Komentarai

A. Šekštelo. Ar Lietuvos Strasbūre pralaimėtos bylos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą reikalauja kasacinių skundų priėmimo reformos?

Šiandien, 2021-01-12, Europos Žmogaus Teisių Teismas („EŽTK“ ar „Teismas“) priėmė sprendimą byloje Kaminskenė prieš Lietuvą („Sprendimas“). Situacija jau buvo nušviesta spaudoje, todėl tik trumpai priminsiu, kad EŽTK nustatė Europos Žmogaus Teisių Konvencijos („Konvencija“) 6 str. 1 d. (teisės į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimą. Pažeidimas buvo padarytas tuo, kad keli Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, paskirti pranešėjais atrankos kolegijose du kartus nepriėmė pareiškėjos kasacinio skundo dėl VKAT arbitražo sprendimo panaikinimo. Pareiškėja nurodė, kad abu teisėjai kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamose bylose nusišalino dėl to, kad buvo kursiokai ir palaikė asmeninius ryšius su byloje dalyvavusiu asmeniu ir vienos iš šalių atstovu.

Teismas Sprendime nurodė, kad egzistuoja objektyvūs šališkumo pagrindai, o būtent tai, kad patys teisėjai kitose bylose pripažino, kad turi asmeninį ryšį su šalimi ir atstovu kitoje byloje.

Yra rizika, kad paviršutiniškas susipažinimas su Sprendimu gali peršti išvadą, kad jeigu prieš daugelį metų mokeisi viename universitete su šalimi, atstovu, tai turėtum kaip teisėjas nusišalinti. Tačiau Teismas pasakė kitką: ginčas yra ne dėl to, ar faktas kad teisėjas mokėsi universitete su suinteresuotais asmenimis automatiškai reikštų nušalinimo pagrindą, o dėl to, kad patys teisėjai deklaravo palaikantys asmeninius ryšius su tokiais asmenimis (Sprendimo 60 p.).

Teismas kelia Sprendime daug aspektų, tačiau vienas iš svarbesniu yra tai, kad Lietuvos teisė nesuteikė pakankamų procedūrinių saugiklių išsklaidyti abejones dėl teisėjų objektyvaus nešališkumo (Sprendimo 70 p.). Taip yra dėl to, kad Lietuvos teisė nenumato procedūrų, leidžiančių kasatoriams ir jų advokatams gauti informaciją dėl datos, kurią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija nagrinės kasacinio skundo priėmimo klausimą ir taip pat kasatoriui nėra pranešama apie tokios kolegijos sudėtį.

Kyla klausimas, ar šis Sprendimas nereikalauja kasacinių skundų civilinėse bylose priėmimo reformos, kuri ne tik padidintų skaidrumą, bet ir užtikrintų kasatoriaus teises.

Kasacinių skundų civilinėse bylose priėmimo reforma galėtų apimti du aspektus: pirma, kasatoriaus informavimą apie atrankos kolegijos sudėtį dar prieš jai nusprendžiant dėl kasacinio skundo (ne)priėmimo ir antra, teisės pareikšti nušalinimą atrankos kolegijos teisėjui ar teisėjams iki skundo priėmimo klausimo išnagrinėjimo.

Aišku, galima būtų prieštarauti nurodant, kad atrankos kolegija nenagrinėja kasacinio skundo, tik išsprendžia jo priėmimo klausimą. Tačiau atrankos kolegijai nepriėmus kasacinio skundo kasatoriui sukeliamos konkrečios neigiamos teisinės pasekmės ir jo teisės gali būti neapgintos. Įdomu, kad dar 2018 metais Lietuva pralaimėjo kitą bylą Strasbūre, kur kilo analogiškos problemos, tik dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos baudžiamosiose bylose.

Šios dvi Strasbūre Lietuvos pralaimėtos bylos skatina reformuoti kasacinių skundų priėmimą tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose, informuojant kasatorius apie atrankos kolegijos sudėtį (elektroninėse bylose tai iš viso nesudėtinga padaryti) bei numatant teisę per protingai trumpą laiko tarpą pareikšti nušalinimą atrankos kolegijos teisėjui (teisėjams) ir tik suėjus tokiam terminui spręsti kasacinio skundo priėmimo klausimą.

Albertas Šekštelo yra advokatas, APB Motieka Audzevičius vyresnysis teisininkas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius

Raktažodžiai
Close
Close