manymu, toks reguliavimas nesukelia teisinių problemų, nes advokatas ryšį su kitu tarpininku užmezga kliento dėka. Jei taip nėra ir advokatas nebendradarbiauja su kitu tarpininku, tuomet advokatas nežino apie tarpininko buvimą, taigi prievolė pranešti perkeliama mokesčių mokėtojui.

Reguliavimas Lietuvoje

Kaip ir Belgijos Dekretas, Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 612 str. 3 d. perkelia DAC6 nuostatą: tais atvejais, kai <…> kai tarpininkas praneša <…> mokesčių mokėtojui ar kitam tarpininkui apie naudojimąsi teise būti atleistam nuo prievolės pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, prievolė pateikti MA informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą tenka kitam tarpininkui, kuriam pranešta apie naudojimąsi teise būti atleistam nuo prievolės pateikti informaciją, o kai tokio tarpininko nėra, <…> mokesčių mokėtojui.

Taigi šios bylos sprendimas turės tiesioginę įtaką ir Lietuvos įstatyminiam reguliavimui, kuriuo perkelta DAC6 direktyvos nuostata. Net ir pareiškėjams nepalankus ESTT sprendimo turinys gali turėti įtakos Lietuvos MA parengtam DAC6 reguliavimo aiškinimui.

Reguliavimo interpretavimas Lietuvoje

Šio pranešimo rengimo metu, priešingai nei visose kitose valstybėse narėse[4], Lietuvoje advokatams nėra tiesiogiai įtvirtinta pranešimo pareigos išimtis dėl profesinės paslapties:

  1. MAĮ komentare[5] nurodoma, jog atsisakymas pateikti informaciją, grindžiant profesine paslaptimi, galimas tik tuo atveju, jeigu tai tiesiogiai numatyta įstatymuose ir jei MAĮ tiesiogiai neįpareigoja minėtą informaciją pateikti (MAĮ 49 str. 2 d.). Kadangi MAĮ tiesiogiai įpareigoja tarpininką pateikti informaciją apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus, tarpininkai negali vadovaudamiesi profesine paslaptimi atsisakyti pateikti reikalaujamą informaciją.
  2. DAC6 taisyklių aiškinimo ir taikymo rekomendacijose[6] nurodoma, kad advokatai turėtų susitarti su kitu tarpininku (jei jo nėra – mokesčių mokėtoju) apie tai, kad kitas tarpininkas (jei jo nėra – mokesčių mokėtojas) pateiktų reikiamą informaciją MA. Kai bus pasiektas toks susitarimas, MA laikys, kad advokato prievolė įvykdyta tinkamai. Tačiau jei tarpininkas (ar mokesčių mokėtojas) nepateiks reikalaujamos informacijos, bus laikoma, kad prievolės neįvykdė advokatas, nes pirminė pareiga pateikti informaciją apie praneštiną tarpvalstybinį susitarimą MA tenka advokatui.
  3. Konfidencialumo sąlygos iš viso nėra taikomos tarpvalstybiniams susitarimams, kurie parengti ne konkrečiam klientui, t.y. siūlomi viešai ar tikslinei asmenų grupei[7]. Todėl apie tokį tarpvalstybinį susitarimą advokatas privalo atskleisti visą informaciją, nes jam nėra taikoma profesinės paslapties apsauga.

Reguliavimo Lietuvoje problematika

Lietuvos MA parengtas DAC6 reguliavimo aiškinimas nėra privalomas, tačiau palieka nemažai neaiškumų:

  1. Advokatūros įstatymo 8 str. įpareigoja saugoti kliento paslaptį. ESTT byloje C‑305/05[8] konstatuota, jog advokatas negalėtų tinkamai atlikti savo kliento konsultavimo, gynybos ir atstovavimo funkcijų, o iš pastarojo dėl to būtų atimtos teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, jei advokatas teisminio proceso ar pasiruošimo jam metu būtų įpareigotas bendradarbiauti su viešosios valdžios institucijoms ir joms pranešti šio proceso kontekste vykstančių teisinių konsultacijų metu gautą informaciją. Lieka neaišku, koks yra Advokatūros įstatyme įtvirtintos bei ESTT praktikoje suformuotos profesinės paslapties santykis su MAĮ nustatyta informacijos pranešimo taisykle. Ar advokatams visais atvejais nėra taikoma profesinės paslapties apsauga DAC6 kontekste?
  • Jei profesinės paslapties apsauga DAC6 kontekste negalioja, tai advokatas ir tarpininkas laikomi lygiaverčiais ir jiems rekomenduojama susitarti. Kodėl advokatui tenka pirminė pareiga pateikti informaciją? Kaip advokatui užtikrinti, kad tarpininkas ar mokesčių mokėtojas pateiks informaciją MA?
  • Neaiškumų taip pat kelia atsakomybės už DAC6 reguliavimo pažeidimus taikymo klausimas. ESTT, nagrinėdamas sankcijų dėl piktnaudžiavimo rinka klausimą[9], pažymėjo, jog teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir nekaltumo prezumpcija garantuoja asmens teisę tylėti, kurios turi laikytis tiek ES institucijos, tiek valstybės narės, kai jos įgyvendina ES teisę. Ši teisė, be kita ko, draudžia nubausti asmenį už atsisakymą kompetentingai institucijai pateikti atsakymus, iš kurių gali paaiškėti jo atsakomybė už veiką, už kurią baudžiama baudžiamojo pobūdžio administracinėmis sankcijomis. Taigi, ar galima administracinė atsakomybė už DAC6 reguliavimo pažeidimus[10] mokesčių mokėtojui? Ar galima ją taikyti advokatui dėl to, kad pranešimo pareigos neįvykdė kiti subjektai?
  • MA parengtose DAC6 reguliavimo rekomendacijose[11] nurodoma, kad A.1. požymis (susitarimas, kuriuo atitinkamas mokesčių mokėtojas arba susitarimo dalyvis įsipareigoja laikytis konfidencialumo sąlygos) netaikomas informacijai, kuriai taikoma profesinės paslapties apsauga. Jei profesinės paslapties apsauga nėra taikoma DAC6 reguliavimo kontekste, kaip reikėtų suprasti šio požymio taikymo rekomendacijas?

Lietuvoje MA priimtas aiškinimas kelia ne mažiau problemų, nei Belgijoje. Lieka laukti ESTT sprendimo, kuris, tikėtina, nubrėš aiškesnes ribas tarp advokato profesinės paslapties ir prievolės pateikti informaciją MA pagal DAC6.

Eglė Burbaitė yra VU Teisės fakulteto doktorantė


[1] Trumpai DAC6 Teisė Pro portale apžvelgė I. Steponavičeinė: https://www.teise.pro/index.php/2020/07/14/i-steponaviciene-nuo-2020-m-liepos-1-d-nauja-pareiga-prasinesti-vmi-apie-tarpvalstybinius-susitarimus/

[2] Kreipimosi santrauka lietuvių kalba: http://curia.europa.eu/juris/showPdf.jsf?text=&docid=237708&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=5794387

[3] DAC6 direktyvos 1 str. 2 p., 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvos 2011/16/ES 8ab str. 5 d.

[4] K. Resenig. The Current State of DAC-6 Implementation in the European Union, European Taxation, 2020 (Volume 60), No. 12

[5] MAĮ 612 str. 3 d. komentaras

[6] Privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos (DAC6), susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų įgyvendinimo ir praneštinus tarpvalstybinius susitarimus identifikuojančių požymių nustatymo taisyklių aiškinimo ir taikymo rekomendacijų 2.5 p.

[7] Ibid.

[8] 2007 m. birželio 26 d. ESTT sprendimas byloje C-305/05 Ordre des barreaux francophones et germanophone ir kiti prieš Conseil des ministres, 32 p.

[9] 2021 m. vasario 2 d. ESTT sprendimas byloje C-481/19 DB prieš Commissione Nazionale per le Società e la Borsa (Consob), 45 p.

[10] Administracinių nusižengimų kodekso 1881 str.

[11] Privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos (DAC6), susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų įgyvendinimo ir praneštinus tarpvalstybinius susitarimus identifikuojančių požymių nustatymo taisyklių aiškinimo ir taikymo rekomendacijų 4.2 p.

Back to top button