Teismai

LAT apie grupės ieškinio bylų nagrinėjimą, finansų tarpininko atsakomybę neprofesionaliajam investuotojui ir kitus klausimus

Nutartyje dėl civilinio proceso teisės normų dėl grupės ieškinio bylų nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija pasisakė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą įpareigoti grupės atstovą prijungti pareiškėjus prie grupės ieškinio ir pateikti teismui jų duomenis, yra neskundžiama apeliacine tvarka. Grupės suformavimas yra esminė grupės ieškinio pareiškimo sąlyga ir prielaida nagrinėti ieškinį pagal grupės ieškiniui taikytinas taisykles (CPK 4411 straipsnio 2 dalis, 4413 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 3–4 punktai). Taigi, grupė pirmiausiai yra formuojama iki grupės ieškinio padavimo teismui, vėliau pagal CPK nustatytas taisykles ji gali būti pildoma. Asmens prisijungimas prie grupės reiškia ir asmens sutikimą su grupės atstovo kandidatūra, pasitikėjimą juo. Asmens, siekiančio prisijungti prie grupės, nesutikimas su grupės atstovo nustatytomis finansinėmis grupės ieškinio vedimo ar su grupės ieškinio atstovo sudarytos sutarties su grupės advokatu sąlygomis, iš esmės reiškia ir tai, kad asmuo nesutinka su paties atstovo priimamais sprendimais, juo nepasitiki, taigi nesutinka ir su paties atstovo kandidatūra.

Grupės ieškinio specifika lemia, kad grupė veikia per grupės atstovą ir būtent grupės atstovas atstovauja grupės narių interesams byloje. Tai reiškia, kad esminis vaidmuo grupės ieškinio procese tenka būtent grupės atstovui, o grupės nariai iš esmės yra tik formalūs ieškovai. Pavieniai grupės nariai negali savarankiškai vesti bylos ir veikti savo vardu, būtent grupės atstovas naudojasi ieškovo teisėmis ir įgyvendina ieškovo pareigas. Kita vertus, nepaisant šios procesinės ypatybės, grupės nariams, kaip ieškovams, tenka pareiga apmokėti žyminį mokestį ir patirti kitas bylinėjimosi išlaidas, jei tokių yra. Todėl jiems tenka tiek su grupės ieškiniu susijusi rizika, įskaitant ir finansines grupės ieškinio sąlygojamas pasekmes, tiek ir grupės ieškinio rezultatas (tiek palankus grupei, tiek ir nepalankus). Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad teisės doktrinoje išskiriami įvairūs finansinės naštos paskirstymo modeliai grupės ieškinio atveju, pvz., visą grupės ieškinio finansinę naštą ir riziką priskiriant grupės atstovui arba visą grupės ieškinio finansinę naštą ir riziką priskiriant grupės atstovui ir grupės nariams, pateikusiems ieškinį, arba visą finansinę naštą ir riziką priskiriant visiems grupės nariams. Vienas lemiamų veiksnių sprendžiant, koks modelis yra pasirinktas, yra grupės narių procesinis teisinis statusas. Grupės narių įtvirtinimas ieškovų procesinėje padėtyje reiškia, kad visa finansinė našta ir rizika, susijusi su grupės ieškiniu, tenka visiems grupės nariams. Būtent pastarasis modelis ir yra pasirinktas Lietuvoje. Tai atsispindi ir CPK grupės ieškinį reglamentuojančiose normose.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių savivaldybės valdomos uždarosios akcinės bendrovė vadovo atšaukimo įgyvendinimo, pabrėžta, kad Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra diferencijuotas pagal tai, kas yra įmonės steigėjai ar akcininkai (fiziniai asmenys, juridiniai privatūs ar juridiniai viešieji asmenys), jame nėra ir jokių išlygų šiuo pagrindu dėl įmonės vadovų atšaukimo. Todėl nuostatos, susijusios su bendrovės, kurios steigėja yra savivaldybė, vadovo atšaukimu kaip darbo sutarties pasibaigimo pagrindu, aiškintinos ir taikytinos taip pat, kaip ir kitų akcinių bendrovių atveju. Be to, pažymėta, kad UAB “Telšių autobusų parkas” yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė, o veiklos tikslai – pelno gavimas, tenkinant gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų (nepriklausomai nuo jų rūšies ir nuosavybės formos) poreikį teikiamoms paslaugoms bei atliekamiems darbams, taip pat investuojant lėšas. Byloje nustatyta, kad vykdydama šią funkciją keleivių vežimo paslaugoms įsigyti savivaldybė skelbia konkursus, taigi šias paslaugas gali teikti bet kuri konkursą laimėjusi įmonė. Savo ruožtu bendrovė gali teikti paslaugas ir kitiems, taip pat ir privatiems ūkio subjektams. Ieškovas nepagrindė tokio viešo intereso egzistavimo, kuris lemtų jo atšaukimo ribojimus ir atšaukimo klausimo sprendimą kitaip nei kitų privačių bendrovių vadovų.  Dėl atsakovės argumento, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 2.82 straipsnio 4 dalį, teisėjų kolegija pažymėjo, jog bendrovės vadovo atšaukimas bendrovės valdybos sprendimu yra sudėtinė darbo santykių nutraukimo dalis, viena iš tokio nutraukimo stadijų. Taigi ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo yra darbo ginčas, spręstinas pagal darbo teisės normas ir principus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nurodė, kad buvo pažeista darbo sutarties nuostata dėl įspėjimo termino taikymo, ir siekė, kad dėl šio pažeidimo jo atšaukimas būtų pripažintas neteisėtu. Nors tokio teisių gynimo būdo šiuo metu galiojantis DK tiesiogiai nenustato, tačiau akivaizdu, kad jei ieškovui būtų taikytas įspėjimo terminas, jis būtų turėjęs teisę dirbti dar tris mėnesius ir gauti už tai darbo užmokestį. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad toks ilgas įspėjimo terminas gali būti neparankus ir nenaudingas atsakovei, tačiau, viena vertus, tai turi būti įvertinama, nustatant darbo sutarties sąlygas; kita vertus, DK 64 straipsnio 5 dalis nustato, kad darbdavys su darbuotojo sutikimu turi teisę bet kada iki įspėjimo termino pabaigos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, nukeldamas darbo santykių pasibaigimo dieną į paskutinę įspėjimo termino dieną ir neleisdamas darbuotojui įspėjimo metu dirbti, tačiau sumokėdamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį. Nors ši norma taikoma šalių sutarimu, t. y., nesant ginčo dėl įspėjimo termino (ne)taikymo, tačiau jos teisinis rezultatas iš esmės yra analogiškas kaip ir 2002 m. DK 130 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Byloje nustatyta, kad atsakovas šioje normoje įtvirtinta galimybe nesinaudojo.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių įmonės restruktūrizavimą, pasakyta, jog Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnyje nustatyta išimtis, pagal kurią iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams netaikomos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, reiškia, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka tokiu atveju nustatoma pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias materialiąsias ĮRĮ normas. Tačiau ši išimtis negali būti taikoma procesinei normai, įtvirtinusiai teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtintas restruktūrizavimo planas ar jo pakeitimai. Taigi nepriklausomai nuo to, kad nagrinėjamu atveju juridinio asmens nemokumo procesas pradėtas iki 2019 m. gruodžio 31 d., pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimai, tarp jų ir susiję su kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, gali būti skundžiama pagal JANĮ nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nutraukti procesą, pradėtą pagal atskirąjį skundą dėl šio nutarties.

Teismo vaidmuo restruktūrizavimo plano bei jo pakeitimų svarstymo ir tvirtinimo procese neapsiriboja vien formaliu restruktūrizavimo plano ar jo pakeitimų, jo pateikimo teismui tvarkos atitikties įstatymo nuostatoms patikrinimu: teismas restruktūrizavimo plano bei jo pakeitimų tvirtinimo stadijoje turėtų patikrinti, ar restruktūrizavimo plane nustatytos priemonės yra proporcingos restruktūrizavimo tikslui, ar nėra neproporcingai ribojami ir pažeidžiami prieštaraujančių restruktūrizavimo plano projektui kreditorių interesai. Aplinkybė, kad restruktūrizavimo plano pakeitimai yra įgyvendinti, nepašalina teismo teisės bei pareigos vertinti šių pakeitimų esmės, jų proporcingumo restruktūrizavimo tikslui, jų atitikties ne tik kreditorių daugumos, bet ir mažumos, balsavusios prieš tokius pakeitimus, interesams.

Be to, pabrėžta, kad CPK 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Taigi, įstatyme nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga sujungti bylas į vieną bylą tuo atveju, jeigu teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, su sąlyga, kad, taip sujungus bylas, bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai.

_____

Kitoje nutartyje konstatuota, kad valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti keičiama bendra tvarka, t. y. nuomos sutarties šalių susitarimu, o jo nepasiekus – vienos iš šalių reikalavimu teismo sprendimu, kaip tai yra nustatyta CK 6.223 straipsnyje, laikantis valstybinės žemės nuomos sąlygas reglamentuojančių imperatyvių teisės normų reikalavimų. Tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas keliems nuomininkams, NŽT, gavusi vieno iš jų prašymą pakeisti jam tenkančios žemės sklypo dalies plotą ar koordinates, turi patikrinti prašymo pagrįstumą ir nustatyti valstybinės žemės sklypo dalis, tenkančias visiems sklype esantiems statiniams eksploatuoti pagal taisykles. NŽT sprendimas, kuriame naujai išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, sudaro prielaidas modifikuoti žemės sklypo nuomos santykius. Žemės sklypo nuomininkai, nesutikdami su tokiu valstybinę žemę nuomojančios institucijos sprendimu, gali jį skųsti teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė žemė negali būti išnuomota eksploatuoti statiniui, kurio ekonomiškai pagrįstas naudojimas yra pasibaigęs. Į statinio fizinį nusidėvėjimą atsižvelgiama sprendžiant dėl žemės sklypo nuomos sutarties termino. Terminas nustatomas žemės sklypo nuomos sutartyje ar jos pakeitime. Tuo tarpu ginčijamame Įsakyme žemės sklypo nuomos sutarties terminas nenustatytas, o apibrėžiamas tik sutarties dalykas – nuomojamo žemės sklypo dalies dydis.

Be to, atkreiptas dėmesys, kad CPK 621 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apygardų teismuose, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos bylos, nagrinėtinos pirmosios instancijos ir (arba) apeliacinės instancijos tvarka, gali būti priskirtos nagrinėti kito apygardos teismo teisėjams, o 4 dalyje nurodyta, kad bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. CPK 621 straipsniu buvo siekiama nustatyti specifines teismo sudėties taisykles, įtvirtinant, kad bylą nagrinėjantis teismas nebus keičiamas – bylai nagrinėti tiesiog bus skiriamas kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija), kuris atliks visus reikiamus procesinius veiksmus kaip bylą nagrinėjančio teismo teisėjas. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo kompetentingas teismas. Be to, ieškovė nenurodė, kad būtų pažeistos konkrečios jos procesinės teisės, pavyzdžiui, jai kilo problemų susipažinti su bylos medžiaga, jai buvo neįteikti dokumentai ar kt. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju byla yra elektroninė, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, todėl pirmiau išvardytos procesinės kliūtys apskritai nėra aktualios.

_____

Nutartyje dėl banko kaip finansų tarpininko pareigų ir atsakomybės neprofesionaliajam investuotojui pabrėžta, kad pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatas investicijų tinkamumo pareiga taikoma tik investavimo rekomendacijų teikimui ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymui. Kitų investicinių paslaugų teikimui taikoma priimtinumo (angl. appropriateness) pareiga, apimanti pareigą surinkti apie klientą aktualią informaciją ir pareigą atsižvelgiant į surinktą informaciją nuspręsti dėl investicijų priimtinumo. Reikalavimas pažinti savo klientą investicijų priimtinumui užtikrinti yra siauresnės apimties nei informacijos rinkimo reikalavimas investicijų tinkamumo tikslais, nes teikiant paslaugas, kurioms taikomas priimtinumo reikalavimas, finansų tarpininko dalyvavimas kur kas pasyvesnis: vykdydamas kliento pavedimus finansų tarpininkas neturi pareigos nuspręsti, ar investicija atitinka kliento finansinę padėtį ir investavimo tikslus, tačiau jis privalo įspėti, jei investicija, atsižvelgiant į kliento patirtį ir žinias, jam yra netinkama. Investicijų tinkamumo pareigą (angl. suitability) sudaro dviejų rūšių pareigos: pareiga surinkti apie klientą aktualią informaciją ir pareiga atsižvelgiant į surinktą informaciją nuspręsti dėl investicijų, kurios geriausiai atitiktų kliento interesus. Byloje nustatyta, kad bankas, atsižvelgdamas į ieškovo pateiktą informaciją, anketoje įspėjo ieškovą, kad jam investiciniai fondai arba akcijos nėra tinkami instrumentai ir į juos investuoti nepatariama, taigi šiuo atveju atsakovo surinkta informacija buvo pakankama tam, kad atsakovas įvertintų konkrečių investicinių priemonių (investicinių fondų) atitiktį ieškovo interesams ir pateiktų tinkamą investavimo rekomendaciją. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija pripažino teisiškai pagrįsta teismų išvadą, kad ieškovo įrodinėjamas pareigos pažinti klientą pažeidimas nagrinėjamu atveju savaime nelemia atsakovo civilinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors nepakankamas konkrečios investicijos rizikos masto atskleidimas gali lemti atsakovo atsakomybę už pareigos atskleisti informaciją ir investicijų tinkamumo (priimtinumo) pareigos nevykdymą, ši aplinkybė, net jei ji būtų byloje nustatyta, negalėtų lemti atsakovo pareigos, sprendžiant dėl būtinumo papildomai informuoti klientą apie atsiradusią riziką, vertinti konkrečius ieškovo sudarytus sandorius kitaip nei pagal tikrąją šių sandorių prigimtį, t. y. dėl investavimo fondams būdingos rizikos spręsti pagal taupymo produktams būdingą įprastinę riziką. Įstatyme nėra įtvirtintas draudimas finansų tarpininkui teikti investicines paslaugas, kurios klientui nėra tinkamos (prieš tai tinkamai įspėjus klientą apie konkrečios investicinės paslaugos ar finansinės priemonės netinkamumą), todėl vien ta aplinkybė, kad konkreti rizikos tolerancijos riba buvo nurodyta ieškovo užpildytoje banko anketoje, šalims neaptarus tokio atsakovo įsipareigojimo sutartyje, taip pat nėra pakankama spręsti, jog konkrečiu atveju atsakovas pažeidė rūpestingumo pareigą papildomai neinformuodamas ieškovo apie investicinių fondų vertės kritimą daugiau kaip 10 proc.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių netinkamo atsakovo pakeitimą tinkamu, nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko teisę kreiptis į teismą dėl infrastruktūros naudojimosi tvarkos nustatymo, pabrėžta, kad teismas, vertindamas atsakovo tinkamumą teismas turi atsižvelgti į šalių tarpusavio teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Būtent savivaldybė, o ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, įstatymo leidėjo įpareigota užtikrinti visuomenės poreikius atitinkantį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, taigi atitinkamai ir infrastruktūrą, per kurią galėtų tai įgyvendinti. Užtikrindama visuomenės poreikius atitinkantį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą ir atlikdama su tuo susijusias funkcijas savivaldybė pasitelkia viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus. Nagrinėjamoje byloje kaip atsakovas yra patrauktas netinkamas asmuo, tą pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų pasiūlęs ieškovei pakeisti netinkamą atsakovę UAB „Grinda“ tinkama – savivaldybe ir paaiškinęs nesutikimo tai atlikti pasekmes. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių privalomojo nurodymo vykdymo terminą ir baudos už jo nevykdymą skyrimą, pasisakyta, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą.

Pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas nė vienu iš šių būdų. Vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo konktekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti.

Raktažodžiai
Close
Close