Naujausia LAT praktika privatinės teisės klausimais: nuo priėmimo į darbą konkurso būdu iki bendrasavininkų teisinių santykių

Nutartyje dėl antstolės įpareigojimo grąžinti neteisėtai iš skolininko sąskaitos nurašytas lėšas pabrėžta, kad išieškotų sumų paskirstymas yra vientiso vykdymo proceso baigiamoji stadija. Pakankamo kiekio lėšų atsiskaityti su išieškotoju patekimas į antstolio depozitinę sąskaitą reiškia tik vykdymo proceso dalies – išieškojimo stadijos – pabaigą. Kol išieškotojo reikalavimai nepatenkinti, t. y. jam dar nepervestos atitinkamos lėšos, vykdymo procesas nėra baigtas. Pinigai, kaip tokie, yra civilinių teisių objektas. Kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Kasacinis teismas dėl CK 4.220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos jau yra išaiškinęs, kad, kreditoriui įgijus teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą objektą, įkeistos turtinės teisės perduodamos įkaito gavėjui administruoti arba realizuoti, tokiu būdu kreditoriaus (įkaito gavėjo) pirmenybės teisė susieta su lėšomis, gaunamomis realizuojant perimtas turtines teises, kurios jam buvo pirmiau įkeistos, o ne su pirmumo teise prieš kitus kreditorius gauti atsiskaitymą iš bet kokių bendrovės lėšų. Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymo leidėjo yra įtvirtinta galimybė reikšti ieškinį ir dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta antstolio pareiga vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas. Sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką.

_____

Nutartyje dėl priėmimo į darbą konkurso būdu pasisakyta, kad įvertinus DK 41 straipsnio pavadinimą „darbo sutarties šalių ikisutartiniai santykiai“, straipsnio struktūrą ir turinį, darytina išvada, kad šis straipsnis yra skirtas darbdavio ir asmens, dar tik ateityje ketinančio būti susaistyto darbiniais įsipareigojimais su šiuo darbdaviu, teisėms ir pareigoms apibrėžti. Kitaip tariant, minėto straipsnio tikslas – sureguliuoti tuos fizinio asmens ir darbdavio santykius, kurie kyla jiems derantis dėl darbo sutarties sąlygų ir jos sudarymo (pvz., šalys viena kitai teikia duomenis, reikalingus darbo sąlygoms įvertinti (būsimam darbuotojui), asmens gebėjimų atitikčiai iškeltiems reikalavimams nustatyti (darbdaviui), ir pan.). Minėtų santykių turinį apimančios teisės ir pareigos nustatytos šalims nepriklausomai nuo to, ar siekiama sudaryti darbo sutartis iš tikrųjų bus sudaryta. DK 41 straipsnio 3 dalies normos taikymo sritis apibrėžta žodžių junginiu „darbuotojui parinkti“. Tai reiškia, kad ši norma skirta leistinam šalių (pirmiausiai darbdavio) elgesiui išimtinai ikisutartinėje santykių stadijoje reguliuoti. Reikia turėti omeny ir tai, kad konkursą laimėjęs asmuo turi teisę ne tik reikalauti, kad su juo būtų sudaryta darbo sutartis, kaip nurodyta šioje normoje, bet ir teisę atsisakyti ją sudaryti, kas suprantama kaip laisvės pasirinkti darbą įgyvendinimo išraiška. Nei eksplicitiškai, nei implicitiškai aiškinant minėtoje dalyje nustatytas normas, išvados dėl kitų nei ikisutartinėje stadijoje susiklosčiusių santykių sureguliavimo daryti negalima. DK 41 straipsnio 3 dalimi ir ją įgyvendinančiais teisės aktais (Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašu ir Aprašu) siekiama nustatyti šioje normoje nustatyto darbdavio materialinės teisės (kartu – ir pareigos) atrinkti darbuotojus į tam tikrų kategorijų pareigybes įgyvendinimo (procedūrinę) tvarką, tačiau ne nustatyti kito pobūdžio materialines šalių teises ar pareigas. Tai reiškia, kad DK 41 straipsnio 3 dalį ir ją įgyvendinančius teisės aktus nėra pagrindo aiškinti kaip ribojančius ar draudžiančius darbo sutarties šalims sulygti dėl išbandymo tuo atveju, kai darbuotojai yra parenkami konkurso būdu.

_____

Dar vienoje nutartyje dėl priėmimo į darbą konkurso būdu nuspręsta, kad, atsižvelgdama į 2016 m. DK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, jo normas aiškindama pagal šio kodekso 5 straipsnyje įtvirtintus darbo teisės normų aiškinimo principus, konstatuota, kad 2016 m. DK 42 straipsnio 3 dalis taikytina ir darbo sutarčiai, sudarytai su konkursą laimėjusiu asmeniu. Teisėjų kolegija sprendė, kad šioje byloje aktualiai 2016 m. lapkričio 8 d. sudarytai darbo sutarčiai jos šalių valia nebuvus įsigaliojusiai iki 2017 m. liepos 1 d., įsigaliojus 2016 m. DK, jai (darbo sutarčiai) taikytinos šio kodekso 42 straipsnio 3 dalies nuostatos ir ji, ieškovui faktiškai nepradėjus pagal ją dirbti, kvalifikuotina kaip buvusi neįsigaliojusi ginčijamo įsakymo priėmimo metu. Jeigu sudaryta darbo sutartis neįsigaliojo, tai turi būti sprendžiama dėl kompensacijos (žalos) atlyginimo mokėjimo, o ne dėl jos užbaigimo darbo sutarties pasibaigimo pagrindais ir tvarka ar panaikinimo. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmetė kasacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad ieškovas konkurso būdu įgijo specialią teisę, todėl jis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo natūra.

Teisėjų kolegija, pagal įstatymo analogiją mutatis mutandis taikydama CK 6.948, 6.952 straipsnius, konstatavo, kad, galiojant 2002 m. DK, darbdavys tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai pagal konkurso rezultatus darbo sutartis jau buvo sudaryta, tačiau dar nebuvo pradėta vykdyti, turėjo teisę vienašališkai atšaukti (panaikinti) konkurso rezultatus, tačiau ši teisė galėjo būti įgyvendinta ne darbdavio nuožiūra bet kada, t. y. jam naudojantis diskrecija, o tik egzistuojant pagrįstoms priežastims (pavyzdžiui, darbuotojo žinių apie save neatskleidimas, ypatingų aplinkybių paaiškėjimas).

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Profesionaliojo scenos meno įstatymo (PSMĮ) (redakcija nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 11 straipsnio 2 dalies 5 punkte nėra nurodyta, jog jame įtvirtinta sąlyga taikoma išimtinai valstybės tarnautojams ar politikams. PSMĮ 11 straipsnyje reglamentuojama, kad nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai priimami į pareigas konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka (1 dalis), to paties nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar tos pačios koncertinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės (5 dalis). Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro nuostatų 15 punkte reglamentuojama, kad Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui vadovauja generalinis direktorius, kurį Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia kultūros ministras. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytuose teisės aktuose vartojamą terminiją, įstatymų leidėjo siekį, dėl kurio įtvirtintas reikalavimas atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijus, aiškindama aptariamą PSMĮ 11 straipsnio 2 dalies 5 punktą, konstatavo, kad LNOBT generalinio direktoriaus pareigos PSMĮ 11 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme priskirtinos skiriamoms pareigoms ir pagal šią teisės normą, jeigu asmuo yra atleistas iš LNOBT generalinio direktoriaus pareigų dėl darbo pareigų pažeidimų ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai, tai šis asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, t. y. neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Konstitucinio Teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarime pažymėta, kad su iki PSMĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo surengtais konkursais į nacionalinių, valstybinių ar savivaldybių teatrų ar koncertinių įstaigų vadovų pareigas, kurių nugalėtojai nepradėjo eiti pareigų, susijusius konkrečius teisinius ginčus nagrinėjantys teismai priimdami sprendimus turi įvertinti pagal PSMĮ pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį pripažintų negaliojančiais konkursų ir iš naujo surengtų konkursų į nacionalinių, valstybinių ar savivaldybių teatrų ar koncertinių įstaigų vadovų pareigas nugalėtojų interesus ir teisėtus lūkesčius, taip pat minėtų konkursų organizavimo ir vykdymo aplinkybes. Konstatuotina, kad, apeliacinės instancijos teismui netyrus ir nenustačius bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, susijusių su konkurso rezultatų atšaukimo priežastimis, bei jų nevertinus, byla apeliacinės instancijos teisme nebuvo išnagrinėta visa apimtimi pagal apeliacinio skundo apibrėžtas ribas.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo mokymo išlaidų atlyginimą, atskleista, kad ne bet kokie darbuotojo apmokymai ar kvalifikacijos kėlimas gali lemti darbuotojo pareigą atlyginti dėl jų darbdavio patirtas išlaidas. DK 37 straipsnis aiškintinas DK 29 straipsnio, įtvirtinančio darbdavio pareigą apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek būtina jo darbo funkcijai atlikti, ir imtis priemonių darbuotojo kvalifikacijai ir jų profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų didinti, kontekste. Darbuotojo pareiga atlyginti darbdavio patirtas mokymo išlaidas turėtų atsirasti tuomet, jei darbuotojas, kuris ir be apmokymų ar kvalifikacijos kėlimo yra tinkamas eiti pavestas funkcijas, įgyja papildomų žinių ar gebėjimų, viršijančių jo atliekamam darbui keliamus reikalavimus (kompetenciją), kurie suteikia papildomos vertės darbuotojui darbo rinkoje, padidina darbuotojo vertę. Vien tik vykdant DK 29 straipsnyje nustatytą darbdavio pareigą apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti, bei imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai ir jų profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų didinti, darbdavio patirtos darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neturėtų būti vertinamos kaip susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu, taip pat atlygintinomis nelaikytinos ir darbo funkcijų vykdymo išlaidos, darbuotojui vykstant į tarnybinę komandiruotę.

Bylą nagrinėję teismai, ištyrę ir įvertinę byloje surinktus įrodymus apie atsakovės vykdytas darbo funkcijas ir dalyvavimo renginiuose pobūdį, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jos prašomos priteisti išlaidos, susijusios su atsakovės dalyvavimu renginiuose ir verslo konferencijose, atitinka DK nuostatas. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė nėra gavusi jos kvalifikacijos pakėlimą patvirtinančių sertifikatų ar kitokių pažymėjimų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės vykdomos veiklos specifiką, nustatė, kad dalyvavimas tokio pobūdžio renginiuose yra svarbus siekiant užmegzti kontaktus su potencialiais klientais, konferencijos ir parodos buvo susijusios su atsakovės tiesioginiu darbu ir darbo funkcijų vykdymu, jose įgytos žinios taip pat buvo tiesiogiai panaudojamos atsakovės darbe. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutiko su tokiomis bylą nagrinėjusių teismų išvadomis.

_____

Nutartyje apie projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangą pasisakyta, kad CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Taigi, projektavimo rangos sutarties dalykas – kūrybinės veiklos rezultatas, įforminamas projektiniais sąmatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti arba įrengti. Užsakymas atlikti projektavimo darbus susijęs su viešosios teisės normų reikalavimais, kurių imperatyvusis pobūdis riboja projektavimo rangos sutarties šalių laisvę. Civilinėje teisėje projektavimas reiškia techninį statybos dokumentavimą, nes statybos rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. Statinio projektavimo užduotis ir privalomieji projekto rengimo dokumentai yra projektavimo darbų atlikimo pagrindas. Projektavimo rangos sutarties šalys sutartimi nustato terminus ir tvarką, kada užsakovas privalo pateikti rangovui darbų užduotį bei projektavimui atlikti būtinus duomenis; tačiau užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas – tokiu atveju užduotis tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas. Projektuotojas (rangovas) patikrina užduotį ir pradinius duomenis, nes tinkamai neįvykdžius šios prievolės neįmanoma atlikti projektavimo darbų, neaiški darbų apimtis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 6.659 straipsnio 2 dalies nuostata yra platesnė nei CK 6.648 straipsnio 6 dalies nuostata, kadangi įtvirtina rangovo atsakomybę ne tik neįspėjus užsakovo apie jam perduotos medžiagos, bet ir kito iš užsakovo rangos sutarčiai vykdyti gauto turto ar dokumentų netinkamumą. Kita vertus, teisinės pasekmės, kurios kyla rangovui pagal CK 6.659 straipsnio 2 dalį ir CK 6.648 straipsnio 6 dalį, yra iš esmės tapačios: rangovas tokiu atveju yra atsakingas už darbo rezultato trūkumus, t. y. pripažįstama, kad rangos sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta dėl rangovo kaltės. CK 6.648 straipsnio 6 dalis įtvirtina rangovo teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus tik tuo atveju, jei rangovas įrodo, kad medžiagų trūkumų negalima buvo pastebėti jas priimant iš užsakovo, t. y. CK 6.648 straipsnio 6 dalimi konkretizuojama rangovo atsakomybės apimtis tuo atveju, kai darbų rezultatas nebuvo pasiektas būtent dėl užsakovo perduotos medžiagos, o ne kitų dokumentų, trūkumų. Tuo tarpu tuo atveju, jei rangos sutarties rezultatas nebuvo pasiektas dėl kito iš užsakovo gauto turto ar dokumentų trūkumų, taikytina CK 6.659 straipsnio 2 dalis.

_____

Nutartyje dėl įvairių viešųjų pirkimų klausimų ir proceso viešumo pabrėžta, kad atsižvelgiant į informacijos konfidencialumo ir teismo proceso viešumo sąsają, kasacinio teismo praktikoje šiame kontekste pažymėta, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti; tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ją pateikusios šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamą šios informacijos apsaugos apimtį ir būdą, šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolus ir trečiojo asmens UAB „Tradintek“ pasiūlymo duomenis bylos nevieša medžiaga, nevertino trečiojo asmens pasiūlymo medžiagos atitikties komercinės paslapties požymiams, iš esmės nemotyvavo tokio priimamo sprendimo, o tik formaliai rėmėsi perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens argumentais. esančios informacijos atitiktį komercinės paslapties sampratai. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo nepateikė į bylą konkrečių argumentų, pagrindžiančių jo pasiūlyme esančios informacijos atitiktį komercinės paslapties sampratai.

Be to, atsižvelgiant į ieškovės esminį ieškinio reikalavimą ir jį pagrindžiančius argumentus, interesų konflikto argumentas vertintinas ne kaip savarankiškas atsakovės veiksmų neteisėtumo pagrindas, o tik papildantis ieškovės argumentus dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo, kurie sudaro nagrinėjamos bylos ginčo esmę. Iš tiesų, jei ieškovei nepavyktų galutinai įrodyti savo argumentų dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo pagrįstumo, vienintelė aplinkybė dėl pirmiau nurodytos specialistės kitoje srityje vykdytos veiklos sąsajų su Pirkimo dalyvio vienkartiniu sandoriu neturėtų dėl to keisti teisinio atsakovės veiksmų vertinimo, nes viešojo pirkimo sąlygų teisėtumas neturėtų priklausyti nuo to, ar analogiškas pirkimo sąlygas paskelbė atsakovė, aptariamos specialistės darbdavė, ar bet kuri kita perkančioji organizacija, pas kurią nedirba tokių tolimų netiesioginių sąsajų turintys darbuotojai.

_____

Nutartyje, skirtoje teisės normoms, reglamentuojančioms teisinius santykius, susiklostančius tarp bendrosios nuosavybės teisės turėtojų, teisėjų kolegija nusprendė, kad teismai galėtų sumažinti kompensacijos dydį už atsakovei bendrosios nuosavybės teise priklausančios objekto dalies priteisimą kitam bendraturčiui tik tuomet, jeigu, be kita ko, būtų nustatyta, kad šio turto vertė yra didesnė dėl to, kad kitas bendraturtis, kuriam priteisiamas turtas, patyrė daikto išlaidas, kurių dalį proporcingai savo turimai nuosavybei turi pareigą atlyginti jų nepatyręs bendraturtis. Tokių aplinkybių bylą nagrinėję teismai netyrė, nenustatė, kokio pobūdžio išlaidas, susijusias su bendru turtu, patyrė ieškovė ir ar yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad šių išlaidų dalį proporcingai nuosavybės teise turimai bendro turto daliai turi pareigą atlyginti atsakovė. Teismai, atidalydami turtą vienam bendraturčiui ir priteisdami kompensaciją pinigais kitam, turi kompensacijos dydį nustatyti, atsižvelgdami į priteisiamo turto vertę. Priešingas aiškinimas neatitiktų ne tik Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės apsaugos principo, bet ir CK įtvirtintų nuostatų, užtikrinančių savininko teises. Atsakovei priteisiama pinigų suma galėjo neatitikti ieškovei priteisiamo turto vertės, atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, jeigu teismas būtų nustatęs, kad atsakovė turi prievolę atlyginti ieškovei šios patirtas bendro turto išlaida. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nesilaikė vadovavimo procesui principo, nepasiūlė ieškovei tikslinti ieškinio dalyko, neužtikrino tinkamo bylos išnagrinėjimo, dėl to buvo neatskleista bylos esmė, netinkamai taikytos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios kompensacijos atidalijamam bendraturčiui priteisimą bei vieno bendraturčio teisę reikalauti, kad kitas bendraturtis atlygintų dalį būtinųjų išlaidų, susijusių su bendru turtu, buvo pažeisti civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, sudarantys prielaidas tokio pobūdžio ginčuose kompensacijos sumokėjimo ir reikalavimo atlyginti patirtų bendro turto išlaidų klausimus spręsti vienoje byloje, įskaitant priešpriešinius bendraturčių reikalavimus.