Konstitucinis Teismas pagal individualų konstitucinį skundą tirs įstatymo nuostatos, susijusios su žemės ūkio paskirties žemės pirkimo pirmumo teisės įgyvendinimu, atitiktį Konstitucijai
Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu priėmė nagrinėti dalį pareiškėjo juridinio asmens individualaus konstitucinio skundo, kuriame prašoma ištirti, ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (2017 m. lapkričio 23 d. redakcija) (Įstatymas) 5 straipsnio 8 dalis neprieštarauja konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams. Pareiškėjui grąžinta prašymo dalis, kurioje prašyta ištirti, ar Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Įstatymo 5 straipsnio „Pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę“ 8 dalyje, kurios atitiktį konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams ginčija pareiškėjas, nustatyta: „Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.“
Ginčydamas Įstatymo 5 straipsnio 8 dalies atitiktį Konstitucijai, pareiškėjas pažymi, kad pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą pranešimą (registruotu laišku) apie ketinamą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teisę turinčiam asmeniui turėdavo išsiųsti pats žemės sklypo savininkas ir jokia įgaliota valstybės institucija šios procedūros nevykdė. Tačiau nuo 2014 m. sausio 1 d., pakeitus Įstatymą, į žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procesą įtraukta valstybės institucija – Nacionalinė žemės tarnyba: sudarant žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, ši tarnyba pagal Įstatymo 5 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą patikrina, ar yra asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ir išduoda atitinkamą pažymą žemės sklypo pardavėjui. Notaras gali patvirtinti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį tik gavęs atitinkamus Nacionalinės žemės tarnybos išduotus dokumentus.
Taigi, pareiškėjo teigimu, valstybės institucija, išduodama visus reikiamus leidimus sudaryti sandorį, turi pareigą užtikrinti tinkamą pirmumo teisės įgyvendinimą, todėl atsakomybė už klaidas, padarytas leidžiant sudaryti tokį sandorį, turi tekti išimtinai šiai valstybės institucijai. Be to, pareiškėjas nurodo, kad privalomas valstybės institucijos ir notaro dalyvavimas sudarant sandorį jo šalims leidžia pagrįstai tikėtis, jog sandorio sudarymas vykdomas pagal šiam procesui privalomus teisinius imperatyvus. Tačiau pagal ginčijamą teisinį reguliavimą pirkėjo teisės ir pareigos perkeliamos net ir tuo atveju, jeigu asmens pirmumo teisė įsigyti žemės sklypą buvo pažeista dėl valstybės institucijos kaltės. Pasak pareiškėjo, tuo atveju, kai asmens pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės buvo pažeista dėl valstybės institucijos kaltės, pažeista teisė turėtų būti ginama ne perkeliant pirkėjo teises ir pareigas, bet atlyginant žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, taip išlaikant jau susiklosčiusių žemės ūkio paskirties žemės pirkimo‒pardavimo teisinių santykių stabilumą.
Pareiškėjas savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai grindžia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kuriose atskleistas konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų turinys. Pareiškėjas abejoja, ar ginčijamas teisinis reguliavimas nepažeidžia asmenų teisės pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendintos. Taigi, pareiškėjo teigimu, Įstatymo 8 straipsnio 5 dalis nesuderinama su asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo imperatyvais.
Pareiškėjas taip pat prašė ištirti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kuriame įtvirtinta pirmumo teisė įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės, atitiktį Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims („Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai“), 29 straipsnio 1 daliai („Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“), 46 straipsnio 1 daliai („Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“), konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų dėl šio ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, šią prašymo dalį grąžino pareiškėjui.
Šis prašymas – dešimtasis individualus konstitucinis skundas, priimtas nagrinėti po to, kai 2019 metais Konstitucijoje buvo įtvirtinta fizinių ir juridinių asmenų teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Konstitucinio Teismo informacija
