Užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje pakeitimai nuo kovo 1 dienos

Nuo 2021 m. kovo 1 d. įsigalioja Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos. Pakeitimai aktualūs Lietuvos darbdaviams, kurie įdarbina užsieniečius, taip pat užsieniečiams, kurie ketina įsidarbinti Lietuvoje. Esminiai pakeitimai bus apžvelgti šiame straipsnyje.

Nuotoliniu būdu dirbančiam užsieniečiui nereikės leidimo dirbti

Lietuvoje iki šiol galiojo taisyklė, kuri numatė galimybę užsieniečiui įsidarbinti Lietuvos bendrovėje nuotoliniam darbui tik gavus leidimą dirbti. Įstatymo nuostata buvo itin nepatogi vadovus ar IT specialistus iš trečiųjų šalių įdarbinančioms Lietuvos įmonėms, kai užsieniečiai faktiškai dirba iš kitos šalies, o į Lietuvą net neatvyksta. Nuo kovo 1 d. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (UTPĮ) 58 str. 17 p. numato, kad leidimo dirbti užsieniečiui nereikia, jeigu užsienietis neatvyksta į Lietuvos Respubliką ir ketina visą darbo laiką dirbti nuotoliniu būdu pagal darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje. Taigi, Lietuvos įmonei, ketinančiai įdarbinti užsienietį nuotoliniam darbui, svarbu laikytis dviejų sąlygų, t.y. vykdyti veiklą Lietuvoje ir įdarbinti užsienietį visam darbo laikui, kad užsieniečiui nereikėtų kreiptis dėl leidimo dirbti Lietuvoje. Iškyla klausimas: ar reikės leidimo dirbti užsieniečiui, jeigu jis bus įdarbintas nuotoliniam darbui (jo darbo vieta bus Baltarusijoje ar Ukrainoje), bet dirbs ne visą darbo laiką, o tik kelias valandas per savaitę? Atsakymo į šį klausimą nėra. Tikėtina, kad tai bus laikoma UTPĮ sąlygų pažeidimu, kas užtrauks atsakomybę Lietuvos darbdaviui pagal Užimtumo įstatymo nuostatas.

Akcentuojame, kad Lietuvos įmonei būtina tinkamai sudaryti darbo sutartį nuotoliniam darbui su užsieniečiu, taip pat nepamiršti užpildyti atitinkamą LDU pranešimą per EDAS sistemą.

Draudimas, numatantis, kad „užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse“, kuris praktikoje dažnai traktuojamas kaip draudimas Lietuvos laikinojo įdarbinimo įmonei įdarbinti užsienietį, lieka galioti toliau. Taigi, Lietuvos bendrovė, ketinanti įdarbinti užsienietį nuotoliniam darbui, neturėtų užsiimti laikinojo įdarbinimo veikla.

Darbdavio atsakomybė griežtesnė

Nuo kovo 1 d. darbdavys, kuris yra nubaustas už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas, neturės teisės vienerius metus įdarbinti jokių užsieniečių savo įmonėje. Praktikoje Migracijos departamentas ne tik neišduoda naujų leidimų gyventi užsieniečiams, bet ir ima naikinti jau dirbančių užsieniečių leidimus gyventi Lietuvoje, dėl ko nukenčia visi įmonėje įdarbinti užsieniečiai, taip pat verslas. Ypač stipriai nukenčia įmonės, kurios masiškai įdarbina užsieniečius iš trečiųjų šalių: statybos, pramonės ir transporto sektoriaus bendrovės. Taigi, viena padaryta klaidelė įdarbinant užsienietį gali privesti iki įmonės bankroto.

Pakeitimai nuo kovo 1 d. taip pat numato, kad užsieniečiui bus atsisakyta išduoti leidimą dirbti ar sprendimą tuo pagrindu, kad institucijoms buvo pateikti suklastoti dokumentai ar informacija (pvz., suklastotas užsieniečio diplomas ar sertifikatas ar informacija apie šiuos dokumentus), o darbdavys, kuris buvo įsipareigojęs tokį užsienietį įdarbinti, galės pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti arba priimti sprendimą tik praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams. Darytina išvada, kad Lietuvos įmonė bus netiesiogiai atsakinga už užsieniečio pateiktą neteisingą informaciją ar suklastotus dokumentus net ir tuo atveju, jeigu darbdavys apie tai nežinojo.

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Nuo kovo 1 d. užsieniečiai, kurie kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ar pakeitimo, turės pateikti Migracijai tik rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje Lietuvoje, kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą: kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, atitektų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai gyvenamojo ploto. Užsieniečiui nereikės pateikti buto savininko sutikimo ar nuosavybės teisę įrodančio dokumento Migracijai. Šis pakeitimas iš esmės tik patvirtina nuo 2021 m. sausio 1 d. ir taip galiojančią praktiką.

Darbo keliems darbdaviams sutartis su užsieniečiu

Įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, darbo keliems darbdaviams sutartis pagal Darbo kodekso reikalavimus galės būti sudaryta su užsieniečiu, turinčiu ne tik leidimą gyventi, bet ir nacionalinę vizą. Nepaisant pakeitimo, lieka neaišku, kokį leidimą gyventi Lietuvoje turi turėti užsienietis, ketinantis sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį: leidimą laikinai ar leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Praktikoje taikant šią įstatymo nuostatą visada iškyla problemų, nes kitas Įstatymo punktas paraleliai draudžia užsieniečiui, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi dirbti pas kelis darbdavius arba atlikti skirtingas darbo funkcijas, išskyrus tuos atvejus, kai keičiamas darbdavys ar darbo funkcija arba leidimas buvo išduotas užsieniečiams iš Ekonomiškai stiprių valstybių: Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Kanados, Pietų Korėjos Respublikos, Naujosios Zelandijos piliečiams.

Magistrantūroje dirbantys studentai-užsieniečiai

Užsieniečiai, studijuojantys magistrantūroje, galės dirbti pas Lietuvos darbdavį visą darbo dieną. Prieš įsigaliojant pakeitimams, užsieniečiai, studijuojantys magistrantūroje, galėjo dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę.

Greitesnis aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimas

Aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojai iš užsienio šalių nuo kovo 1 dienos turės teisę pradėti dirbti iš karto, pateikę prašymą Migracijai išduoti leidimą laikinai gyventi (ES Mėlynąją kortelę), jeigu jų buvimas Lietuvoje yra teisėtas. Atkreiptinas dėmesys, kad pradėti dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą bus galima tik pas tą darbdavį, kuris tarpininkavo dėl užsieniečio įdarbinimo, ir tik tomis sąlygomis, kurios buvo nurodytos Migracijai. Ši tvarka galios ir darbuotojams, perkeliamiems dirbti įmonės viduje, tačiau nebus taikoma „paprastiems“ darbuotojams iš užsienio. Primename, kad aukšta profesine kvalifikacija yra laikoma tik ta kvalifikacija, kurią liudija aukštojo mokslo diplomas arba ne mažiau kaip penkerių metų profesinė patirtis, lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacijai, be to Lietuvos darbdavys įsipareigoja mokėti tokiam užsieniečiui ne mažesnį kaip 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio atlyginimą (apie 2200 EUR/mėn.).

Tekstą parengė Svetlana Naumčik, ILAW LEXTAL Asocijuota partnerė