Dėl draudimo registruoti paieškomą transporto priemonę LVAT kreipėsi į ESTT prejudicinio sprendimo
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija, siekdama ištirti, ar teisėtas reikalavimas, draudžiantis registruoti transporto priemonę, dėl kurios yra paskelbta paieška, nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą administracinėje byloje, kurioje tiriamas Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių teisėtumas (bylos Nr. eI-1-492/2021).
Individualioje byloje ginčijamas VĮ Regitra sprendimas atsisakyti įregistruoti pareiškėjo įsigytą transporto priemonę atsižvelgus į tai, kad Šengeno informacinėje sistemoje buvo įvesti duomenys apie transporto priemonės paiešką Bulgarijoje. Bylą nagrinėjantys Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai kreipėsi į LVAT, prašydami ištirti, ar Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 14 punkto (2017 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 1V-423 redakcija) nuostata ta apimtimi, kur nustatyta, kad transporto priemonės gali būti registruojamos tik po to, kai jos išregistruojamos iš Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, tiriama Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių nuostata nacionalinio teisės aktų leidėjo suformuluota taip, jog VĮ Regitra, priimdama sprendimus dėl registruoti pateikiamų transporto priemonių, dėl kurių yra įvesti perspėjimai į SIS, neturi visiškai jokios diskrecijos, t. y. kol Šengeno antrosios kartos informacinės sistemoje (SIS II) yra įvestas perspėjimas, tokia transporto priemonė negali būti registruojama ir tam nacionaliniuose teisės aktuose nenumatyta jokių išimčių. Tuo tarpu individualioje byloje susiklostė tokios aplinkybės, kad prieš pareiškėjui kreipiantis į VĮ Regitra dėl transporto priemonės registravimo, jau buvo atlikti kompetentingos nacionalinės institucijos veiksmai: nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nenustačius, jog Lietuvos Respublikoje būtų buvusi atlikta nusikalstama veika; informuota perspėjimą į SIS dėl transporto priemonės įvedusi kompetentinga Bulgarijos institucija; transporto priemonės savininkui pateikti sąžiningo įgijėjo duomenys, nurodant priemones, kurių gali būti imtasi. Tačiau, nepaisant visų Lietuvos kompetentingų institucijų atliktų veiksmų, transporto priemonės savininkas per daugiau nei trejus metus nesiėmė jokių priemonių, rodančių jo siekį, kad transporto priemonė būtų grąžinta. Be to, atsakingos Bulgarijos institucijos nesiėmė jokių veiksmų, kad perspėjimas dėl šios transporto priemonės būtų pašalintas iš SIS sistemos.
LVAT išplėstinei teisėjų kolegijai kilo klausimas, ar 2007 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimo 2007/533/TVR „Dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo“ 39 straipsnio 3 dalis, turi būti aiškinama, kaip 1) įpareigojanti drausti įregistruoti daiktus, dėl kurių Šengeno informacinėje sistemoje yra pateiktas perspėjimas, nepaisant to, kad perspėjimas yra praradęs aktualumą; 2) įpareigojanti valstybę narę, radusią daiktą, dėl kurio, remiantis Sprendimo 38 straipsnio 1 dalimi, yra įvestas perspėjimas, nacionalinės teisės normomis įtvirtinti tokį reglamentavimą, kuris draustų atlikti su rastu daiktu bet kokius veiksmus, išskyrus tuos, kuriais būtų pasiektas 38 straipsnio tikslas (konfiskuoti arba panaudoti kaip įrodymus baudžiamosiose bylose); 3) leidžianti valstybėms narėms nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kuris numatytų išimtis iš draudimo registruoti transporto priemones, dėl kurių į SIS įvestas perspėjimas remiantis Sprendimo 38 straipsniu, po to, kai kompetentingos valstybės narės institucijos ėmėsi priemonių informuoti perspėjimą įvedusią valstybę apie surastą daiktą. Su šiais klausimais LVAT išplėstinė teisėjų kolegija kreipėsi į ESTT, prašydama dėl jų priimti prejudicinį sprendimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija
