Institucijos

Konstitucinio Teismo atnaujinimas: teisininkai įžvelgia grėsmes teisinei valstybei

Konstitucinės teisės profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Šileikis trečiadienio ryte paskelbė komentarą apie Seime stringantį Konstitucinio Teismo (KT) sudėties atnaujinimą ir kartu pirmininko pakeitimą. Komentare teigiama, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad Seime vyksta ir net intensyvėja manipuliacijos dėl teismo narių rotacijos ir kadenciją baigusio teismo pirmininko (ne)pakeitimo. Garsūs Lietuvos teisininkai, įskaitant buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus ir mokslininkus, komentuodami E. Šileikio nuomonę, dalinasi įžvalgomis apie šią situaciją.

Buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas, šiuo metu Europos žmogaus teisių teismo teisėjas profesorius Egidijus Kūris atkreipia dėmesį į EŠileikio retoriką, kurioje teigiama, kad dėl Konstitucijos reikalaujamo Konstitucinio Teismo sudėties atnaujinimo vyksta „manipuliacijos“ ir kad jos yra „apgailėtinos“. E.Kūris sako negalįs manyti, kad intuicija jį klaidina. „Nors įvairiais teisės klausimais mūsų, dviejų Egidijų, nuomonės išsiskiria, šiuo atveju mano intuicija sutampa su jo. Prieš kelias savaites atsakydamas į žiniasklaidos klausimą pasakiau, jog, atrodo, Dangaus karalystė ateis anksčiau, nei įvyks Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija. Tada pasidalinau savo intuicija, kaip šiandien prof. E. Šileikis savąja. Kaip ir jis, aš manau, o šiandien ir matau, jog ir manoji manęs neklaidina. Taip manyti skatina net mane, esantį ne Lietuvoje, pasiekianti informacija. Kai kurie dalykai matomi plika akimi. Pavyzdžiui, pirmasis (ankstesniojo) Seimo Pirmininko teikto kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus teikimas buvo užblokuotas motyvuojant, esą trys subjektai tris kandidatus turi teikti kartu. Tas motyvas išgalvotas. Niekas neuždraus man galvoti, jog šiuo šokiruojančiu, iš piršto laužtu „argumentu“ nebuvo maskuojami kiti motyvai, kuriuos būtų kur kas sunkiau pridengti nuorodomis į Konstituciją ar oficialiąją konstitucinę doktriną. Tą sakau kaip teisininkas, kuris kadaise įvedė į apyvartą sąvoką „oficialioji konstitucinė doktrina“. Šiandien negaliu nematyti, kad šiai sąvokai kartais mėginama primesti kitą prasmę ir kitą paskirtį. Tačiau Konstitucija yra visos valstybinės bendruomenės gėris. Jos aiškinimas turi padėti spręsti problemas, o ne kurti naujas“. E.Kūris pabrėžia, kad konstitucionalizmas yra racionali, garbingą valdymą užtikrinti turinti doktrina, o konstitucionalistai nėra sekta, savo vienintelio pranašo apreiškimais skelbianti naujas dogmas. „Apskritai būtų ne pro šalį, jeigu pretendentai į pranašus deklaruotų interesus. Tada gal konstitucinės procedūros būtų ne sabotuojamos, o gerbiamos ir vykdomos“ – teigia teisėjas. Nuo komentaro, kodėl vyksta tai, ką prof. E. Šileikis pavadino „manipuliacijomis“, E.Kūris susilaikė, nors teigia, kad Lietuvos teisinė bendruomenė tą gerai žino, nors garsiai ir nešaukia. “Šaukia keli, išmetantys vis naują „konstitucinę“ korta. Deja, kaip ir prof. E. Šileikiui, man intuicija primygtinai kužda, jog tos kortos „žymėtos“ – šypteli E.Kūris.

„Konstitucinis Teismas Lietuvoje veikia jau 27 metus ir visą laiką Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija, nors ir su tam tikrais trukdžiais, vyko nenutrūkstamai. Aš esu viena teisėjų, kurių skyrimas nebuvo visiškai sklandus“ – prisimena buvusi Konstitucinio teismo teisėja, šiuo metu Mykolo Romerio universiteto profesorė Toma Birmontienė. “ Konstitucinis Teismas kas 3 metus, kaip to reikalaujama pagal Konstituciją, buvo sėkmingai atnaujinamas. Atsižvelgiant į tai, kad tokių atvejų, kai Konstitucinio Teismo teisėjai paskiriami ne iš karto, jau yra pasitaikę, atrodytų, kad ir šiuo metu nieko ekstraordinaraus nevyksta: juk Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatos numato galimybę Konstitucinio Teismo teisėjui, kurio kadencija baigėsi, dar kurį laiką tęsti darbą, jeigu į jo vietą nėra paskiriamas kitas teisėjas, taigi Konstitucinio Teismo veikla nesutrinka. Bet  teisėjo, kurio kadencija yra pasibaigusi, darbas yra laikinas ir negali būti pretekstu neskirti kito teisėjo, t. y. vilkinti kito teisėjo paskyrimo procesą. Iš Konstitucijos tiesiogiai kylantis vienos kadencijos imperatyvas, kartu su kitais kriterijais, yra skirtas Konstitucinio Teismo teisėjų, taip pat ir paties teismo nepriklausomumui užtikrinti (nes teisėjas, tikėdamasis būti dar kartą skiriamas naujai kadencijai, galėtų neatsispirti ir tam tikram politiniam spaudimui). Konstitucinio Teismo ir teisėjo nepriklausomumas – esminė demokratinės valstybės konstitucinė vertybė. Neatsakingi Seimo sprendimai, naujų teisėjų skyrimo vilkinimas, mus, deja, artina prie Lenkijos ir Vengrijos patirties, kai teisėjų skyrimo proceso politizavimas buvo pirmas žingsnis menkinant konstitucinių teismų autoritetą, jų nepriklausomumą, sutrikdant teismų veiklą” – mano pašnekovė. “Šiuo metu Lietuvos Konstitucinis Teismas, nors jo 3 teisėjų kadencija baigėsi, toliau atrodytų sėkmingai tęsia darbą, sprendžia bylas, bet tai nereiškia, kad teismas nėra atsidūręs krizinėje situacijoje – jo sudėtis, kaip to reikalaujama pagal Konstituciją, nėra atnaujinta. Teisėjai, kurių kadencija baigėsi, negali planuoti savo profesinės karjeros ateities perspektyvų; jie galėtų atsistatydinti, nes jų kadencija baigėsi, bet tokiu atveju Konstitucinio Teismo veikla nebūtų sklandi.”

Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo procesas tebevyksta. T.Birmontienę nustebino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas nepritarti vienai siūlomų kandidatūrų – ilgamečio Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktoriaus A. Kabišaičio – skyrimui Konstitucinio Teismo teisėju. „Negaliu vertinti argumentų, kurie nebuvo išsakyti, kodėl Seimo Pirmininkės siūloma kandidatūra nesulaikė palaikymo, tačiau, net ir esant tokiai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, Seimo nariai turi teisę laisvai spręsti dėl siūlomų kandidatūrų, išreikšdami Seimo daugumos valią. Vis tik norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovo pareigos yra itin atsakingos, jam tenka vertinti Seimo teikiamus teisės projektus, be kita ko, ir atitikties Konstitucijai aspektu. Seimas – politinė institucija, tad nenuostabu, kad ne visos Teisės departamento išsakomos pastabos sulaukia Seimo narių palaikymo. Beje, Konstitucinio Teismo teisėjais jau yra buvę paskirti ankstesni šio departamento vadovai Juozas Žilys (jis, beje buvo ir Konstitucinio teismo pirmininku) ir Vytautas Sinkevičius. Taigi ir šį Seimo Pirmininkės (ir ankstesnės Seimo kadencijos Seimo Pirmininko) pasirinkimą vertinu kaip nulemtą tam tikro anksčiau susiklosčiusio sėkmingo precedento“ – pastebi profesorė.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, akademikas Vytautas Nekrošius teigia nenorintis, tačiau yra priverstas sutikti, kad Egidijaus Šileikio intuicija nėra klaidinga. Anot jo, kyla rimtų klausimų, ar tik nėra esamam Konstitucinio Teismo pirmininkui saugoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko ar kokia kita vieta. „Aš jau seniai kalbu apie tai, kad situacija su Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimu nėra normali. Esu pabrėžęs, jog  vis dėlto nemanau ir tikiuosi, kad mūsų Seimas nenori tokio paties “nepriklausomo” Konstitucinio Teismo koks šiuo metu yra Lenkijoje. Juk rinkimuose buvo aktyviai deklaruota pagarba teisinei valstybei bei įstatymo viršenybei“ – teigia profesorius.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis pabrėžia, kad kiekvienoje valstybėje, kuri nori save vadinti teisine valstybe, Konstitucinio Teismo vaidmuo yra kritiškai svarbus. Būtent jis užtikrina teisės viršenybės laikymąsi ir objektyvią viešosios valdžios kontrolę. Neprotingą laiką užsitęsusios naujų Konstitucinio Teismo narių skyrimo procedūros, anot T. Davulio, sukelia daugiau klausimų, negu pateikia atsakymų. „Rimtų argumentų, kodėl neturi būti skiriami teisininkų bendruomenei pažįstami ir gerbiami jos nariai, mano nuomone, nebuvo išsakyta, todėl delsimas priimti sprendimus silpnina ne tik Konstitucinio Teismo nepriklausomumą ir mūsų pasitikėjimą juo, tačiau ir teisinę valstybę, kurios garantu yra Konstitucinis teismas. Tai, kad prireikus surandamas teisinis pagrindas jam toliau veikti, nepuošia mūsų ketvirtą dešimtmetį pradėjusios demokratijos“ – reziumuoja T.Davulis.

Visas teisininkų profesijas vienijančios Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas dr. Arnas Paliukėnas teigia matantis daugumos teisininkų susirūpinimą dėl taip užsitęsusio proceso atnaujinant Konstitucinį Teismą. Vien jau diskusijos apie tai, kad yra prielaidos manipuliacijoms nekeisti Konstitucinio Teismo teisėjo ir pirmininko, parodo susidariusios situacijos rimtumą, gali menkinti Konstitucinio Teismo prestižą, visuomenės pasitikėjimą juo, taip pat net kelti grėsmę teisinės valstybės principui. Anot A. Paliukėno, norėtųsi tikėtis, kad nauji KT teisėjai bus kuo greičiau skaidriai paskirti ir tokios teisininkų diskusijos pasibaigs.

Vilniaus universiteto Viešosios teisės katedros vedėjas doc. dr. Haroldas Šinkūnas sutinka, kad Konstitucinio Teismo teisėjų sudėties atnaujinimas nevyko sklandžiai, kalta ne tik ar bent jau ne vien tik Covid-19 pandemija. „Pastebėsiu, kad ši situacija tapo klampia ir dėl to, kad sprendžiamas ne vien tik šio teismo teisėjų rotacijos, bet ir teismo pirmininko klausimas. Juo labiau, kad viešai buvo išsakyta abejonių ir dėl to, ar Konstituciniam Teismui vis dar pirmininkaujantis, beje, pagal Konstitucinio Teismo įstatymą tik nepaskirto Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas einantis kadenciją baigęs teisėjas, tai daro teisėtai“ – teigia H.Šinkūnas. Anot jo, nenorą atnaujinti teismo teisėjų sudėtį, ypač paskiriant Seimo pirmininko teikiamą kandidatą, galima įžvelgti ir tame, kad Seimo rudens sesijos metu, buvo nuspręsta atidėti Seimo pirmininko pateiktos A. Kabišaičio kandidatūros svarstymą, nepateikus jokių rimtų argumentų, nes tie, kuriuos buvo galima viešai išgirsti, buvo skirti labiau tikriesiems tokio sprendimo tikslams paslėpti. Tai, kas matoma dabar, pavyzdžiui, Seimo darbotvarkės kaitaliojimas, opozicijos renkami parašai, Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo projektai, o ypač tai, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė Seimo pirmininkės pateiktai kandidatūrai, rodo, kad situacija yra įkaitusi, jog sklandi Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija jau neįvyko. Tad  prof. E. Šileikio klausimas ir įžvalgos tikrai turi pagrindo, teigia H.Šinkūnas, tuo pačiu linkėdamas „neužsižaisti“ taip, kad situacija imtų grėsti teisinės valstybės krize, kurią jau matėme Vengrijoje ir Lenkijoje.

Aktyvus visuomenės narys, buves leidėjas, o šiuo metu advokatas dr. Algimantas Šindeikis mano, kad negebėjimas laiku pasiūlyti ir paskirti Konstitucinio Teismo teisėjų yra konstitucijos nepaisymas, administracinis apsileidimas ir labai pavojingas precedentas. Kokias pasekmes gali sukelti nesavalaikis Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimas? – klausia A.Šindeikis. „Pirma, svarbu nepamiršti, kad Konstitucija yra antimažoritarinis aktas, o pagrindinė funkcija suvaldyti Seimo daugumos savivaliavimą leidžiant Konstitucijai prieštaraujančius įstatymus tenka teisminei valdžiai, pirmiausia, Konstituciniam Teismui. Tai reiškia, kad teismas yra ta institucija, kuri nustato Seimo, Prezidento, Vyriausybės veikimo ribas ir tai yra mūsų Konstitucijos kaip antimažoritarinio akto esmė. Antra, nekyla didelių abejonių, jei LAT pirmininkas, Prezidentas ir Seimo pirmininkas laiku (pasibaigus Konstitucinio Teismo teisėjų kadencijai) nesiūlo, o Seimas nepaskiria naujų teisėjų, atsiranda politinė galimybė manipuliuoti Konstitucinio Teismo sudėtimi. „Viršvalandžius“ dirbantys teisėjai tikisi naujų paskyrimų, kuriuose vėl gali reikėti Seimo daugumos (pavyzdžiui į LAT ar Apeliacinio teismo teisėjus bei tarptautinių teismų teisėjus). Vadinasi, yra galimybė papildomai „palaikyti“ teisėją teismo sudėtyje ir „patikrinti“, ar jis yra lojalus Seimo daugumai sprendžiant tam tikrų konstitucinių skundų priėmimo ir sprendimo klausimus ir palaikyti sau palankų kandidatą Konstitucinio Teismo teisėjo kėdėje ilgiau, taip juo pasinaudojant. Trečia, vieniems Konstitucinio Teismo teisėjams dirbant 10 metų, o kitiems 8, atsiranda tam tikras Konstitucinio Teismo darbo nestabilumas, kuris taip pat teisinio darbo kokybės neprideda. Kaip turėtų būti? Žinant mūsų Seimo narių gebėjimus tinkamai atlikti savo pareigas ir norą turėti daugiau teisių, nei nustatyta Konstitucijoje, kandidatai į teisėjus turėtų būti pasiūlomi ne prieš tris mėnesius (kaip yra numatyta dabartiniame įstatyme), o bent prieš pusmetį ar net metus iki dirbančių teisėjų kadencijos pabaigos. Be to, Konstitucinio Teismo įstatyme turėtų būti nustatyta ir per kiek laiko pasiūlomi tie patys kandidatai ar nauji, jei Seimas ankstesnių kandidatų nepatvirtina. Tokia tvarka būtina tiek dėl teismo veiklos stabilumo, tiek dėl apribojimo Seimo daugumos valios manipuliuoti  teisėjų skyrimu. Ji svarbi ir dėl laiko Seimui išsiaiškinti, ar siūlomi kandidatai jiems yra priimti, ieškoti naujų kandidatų bei laiku patvirtinti naujus teisėjus ir nepažeisti Konstitucijos, tiek dėl pagarbos žmonėms, kuri yra siūlomi į tokias aukštas ir svarbias pareigas.

www.teise.pro (c)   

Raktažodžiai
Close
Close