Komentarai

V. Sinkevičius. Teisėjas pagal komercinės firmos iškvietimą

Situacija paprasta: jeigu nori, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjas paaiškintų, kokia yra teismų praktika nagrinėjant tam tikras bylas, gali paskambinti į atitinkamą komercine veikla besiverčiančią firmą ir užsakyti Aukščiausiojo Teismo teisėjo paskaitą ar seminarą. Aišku, turi sumokėti, dalis teks teisėjui, kitą dalis – firmai. Jeigu nori mokėti mažiau, gali prisijungti prie jau susidariusios klausytojų grupės, o jeigu esi pakankamai turtingas, teisėjas seminarą ar užsiėmimą praves tau vienam. Tik mokėti reikės daugiau.

Sakysite, kad taip negali būti. Pasirodo, ne tik gali, bet ir yra. Tai atskleidė Lietuvos radijo žurnalistų atliktas tyrimas. Nurodytas paslaugas teikiantis Aukščiausiojo Teismo teisėjas aiškina, kad jis nieko nepažeidžia, kad tai visuomenės švietimas, kad tai jo pedagoginė ir kūrybinė veikla, kurią leidžia Konstitucija. Pasigirdo balsų, kad tokios nuomonės yra ir Teisėjų etikos ir drausmės komisija.

Taip, pagal Konstituciją teisėjas gali užsiimti pedagogine ar kūrybine veikla ir gauti už tai atlyginimą. Vadinasi, norėdami išsiaiškinti, ar nurodytas paslaugas teikiantis Aukščiausiojo Teismo teisėjas nepažeidžia Konstitucijos, pirmiausia turime išsiaiškinti, ar teisėjo už atlyginimą asmenims, kurie nori susipažinti su Aukščiausiojo Teismo praktika, vedami seminarai, skaitomos paskaitos, kiti užsiėmimai yra pedagoginė veikla.

Pedagoginė veikla iki šiol buvo suprantama kaip darbas atitinkamoje švietimo sistemos įstaigoje, mokslo ir studijų institucijoje. Neturi reikšmės, ar tai valstybinė, ar privati įstaiga, svarbu, kad tai būtų švietimo sistemos įstaiga, mokslo ir studijų institucija – mokykla, gimnazija, kolegija, akademija, universitetas ar kokia nors kita mokymo ir studijų įstaiga. Pedagogas, t. y. mokyklos mokytojas, kolegijos ar universiteto dėstytojas, privalo išdėstyti tam tikrą dalyką pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintą mokymo programą ar atitinkamos valstybės institucijos akredituotą aukštosios mokyklos studijų programą. Išdėstyti ne bet kam, o asmenims, kurie mokosi, studijuoja toje švietimo įstaigoje, mokslo ir studijų institucijoje. Už tai mokamas atlyginimas. Jeigu asmuo nedirba atitinkamoje švietimo įstaigoje, mokslo ir studijų institucijoje, neperteikia žinių būtent jose besimokantiems asmenims pagal tam tikrą ministerijos patvirtintą mokymo programą ar atitinkamos valstybės institucijos akredituotą aukštosios mokyklos studijų programą, jis neturėtų būti laikomas užsiimančiu pedagogine veikla, dirbančiu pedagoginį darbą.

Taigi, ne kiekvienas žinių, taip pat ir žinių apie teismų praktiką, perteikimas kitiems asmenims yra pedagoginė veikla. Aukščiausiojo Teismo teisėjo, kitų teismų teisėjų vedami komerciniai seminarai, skaitomos paskaitos, kiti užsiėmimai – tai ne pedagoginė veikla, o tik papildomas uždarbiavimas, iš esmės komercinė veikla, nes teisėjas tiesiog parduoda savo žinias. Manyčiau, kad pagal Konstituciją teisėjai neturi teisės užsiimti tokia veikla, už tai jie negali gauti jokio atlyginimo.

Aiškinti, esą žinių apie Aukščiausiojo Teismo praktiką perteikimas aptariamuose komercinio pobūdžio seminaruose, paskaitose yra pedagoginė veikla, mano nuomone, yra teisiškai nepagrįsta. Analogiškas kitų situacijų aiškinimas galėtų atvesti iki absurdo, nes tektų konstatuoti, pavyzdžiui, kad vairavimo mokyklos instruktorius, kuris seminaruose ar paskaitose būsimiems vairuotojams aiškina, kaip suprasti Kelių eismo taisyklių nuostatas, kaip jas traktuoja kelių policija ir kokia yra teismų praktika, užsiima pedagogine veikla.

Po to, kai vasarą į viešumą iškilo, kad tokius seminarus veda, paskaitas skaito viena Konstitucinio Teismo teisėja, Konstitucinis Teismas pataisė savo veiklos reglamentą ir nustatė, kad Konstitucinio Teismo teisėjas „gali dirbti pedagoginį darbą mokymo, auklėjimo įstaigose (įskaitant aukštąsias mokyklas)“. Taigi, Konstitucinio Teismo nuomone, pedagoginis darbas yra tik toks darbas, kuris dirbamas ne bet kur, o tik mokymo, auklėjimo įstaigose (įskaitant aukštąsias mokyklas). Ne jų patalpose, o pačiose įstaigose. Konstitucinio Teismo reglamente nustatyta ir tai, kad „teisėjas negali užsiimti individualia veikla pagal verslo liudijimą ar pažymą, taip pat pagal sutartį ar bet kokia kita forma teikti paslaugų verslo, komercijos arba kitokioms privačioms įstaigoms, įmonėms ar organizacijoms (įskaitant mokymus organizuojančias privačias įstaigas, įmones ar organizacijas)“ [išskirta mano. – V. S.]. Tai, kad Konstitucinis Teismas numatė šiuos draudimus, reiškia, kad, Konstitucinio Teismo nuomone, nurodyti draudimai kyla iš pačios Konstitucijos. Vadinasi, Konstitucinio Teismo reglamente nustatyti draudimai turėtų būti taikomi ir kitų teismų teisėjams. Oponentai gali atsikirsti, kad Konstitucinio Teismo reglamento nuostatos nėra oficialioji konstitucinė doktrina, kad ji formuojama tik šio teismo nutarimuose, sprendimuose, išvadose. Negaliu su tuo nesutikti, bet negaliu nepasakyti ir to, kad Lietuvoje nėra dviejų konstitucijų, turime tik vieną Konstituciją, o ją aiškina tik Konstitucinis Teismas. Nors minėto reglamento nuostatos tikrai nėra oficialioji konstitucinė doktrina, tai nereiškia, kad į jas nereikia kreipti dėmesio. Reikia, nes jos atspindi Konstitucinio Teismo požiūrį, o jis aiškiai leidžia nuspėti būsimą Konstitucinio Teismo sprendimą, jeigu kiltų atitinkamas konstitucinis ginčas.

Teisėjų vedami seminarai, skaitomos paskaitos nėra ir kūrybinė veikla, kurią leidžia Konstitucija. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad kūrybinė veikla – tai veikla mokslo, technikos, kultūros ar meno srityse, kuria siekiama sukurti kūrinį, t. y. kokybiškai naują, originalią, niekada anksčiau neegzistavusią konkrečią materialinę ar dvasinę mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybę. Seminarai, paskaitos, kuriose teisėjai aiškina teismų praktiką, nėra jokių naujų ir originalių kūrinių sukūrimas. Tai tik teismo sprendimuose pateiktų tam tikrų teisės normų aiškinimo ir jų taikymo medžiaga, kvalifikuotas ir kompetentingas teismų sprendimų turinio atskleidimas, teisinių argumentų analizė ir kt. Nuolat vykstančiuose seminaruose, skaitomose paskaitose pateikiama teismų praktikos medžiaga iš esmės nesikeičia, kartojasi, ji atnaujinama tik tada, kai atsiranda naujų teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektų. Nesiginčiju, kad tai gali būti daroma labai patraukliai ir originaliai, bet tai nėra kūrybinė veikla, apie kurią rašoma Konstitucijoje. Tai, kad teisėjai nurodytus seminarus, kitus panašaus pobūdžio mokymus veda, paskaitas skaito ir už tai atlyginimą gauna pagal autorinės veiklos sutartis, nurodytos veiklos nepaverčia kūrybine veikla. Ir jokia teisinė ekvilibristika čia nepadės.

Nors Konstitucijoje gana aiškiai nustatyta, kokia veikla teisėjas gali užsiimti, o kokia užsiimti draudžiama, pasirodo, to nepakanka. Nekreipiama dėmesio į tai, kad Konstitucinis Teismas, į savo reglamentą įrašęs minėtus draudimus Konstitucinio Teismo teisėjams, iš esmės jau išaiškino, ką reiškia Konstitucijoje įtvirtinta sąvoka „pedagoginė veikla“: teisėjų vedami komerciniai seminarai, skaitomos paskaitos nėra ta pedagoginė veikla, kuria teisėjams užsiimti leidžia Konstitucija. Kad persipinantys asmeniniai, grupiniai, giminystės, instituciniai, finansiniai ir kiti panašūs interesai neužgožtų Konstitucijos, gal reikėtų papildyti Teismų įstatymą ir jame įtvirtinti principinę nuostatą, kad teisėjas gali užsiimti pedagogine veikla tik švietimo sistemos, aukštojo mokslo ir studijų sistemos įstaigose, nesvarbu, ar jos yra valstybinės, ar privačios. Nepakenktų aiškiai įrašyti ir tai, kad teisėjų vedami komerciniai seminarai, skaitomos paskaitos, kiti panašaus pobūdžio mokymai nėra kūrybinė veikla. Tai padėtų ne tik užtikrinti didesnį teismų ir teisėjų nepriklausomumą, bet ir stiprinti teismų ir teisėjų autoritetą, teisėjo profesijos prestižą. Pagaliau, nesutinkantieji su tokiomis Teismų įstatymo pataisomis, jeigu jos būtų padarytos, galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir ginčyti jų konstitucingumą. Atsirastų visiškas aiškumas.

Vytautas Sinkevičius yra Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas

Back to top button